- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-22
- Bylos Nr.
- N-261-2990-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisė pažeidimo bylą pagal P. L. (P. L.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 16 d. nutarties P. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūnas 2008 m. liepos 17 d. surašė P. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 133¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, kadangi jis, būdamas automobilio savininkas, teisės pažeidimui išaiškinti nenurodė asmens, 2008 m. gegužės 28 d. 18.08 val. vairavusio automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų (vardo, pavardės).
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos viršininko 2008 m. liepos 25 d. nutarimu P. L. pagal ATPK 133¹ straipsnio 1 dalį paskirta 400 Lt dydžio bauda.
II.
P. L. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas nutarimą panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Paaiškino, kad į Vilniaus m. VPK EPT buvo kviečiamas 3 kartus: 2008 m. liepos 10 d. 14 val., 2008 m. liepos 11 d. 15.30 val. ir 2008 m. liepos 25 d. 11 val. Policijos pareigūnai fotografavo jo automobilį, sakė, kad yra liudytojų, kurie neva matė, kaip jo automobilis Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvavo 2008 m. gegužės 28 d. 18 val. eismo įvykyje Grybo gatvėje, Vilniuje. Pareigūnams jis paaiškinęs, kad automobilio tą dieną nevairavo ir niekam jo neperleido vairuoti. Automobilis visą laiką stovėjo prie jo namų kieme, garaže Pušų g. 3, Pabradėje. 2008 m. gegužės 28 d. kieme vyko kasinėjimo darbai, kiemas buvo klojamas trinkelėmis, todėl išvažiuoti iš garažo nebuvo jokios galimybės. Pareigūnai jam neparodė padarytų autoįvykyje apgadinto automobilio apgadinimus patvirtinančių nuotraukų, neatliko autotechninės ekspertizės. Pareigūnas apžiūrėjęs automobilį ir pastebėjęs kelis menkus įbrėžimus ant automobilio priekinio ir galinio bamperių, pasakė, kad to užtenka išvadai, kad automobilis dalyvavo eismo įvykyje. Mano, kad byloje nesurinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad jam priklausantis automobilis dalyvavo eismo įvykyje 2008 m. gegužės 28 d. 18 val. Grybo g., Vilniuje.
Teismo posėdžio metu P. L. paaiškino, kad jo automobilį kartais vairuoja dukra. 2008 m. gegužės 28 d. dukra dirbo Pabradės vaikų namuose antroje pamainoje, todėl 18 val. negalėjo vairuoti mašinos Grybo g. Vilniuje. 2008 m. gegužės 28 d. automobilis buvo namo kieme, niekas automobiliu nevažiavo tą dieną.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 16 d. nutartimi P. L. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad apie eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalinusį automobilį policijai pranešė liudytoja V. J. (b. l. 20). Liudytoja policijai nurodė eismo įvykį sukėlusio automobilio markę ir valstybinį numerį (Renault, (duomenys neskelbtini) Paaiškinime liudytoja V. J. patvirtino, kad važiuodama keleivio vietoje automobilyje Mitsubishi Colt matė, kaip prieš ją važiuojantis automobilis Renault, žalios spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bandė apsisukti kelyje ir sukdamasis priekine dalimi kliudė stovėjusį automobilį Opel. Po kontakto automobilis Renault pasišalino iš įvykio vietos. Automobilį Renault vairavo smulkaus sudėjimo moteris (b. l. 26). Teismo posėdyje liudytoja apklausta V. J. parodė tokias pačias aplinkybes, kurias nurodė paaiškinime. Liudytoja nepažįsta P. L., todėl ji nėra suinteresuota apkaltinti jį ar jo šeimos narius pažeidimo padarymu. Liudytoja teismo posėdyje parodė, kad matė automobilio Renault galinę dalį, žiūrėjo į valstybinį numerį. Kadangi liudytoja buvo keleivė, tai ji galėjo betarpiškai stebėti situaciją, o tai, kad, patikrinus duomenų bazėje automobilio markę ir nurodytus valstybinius numerius, sutapo ir automobilio markė ir spalva ir valstybiniai numeriai (b. l. 31), rodo, kad liudytoja teisingai užsirašė automobilio valstybinį numerį. Todėl abejoti liudytojos parodymais pagrindo nėra.
Teismo posėdyje buvo apklaustas dar vienas liudytojas, matęs eismo įvykį per vaizdo kamerą, tai UAB „SK IMPEKS MEDICINOS DIAGNOSTIKOS CENTRO“ apsaugos darbuotojas A. M., tačiau liudytojas negalėjo pasakyti, kokios markės ir spalvos automobilis atsitrenkė į stovintį automobilį, nes vaizdo kameros rodo nespalvotą vaizdą, o valstybinių numerių liudytojas neįsidėmėjo. Liudytojas tik matė, kad automobilį vairavo moteris.
Nagrinėjant bylą teisme, buvo nustatyta, kad eismo įvykį turėjo matyti liudytoją V. J. automobiliu Mitsubishi Colt vežusi vairuotoja, tačiau liudytoja V. J. teismo posėdyje parodė, kad automobilį Mitsubishi Colt vairavo liudytojos brolio mergina, kurios tikslių duomenų nežino, t. y. tiksliai žino tik vardą, dėl pavardės teisingumo abejojo, todėl teismas neturėjo galimybių nustatyti liudytoją ir jį apklausti.
Išvadą, kad automobilis Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvavo eismo įvykyje 2008 m. gegužės 28 d. apie 18.00 val. Grybo g. 32, Vilniuje, leidžia daryti ir rašytiniai įrodymai, kuriuose užfiksuoti automobiliams padaryti apgadinimai. Eismo įvykio vietos schemoje, grafoje „Papildomi duomenys apie eismo įvykį“ nurodyta, kad automobiliui Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apibraižytas ir sulaužytas galinio buferio dešinys kampas (30-40 cm aukštyje juodas dryžis, 50-60 cm aukštyje subraižymai) (b. l. 18). Fotolentelėje nurodyta, kad automobiliui Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 40-50 cm aukštyje matyti įbrėžimas ant priekinio buferio, 50-60 cm aukštyje matosi nežymūs įbrėžimai ant automobilio kapoto, įbrėžtas automobilio priekinis buferis kairėje pusėje 40-50 cm aukštyje, deformuotas priekinis žibinto laikiklis kairėje pusėje (b. l. 21). Apgadinimai ant automobilių, jų pobūdis, vieta tarpusavyje atitinka ir pasitvirtina liudytojos V. J. parodymais, kad automobilis Renault į stovintį automobilį atsitrenkė priekine dalimi. Iš eismo įvykio vietos schemos matosi, kad toks eismo įvykio mechanizmas yra įmanomas. Liudytoja V. J. parodė, kad nuo smūgio automobiliui Renault šiek tiek pakilo kapotas. Ant kapoto yra likusių įbrėžimo žymių (fotolentelė, b. l. 21). Liudytoja galėjo suklysti dėl smūgio stiprumo, nes kaip matyti iš schemos, automobilį Opel Omega galėjo užstoti kitas stovintis automobilis, be to, kaip parodė teismo posėdyje liudytoja, ji stebėjo automobilio Renault galinę dalį ir žiūrėjo į valstybinį numerį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad P. L. paaiškinimus apie kieme vykusius statybos darbus patvirtino 2008 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdyje liudytojais apklausti A. A., L. V., J. G., V. R., A. L.. Liudytojai parodė, kad prie garažo buvo iškastas griovys, 2008 m. gegužės 28 d. automobilis stovėjo garaže, išvažiuoti iš garažo nebuvo įmanoma. Tačiau liudytojai betarpiškai visą dieną P. L. automobilio nestebėjo, be to, šie liudytojai gali būti suinteresuoti padėti P. L. išvengti atsakomybės, nes liudytoją A. A. ir P. L. sieja giminystės ryšiai, liudytojus L. V., V. R. su P. L. sieja darbo santykiai (liudytojai tą dieną dirbo pas P. L.), liudytojas J. G. bendrauja su P. L. sūnumi. Vienintelio liudytojo A. L. su P. L. nesieja jokie ryšiai, bet liudytojas parodė, kad jo prašė paliudyti. Liudytojas A. L. parodė, kad pas P. L. važiavo J. G., o liudytojas važiavo kartu su Juozu. Matė, kad P. L. namuose vyksta darbai, buvo iškastas griovys, ruošiamasi kloti trinkeles, automobilis stovėjo garaže. Liudytojas neatsiminė nurodytų aplinkybių datos ir parodė, kad kai prašė jo paliudyti, datos nesakė, tik minėjo faktą dėl įvykio. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo tikėti, kad paminėtų liudytojų parodymai yra objektyvūs ir neginčytini, juo labiau, kad juos paneigia įrodymai, kuriuos teismas laiko objektyviais.
Teismas nustatė, kad eismo įvykyje dalyvavo automobilis Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) P. L. paaiškino, kad pats 2008 m. gegužės 28 d. automobilio nevairavo, kartais jo automobiliu naudojasi dukra M. U., tačiau dukra 2008 m. gegužės 28 d. nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku negalėjo vairuoti jo automobilio, nes dirbo, taip pat aiškino, kad gali pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tokių įrodymų P. L. teismui nepateikė, nors tam buvo pakankamai laiko atnaujinus bylos nagrinėjimą. Vadovaujantis liudytojų V. J., A. M. parodymais, automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo moteris. Kadangi P. L. policijai nenurodė, kas galėjo vairuoti jam priklausantį automobilį, taip trukdydamas eismo įvykio tyrimui, teismas konstatavo, kad P. L. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 133¹ straipsnio 1 dalį.
Teismas padarė išvadą, kad išnagrinėjus bylą, nenustatyta aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą (ATPK 250 str.). Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ir bylą išnagrinėjo tam įgalioti pareigūnai. Administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs pareigūnas visapusiškai ir pilnai ištyrė bylos aplinkybes ir teisingai kvalifikavo teisės pažeidimo veiką. Paskirta administracinė nuobauda atitinka ATPK 20, 30, 30² straipsnių reikalavimus.
IV.
Apeliaciniu skundu P. L. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 16 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas padarė išvadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismo išvada pagrįsta tik vienos liudytojos V. J. parodymais. Nebuvo tinkamai įvertintas jos parodymų prieštaringumas ir nenuoseklumas. Vilniaus m. VPK VP EPT pareigūnams V. J. paaiškino, kad minėto autoįvykio metu ji važiavo automobiliu, kurį vairavo jos sesuo. Tą patį, tačiau jau ne taip užtikrintai, ji paaiškino ir 2008 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdžio metu. Tačiau 2008 m. spalio 6 d. V. J. pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad automobilį vairavo ne jos sesuo, o jos brolio mergina.
Teismas besąlygiškai patikėjo V. J. parodymai, kad automobilis Renault į stovintį automobilį atsitrenkė priekine dalimi, ir kad nuo smūgio kapotas pakilo ir net „buvo išgaubtas“. Tokie susidūrimo padariniai galėjo atsitikti tik po ganėtinai stipraus smūgio, tačiau ant apelianto automobilio atitinkamų apgadinimų nėra.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ant abejų automobilių užfiksuotų apgadinimų vietos tarpusavyje atitinka. Įsitikinęs, jog 30-40 cm ir 50-60 cm aukštyje ant automobilio Opel Omega ir 40-50 cm bei 50-60 cm aukštyje ant automobilio Renault - tai nėra atitikimas, kuriuo pagrindu galima būtu tvirtinti, kad susidūrimas įvyko būtent tarp minėtų automobilių. Priešingai, iš eismo įvykio vietos schemos nesimato, kad toks eismo įvykio mechanizmas yra įmanomas. Nustatyta, kad automobiliui Opel Omega apibraižytas ir sulaužytas galinio buferio dešinys kampas. Tačiau minėtoje schemoje matyti, kad padaryti tokius apgadinimus nagrinėjamo įvykio metu buvo neįmanoma, nes iš dešinės automobilio Opel Omega pusės jis pridengtas kitu automobiliu. Be to, schemoje nurodytas Grybo gatvės plotis neleistu automobiliui padaryti apsisukimą tokiu dideliu spinduliu, kad sugadinti buferį būtent dešinėje pusėje.
Teismas nepagrįstai nurodė, jog liudytojas A. M. „tik matė, kad automobilį vairavo moteris“. Be to, teismas nepaminėjo apie galimą liudytojo A. M. suinteresuotumą bylos baigtimi, nes sugadintas automobilis Opel Omega priklausė jo bendradarbei.
Teismas besąlygiškai nustatė nenuoseklių, prieštaringų liudytojų V. J. ir A.M. paaiškinimų objektyvumą, tačiau faktiškai atmetė, pripažino neobjektyviais ir ginčytinais apelianto liudytojų parodymus. Mano, kad giminystės faktas nėra pagrindas duoti melagingus parodymus. Neaišku, kokie motyvai vertė liudytojus L. V. ir V. R. duoti neteisingus paaiškinimus. Jie nėra apelianto bendradarbiai. Jie yra samdyti darbuotojai, kurie betarpiškai stebėjo automobilį ne tik visą diena, t.y. 2008 m. gegužės 28 d., bet kiekvieną dieną nuo gegužės 23 d. iki birželio pradžios. Nemotyvuotas J. G. pripažinimas nepatikimu liudytoju.
Liudytojas A. L. buvo prašytas paliudyti, tačiau būtent paliudyti, o ne duoti melagingus parodymus. Dėl aplinkybių datos pastarasis paaiškino, kad jis buvo atvažiavęs pas apeliantą kartu su J. G., kuris, iš savo pusės nurodė tikslią datą – 2008 m. gegužės 28 d., nes buvo užfiksavęs ją savo darbo žurnale.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 16 d. nutartį, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas nutartį, netinkamai vertino įrodymus ir neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes.
Apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.
Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė surinktais įrodymais pagrįstas išvadas, kurių teisingumu nėra pagrindo abejoti. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio reikalavimais, esant byloje vieni kitiems prieštaringų duomenų, bylą nagrinėjantis teismas turi nuspręsti, kuriais duomenimis remiantis turi būti priimamas procesinis sprendimas, o kurie duomenys laikytini nepatikimais, neturinčiais įrodomosios galios.
ATPK 257 straipsnis numato, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios nuostatos nebuvo pažeistos. ATPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinio teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas nustatė, kad automobilis Renault, valst. Nr. 647, 2008 m. gegužės 28 d. dalyvavo eismo įvykyje, t. y. sukdamasis priekine dalimi kliudė stovėjusį automobilį Opel. Automobilio Renault vairuotojas iš eismo įvykio pasišalino.
Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai vertino liudytojos V. J. parodymus, ir nepagrįstai nesirėmė jo kviestų liudytojų parodymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4 -1212/2006 konstatavo, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.), tačiau ABTĮ 57 straipsnyje suformuluotos ir įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina tik teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Teisėjų kolegija pažymi, kad V. J. nei P. L., nei jo artimųjų nepažįsta, todėl teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos V. J. parodymais. Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismui pakako byloje įrodymų konstatuoti, jog P. L. priklausantis automobilis Renault, valst. Nr. 647, 2008 m. gegužės 28 d. dalyvavo eismo įvykyje Grybo g., Vilniuje. Liudytoja V. J. parodė, kad minėta automobilį vairavo ne P. L., o moteris. Todėl darytina išvada, kad P. L. nekaltas dėl eismo įvykio. Tačiau, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1252 redakcija) 16 straipsnio 5 dalis numatė, kad policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas), nepateikęs šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) atsakomybė už pareigų neatlikimą netaikoma, jei jis prarado transporto priemonę prieš savo valią. Nagrinėjamu atveju, duomenų, kad P. L. buvo praradęs transporto priemonę prieš savo valią, nėra. Todėl P. L. kilo pareiga nurodyti asmenį, 2008 m. gegužės 28 d. Grybo g., Vilniuje, vairavusį jam priklausantį automobilį Renault, valst. Nr. 647. Iš P. L. paaiškinimo (b.l. 23) ir paaiškinimų duotų 2008 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdžio metu matyti, kad P. L. atsisakė nurodyti asmenį, 2008 m. gegužės 28 d. vairavusį jam priklausantį automobilį, teigdamas, kad automobilio niekam neskolino. Taigi, P. L. pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 16 straipsnio 5 dalį. Už ši pažeidimą atsakomybė numatyta ATPK 133¹ straipsnio 1 dalyje.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad P. L. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 133¹ straipsnio 1 dalį, nuobauda paskirta pagrįstai, nenustačius P. L. atsakomybę nei sunkinančių nei lengvinančių aplinkybių.
Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
P. L. (P. L.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.