- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-09
- Bylos Nr.
- e2-13623-1102/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01111-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Mauricė
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
- Atsakovas
- J. A.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui J. A. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ir ieškovė) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo J. A. (toliau – ir atsakovas) 327,32 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė išmokėjo draudimo išmoką apgadinto apdrausto buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui. Atsakovas, kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), iš kurio išsiliejo apgadinimą sukėlęs vanduo, savininkas yra atsakingas už padarytą žalą. Ieškinį ieškovė grindė įstatymo nuostatomis ir teismų praktika, dokumentais (2023 m. birželio 8 d. DOK-37158).
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad iš ieškovės negavo prašytų dokumentų, kurie papildomai pagrįstų reikalavimą (2023 m. birželio 27 d. DOK-103587).
3. Teismas, rengdamasis bylos nagrinėjimui išreikalavo į bylą duomenis iš Nekilnojamojo turto registro apie užlieto buto savininką. 2023 m. liepos 25 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išaiškinant šalims teisę teikti teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Prašymų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka iki paskirto posėdžio negauta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog turtui padarytą žalą privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės.
5. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini),, priklauso draudėjai J. M. (toliau – ir draudėja), o butas esantis adresu (duomenys neskelbtini), – atsakovui J. A..
6. Vadovaujantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. kovo 20 d. daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini) įvyko apliejimas, kurio metu buvo apgadintas draudėjai priklausantis butas Nr. 27. Nustatyta apliejimo priežastis – vanduo, išsiliejęs iš atsakovui priklausančio buto Nr. 79 vanduo, trūkus jame įrengtam karšto vandens vamzdžiui. Bylos dokumentai patvirtina, kad ieškovė buvo išdavusi gyventojų turto draudimo polisą Nr. 220 0188573, pagal kurį ieškovė buvo apdraudusi butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (namų turto draudimo suma – 19 000 Eur, išskaita 60 Eur). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė apskaičiavo, kad jos apdraustų patalpų nuostolių sumą sudaro 327,32 Eur ir išmokėjo draudėjai 327,32 Eur draudimo išmoką. Tai patvirtina 2022 m. kovo 31 d. mokėjimo nurodymas Nr. CL22 15034 AB SEB banke.
7. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Remdamasi šia įstatymine norma, ieškovė, išmokėjusi draudėjui draudimo išmoką, reiškia atsakovui subrogacinį reikalavimą dėl ieškovės išmokėtos draudimo išmokos priteisimo iš atsakovui, kaip iš asmens, atsakingo už draudėjui 2022 m. kovo 20 d. padarytą žalą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), užliejimo.
8. Vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016, 12 punktas).
9. Atsakovas pateikė byloje atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutiko apmokėti skolą motyvuodamas tuo, kad ieškovė nepateikė jam visų prašomų dokumentų. Teismo vertinimu, ieškovė, kaip profesionalus draudimo srities subjektas, įvertino visas aplinkybes ir informaciją, įskaitant ir tą, kad nukentėjusiajam asmeniui priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovui – virš draudėjos buto esantis butas. Šiuos duomenis pakartotinai įvertino ir teismas. Nagrinėjamu atveju laikytina esant nustatyta, kad dėl atsakovo kaip buto Nr. 79 savininko, neteisėto neveikimo, buto esančio (duomenys neskelbtini), savininkė patyrė turtinės žalos (nuostolių). Atsakovas nepaneigė aplinkybės, kad vanduo išsiliejo būtent iš jo buto, neįrodinėjo kitų apgadinimą galėjusių sukelti priežasčių. Atsižvelgiant į tai, kad nurodyta ir nustatyta, teismo vertinimu, egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis).
10. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką dėl apdrausto turto užliejimo, perėmė nukentėjusio asmens teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, konstatavo, kad 2022 m. kovo 20 d. įvykis, kurio metu buvo užlietas butas, įvyko dėl atsakovo kaltės. Kadangi nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą atlygino ieškovė, išmokėdama 327,32 Eur draudimo išmoką, ieškovė turi atgręžtinio reikalavimo teisę į už žalos padarymą atsakingą asmenį – atsakovą. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), iš kurio įvyko apliejimas, priklauso atsakovui, todėl ieškovei iš atsakovo yra priteistina 327,32 Eur turtinei žalai atlyginti.
11. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to jos atlieka ir kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, tenkinus ieškinį ir esant ieškovės reikalavimui, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos (327,32 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
12. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 22 Eur dydžio žyminis mokestis už ieškinio reikalavimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Šios bylinėjimosi išlaidos laikytinos būtinomis ir pagrįstomis ir, ieškinį tenkinus visa apimtimi, iš atsakovo priteistinos ieškovei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
13. Byloje nepatirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, j. a. k. 304080146, iš atsakovo J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 327,32 Eur (tris šimtus dvidešimt septynis eurus 32 ct) turtinei žalai atlyginti, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (327,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 22 Eur (dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.