- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-12
- Bylos Nr.
- e2A-99-253/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Albina Pupeikienė, Alona Romanovienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „BnP Finance“
- Atsakovas
- M. G.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo akcinės bendrovės „BnP Finance“ apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-09-09 sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „BnP Finance“ (buvęs pavadinimas akcinė bendrovė „Bobutės paskola“) ieškinį atsakovei M. G. dėl skolos, kredito mokesčio ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 470,95 Eur negrąžintos kredito dalies, 560,14 Eur kredito mokesčio, 3,08 Eur palūkanų, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad tarp šalių 2015-08-27 buvo sudaryta vartojimo kredito išdavimo sutartis Nr. 7wryhm4t (toliau – Vartojimo kredito sutartis). Ja atsakovei buvo suteiktas 500 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui bei atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 737,32 Eur kredito mokestį iki 2018-08-27. Suteiktą vartojimo kreditą ir kredito mokestį atsakovė turėjo grąžinti ieškovei trisdešimt šešiomis mėnesinėmis įmokomis, mokant po 34,37 Eur. Atsakovė prievolės laiku mokėti kredito įmokas nevykdė ir liko skolinga ieškovei 470,95 Eur negrąžintos vartojimo kredito dalies ir 560,14 Eur kredito mokesčio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-09-09 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš M. G.: 470,95 Eur skolą, 99,75 Eur kredito mokesčio, 3,08 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 573,78 Eur sumą nuo 2016-08-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 45 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė.Teismas konstatavo, kad atsakovė pažeidė prievolę vykdyti mokėjimus pagal šalių 2015-08-27 sudarytą vartojimo kredito išdavimo sutartį, todėl iš jos ieškovės naudai priteistina 470,95 Eur negražinto kredito dalis ir 3,08 Eur palūkanų. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovės iniciatyva sutartis nutraukta 2016-06-17, iš reikalaujamo priteisti kredito mokesčio sumos nustatyta, kad ieškovė reikalauja tiek kredito mokesčio, kiek jo būtų gavusi iki 2018-08-27, jei atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį. Teismas konstatavo, kad sutarties sąlyga, leidžianti vienašališkai nutraukusiai sutartį ieškovei reikalauti iš atsakovės, kuri yra vartotoja, visų sutartyje numatytų mokėjimo palūkanų, kurios ieškovei būtų tekusios, jei atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi visas savo pinigines prievoles, pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą ir 18 punktą laikytina nesąžininga vartojimo sutarties sąlyga, nes nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o taip pat iškreipia įrodinėjimo naštos paskirstymą.Kadangi sutartis vienašališkai nutraukta 2016-06-17, atsižvelgęs į mokėjimo grafike pateiktus duomenis, teismas konstatavo, kad priteistinos iki šio laiko priskaitytos 99,75 Eur mokėjimo palūkanos (kredito mokestis), kurios kartu su kredito grąžinimo įmokomis turėjo būti sumokėtos nuo 2016-03-27 iki 2016-06-17 kaip susidariusios mokėjimo palūkanos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė „BnP Finance“, AB prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-09-09 sprendimo dalį dėl kredito mokesčio ir priteisti apeliantei, „BnP Finance“, AB iš atsakovės M. G. 560,14 Eur kredito mokesčio (mokėjimo palūkanų); pakeisti sprendimo dalį dėl išlaidų už procesinių dokumentų parengimą ir priteisti apeliantei iš atsakovės 121 Eur „BnP Finance“, AB, patirtų išlaidų už procesinių dokumentų parengimą bei 23 Eur žyminio mokesčio. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą, taip pat priteisti apeliantei „BnP Finance“, AB iš atsakovės M. G. 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.Ieškovė nesutinka, jog ieškovei nutraukus kredito sutartį, atsakovei neliko pareigos mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. Atsakovė sutartimi įsipareigojo ne tik apeliantei grąžinti suteiktą 500 Eur vartojimo kreditą, bet ir sumokėti 737,32 Eur kredito mokestį (mokėjimo palūkanas), kurio metinė palūkanų norma – 72,5 procentai per trisdešimt šešių mėnesių laikotarpį. Prašoma priteisti 560,14 Eur kredito mokesčio suma, kuri susidaro mokant kredito mokestį ir po sutarties nutraukimo, neprieštarauja esamam teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, dėl to prašo priteisti visą 560,14 Eur kredito mokestį iš atsakovės. Nustačius, jog ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, priteisiant apeliantei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).Byloje nustatyta, kad 2015-08-27 tarp ieškovės AB „BnP Finance“ (buvusi AB „Bobutės paskola“) ir atsakovės M. G. sudaryta vartojimo kredito išdavimo sutartis Nr. 7wryhm4t. Minėtos sutarties pagrindu ieškovė atsakovei suteikė 500 Eur (1 726,40 Lt) kredito sumą, o atsakovė M. G. įsipareigojo grąžinti gautą vartojimo kreditą bei sumokėti vartojimo kredito mokestį ir kitus sutartyje nustatytus mokesčius, laikantis vartojimo kredito sutarties sąlygų. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose taip pat numatytas kredito mokestis (palūkanos) – 737,32 Eur (2 545,82 Lt). Taip pat sutartyje numatyta 72,5 procentų metinė palūkanų norma, 36 mėnesių kredito grąžinimo terminas, grąžinimo data numatyta 2018‑08‑27 bei išdėstytas mokėjimų grafikas. Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė prievolės laiku mokėti kredito įmokas nevykdė. Ieškovė nurodė, kad Vartojimo kredito sutartis nutraukta 2016-06-17 ieškovės iniciatyva.Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis, kuriomis nepriteistas visas kredito mokestis bei ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos. Apeliaciniame skunde ieškovė laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei kredito mokestį už trumpesnį laikotarpį, nei prašoma, ir teigia, kad ieškovei priteistina 560,14 Eur kredito mokesčio suma. Vartojimo kredito sutarties 1.17 punkte numatyta, kad palūkanos yra metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatytų vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, piniginė išraiška, kurias vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti vartojimo kredito davėjai už naudojimąsi vartojimo kredito suma; palūkanos yra skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui. Vartojimo kredito sutarties 1.9 punkte numatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina (vartojimo kredito mokestis) – yra lygi specialiosiose sutarties sąlygose nurodytų metinių palūkanų išraiškai pinigais, atsižvelgiant į vartojimo kredito sutarties terminą. Palūkanos, kaip mokestis už skolinimą, dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą (pelno palūkanas) sutarties nustatytu terminu vertintinas kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis).Vadovaujantis CK 6.221 straipsnio 3 dalimi, sutarties nutraukimas neturi įtakos sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). CK 6.872 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta.Šiuo atveju vartojimo kredito sutarties bendrosios dalies 8.1 punkte numatyta sąlyga, kad vartojimo kredito sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visų įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo. Vartojimo kredito sutarties bendrosios dalies 8.6 punkte, be kita ko, numatyta, kad sutarties nutraukimas nesustabdo palūkanų skaičiavimo. Minėtos sutartinės nuostatos patvirtina, kad kredito gavėjos pareiga mokėti pelno palūkanas išliko iki visiško kredito grąžinimo. Toks vertinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi. Kadangi atsakovė, prisiėmusi sutartinę prievolę, visos kredito sumos negrąžino, todėl nuo negrąžintos kredito sumos turi pareigą mokėti palūkanas.Šiuo atveju Vartojimo kredito sutarties sudarymo metu joje numatyta metinė palūkanų norma (72,5 procentų) buvo ženkliai mažesnė už tuo metu galiojusios redakcijos Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatytą dydį (didesnis kaip 200 procentų). Sutarties šalys, įgyvendinusios sutarties laisvės principą, palūkanų dydį nustatė savo susitarimu. Vartotojams suteikiama papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojas gali naudotis įstatymo jam suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdamas nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.Įvertinus Vartojimo kredito sutarties Nr. 7wryhm4t specialiosiose sąlygose pateiktą mokėjimo grafiką, ieškovės pateiktos palūkanų skaičiavimo lentelės duomenis bei ieškovės nurodomą reikalaujamą priteisti kredito mokesčio sumą (560,14 Eur) darytina išvada, kad ieškovė reikalauja priteisti kredito mokesčio sumą, kurią ji būtų gavusi nuo 2016-03-27 iki 2018-08-27, jei atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį. Šiuo atveju atsakovei M. G. vartojimo kreditas buvo suteiktas trejiems metams (36 mėnesiai), taigi visos pelno palūkanų sumos galėtų būti reikalaujama tik tuo atveju, jeigu vartojimo kreditu būtų naudotasi visą sutarties laikotarpį. Kadangi 2016-06-17 nutraukus vartojimo kredito sutartį atsakovė dar neturėjo galimybės paskolintas lėšas naudoti bei grąžinti per trejų metų laikotarpį, t. y. iki 2018-08-27, kai ir būtų sumokėtos visos 36 mėnesių pelno palūkanos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės reikalavimas priteisti visą 560,14 Eur kredito mokesčio sumą, šiuo metu nepagrįstas.Tačiau ieškovės kreipimasis į teismą teisminės gynybos bei rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo atsakovė M. G. jai suteikto vartojimo kredito ir priskaičiuotų pelno palūkanų ieškovei nesumokėjo. Taigi atsakovė ir toliau naudojosi jai paskolintomis ieškovės lėšomis, dėl to už šį laikotarpį turi pareigą mokėti pelno palūkanas, o ieškovė turi teisę jas gauti. Byloje nepateikta duomenų apie tai, kad atsakovė skolos nesumokėjo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas priteisti ieškovei kredito mokestį (pelno palūkanas), susidariusį nuo 2016-03-27 iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, t. y. iki 2016-09-09, sudarantį 175,85 Eur (28,46 Eur + 28,10 Eur + 27,72 Eur + 27,32 Eur +26,89 Eur +26,44 Eur + už laikotarpį nuo 2016-08-27 iki 2016-09-09 mokėtina 10,92 Eur suma (25,96 Eur/31 diena) x 13 dienų).Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad yra teisinis pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir ieškovei iš atsakovės priteistą kredito mokestį padidinti iki 175,85 Eur (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, skundžiama sprendimo dalis keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Ieškovė pirmosios instancijos teisme sumokėjo 23 Eur žyminio mokesčio bei pateikė rašytinius įrodymus apie turėtas 121 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nustatyta, kad tenkinta 63 procentai ieškovės ieškinio reikalavimų. Proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteistinas žyminio mokesčio dydis sudaro 14,49 Eur ir priteistinų išlaidų už procesinių dokumentų parengimą dydis sudaro 76,23 Eur. Atsižvelgiant į tai, keistinas ieškovei iš atsakovės priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis, jį padidinant iki 90,72 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į apeliaciniu skundu ginčytą sumą (460,39 Eur) bei tenkintą skundo dalį (priteistas kredito mokestis padidintas 76,10 Eur), laikytina, kad tenkinta 17 procentų apeliacinio skundo reikalavimų, dėl to apeliantei iš atsakovės priteistina 2,55 Eur žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-09-09 sprendimą už akių pakeisti.
Padidinti ieškovei akcinei bendrovei „BnP Finance“ iš atsakovės M. G. priteisto kredito mokesčio dydį iki 175,85 Eur ir nurodyti, kad 5 procentų metinės palūkanos nuo 2016‑08‑16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skaičiuotinos nuo 649,88 Eur sumos.
Pakeisti ieškovei akcinei bendrovei „BnP Finance“ iš atsakovės M. G. priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, nurodant, kad pirmosios instancijos teisme priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra 90,72 Eur.
Kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „BnP Finance“ iš atsakovės M. G. 2,55 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.