Kauno apygardos teismo nutartis

2013-02-18 · Byla Nr. ATP-163-485/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-18
Bylos Nr.
ATP-163-485/2013
Teisminio proceso Nr.
4-21-3-00685-2012-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Remeika
Administracinė byla Nr. ATP-163-485/2013Proceso Nr. 4-21-3-00685-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos (S) 45.4.4; 45.4.5; 79.1
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Remeika, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio (toliau Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimo S. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2012-07-11 14. 00 val., Kauno rajono savivaldybėje, Šakių kaime, vairuodamas automobilį MAN 27.402, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė ir apgadino kitą automobilį „VW GOLF“, v/n (duomenys neskelbtini) kuriam apgadintas galinis vairuotojo pusės sparnas, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 125 p., 232 p., 234 p. reikalavimus. Šiais veiksmais jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą S. Z. atžvilgiu nutraukė.

Institucija skundžia Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir skirti administracinę nuobaudą, vadovaujantis ATPK 127 str. 2 d. ir, esant pagrindui, pagal ATPK 130 str. 1 d. Skunde nurodoma, kad Institucija nesutinka su įrodymų vertinimu, kadangi protokole nurodytas įvykio laikas 14.00 val., o tachografo registracijos lape 14.00 val. fiksuotas automobilio stovėjimas, apelianto teigimu, vertintini kaip nepatikimi. Eismo įvykio laikas, nurodytas nukentėjusiosios yra kaip sąlyginis, nes ji buvo streso būsenoje, o tachografo duomenys taip pat nėra neginčijami. Liudytojos J. U. ir D. B. abi nurodė pažinusios vairuotoją, buvo šviesus paros metas, todėl abejoti jų parodymas nėra pagrindo. Liudytojas E. M. matė nuvažiuojantį krovininį MAN iš karto po įvykio, todėl automobilį lengvai atpažino. Pažeidėjas S. Z. nurodė, kad pagal tachografą 14.00 val. jis stovėjo laikas ir nepaaiškino kur jis buvo tuo metu, ar važiavo į objektą, ar galėjo pravažiuodamas kliudyti VW Golf ir to nejausdamas nuvažiuoti.

Atsiliepimas

S. Z. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė Kauno rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno AVPK Kauno rajono PK VPS Kelių policijos poskyrio apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais tarpusavyje prieštaringais duomenimis. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT 2009-12-18 nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl priimtas nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad įrodymų visuma neduoda pakankamo pagrindo daryti išvadai, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas S. Z. surašytas pagrįstai, kadangi pagrįstai abejojama dėl surinktų įrodymų patikimumo bei pakankamumo, nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas S. Z. sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant KET reikalavimus.

Be pirmosios instancijos teisme aptartų aplinkybių, jų prieštaravimų analizės, bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, susijusių su automobiliu VW Golf, t.y. nėra nei vienos nuotraukos, iš kurios būtų matyti, kad automobilis buvo apgadintas, taip pat nėra automobilio VW Golf apžiūros akto, o tuo pačiu ir automobiliui galimai padarytų pažeidimų sulyginimo su krovininio automobilio „MAN“ atitinkama dalimi, kuria galėjo būti padarytas būtent tokio pobūdžio, kaip nurodė nukentėjusioji J. U. – „apgadintas sparnas ir truputis buferio, labai nedaug“ pažeidimas ir esant tokioms aplinkybėms, kad „nuo smūgio automobilis nepajudėjo, nepasisuko“.

Atsakant į apeliacinio skundo argumentus konstatuotina, kad tiek eismo įvykio laikas – 14.00 val., tiek tachografo registracijoje konstatuotas laikas – 14.00 val. vertintini kaip visiškai patikimas, kadangi, net ir numanant buvus nedidelę laiko paklaidą, situacija iš esmės nepakinta, juolab, kad ir pranešime policijai (b.l. 10), įvykio laikas užfiksuotas 14.03 val., kas tik patvirtina, jog laikas nurodytas tikslus. J. U. ir liudytojos D. B. parodymai dėl automobilį vairavusio asmens S. Z. atpažinimo vertintini kritiškai jau vien dėl to, kad krovininis automobilis yra žymiai aukštesnis už lengvąjį automobilį VW Golf, be to, kaip matyti iš J. U. ir D. B. parodymų sunkvežimis greitai važiavo, o J. U., vairavusi VW Golf stengėsi savo automobilį sustabdyti ir sustabdė kelkraštyje, prie pat griovio ir stengėsi siaurame kelyje praleisti sunkvežimį, todėl, esant paminėtoms aplinkybėms, mažai tikėtina, kad vairuotoja galėjo ne tik vertinti susidariusią eismo situaciją, priimti su tuo susijusius sprendimus, bet tuo pačiu metu ir sugebėti įžiūrėti ir įsidėmėti sunkvežimį vairavusio asmens veidą. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad papildomas pranešimas apie pasišalinusį iš įvykio vietos automobilį policijoje gautas 2012-07-11 16.40 val., neabejotinai nepatvirtina aplinkybių, jog būtent tas automobilis dalyvavo eismo įvykyje. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir įvertinant byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir, nenustatęs LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. nurodytų administracinių teisės pažeidimų sudėties, priėmė teisingą procesinį sprendimą – nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną S. Z. atžvilgiu. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Algirdas Remeika