Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas;

1) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. birželio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams;

2) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. kovo 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

3) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. gegužės 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. 2020 m. vasario 28 d. teismo nutartimi 2019 m. gegužės 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę;

4) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 64 straipsnio 1, 3 dalis, laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

5) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu – iki 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis prie 2020 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės (9 mėnesių laisvės atėmimo) pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir paskirta subendrinta bausmė –laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d., 19.30 val. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d., 14.25 val. (viena diena). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 3 (trejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio ,,Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 2 860 Eur dydžio sumą.

2021 m. rugsėjo 29 paleistas lygtinai iš Alytaus kalėjimo (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalies pagrindu) neatlikus 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, taikant intensyvią priežiūrą. 2021 m. spalio 18 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas ir pasiųstas atlikti 2020 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, paleistas atlikęs bausmę 2022 m. kovo 4 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

M. K. laikotarpyje nuo 2024 m. balandžio 20 d. 22.30 val. iki 2024 m. balandžio 21 d. 6.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš sugyventinę J. N. – ne mažiau dešimt kartų abiejų rankų kumščiais sudavė į įvairias kūno vietas, nenustatytą skaičių kartų rankomis pastūmė į krūtinės sritį, dėl to J. N. nukrito, bei sugriebė rankomis už J. N. dėvimo megztinio ir tampė ją po kambarį, padarydamas J. N. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, dešinio skruosto srityje, kairio žando srityje, kairio raktikaulio srityje, dešinio peties srityje, nugaroje, kairio klubo srityje, abiejose alkūnėse, kairėje šlaunyje, dešinio kelio srityje, dešinės krūtinės ląstos pusės X šonkaulio lūžimu, odos nubrozdinimais kaklo srityje, krūtinėje, juosmens srityje.

Šiais veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis M. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad įvykio neatsimena, atrodo, lyg protas būtų „užtemęs“, išnykusi atmintis. Atsimena, kad laukė J. N. grįžtančios iš darbo, vartojo alkoholinius gėrimus (degtinę). Prieš tai turėjo nemalonų pokalbį su mama ir buvusia drauge, buvo pasakyti negražūs žodžiai, gal kažkas pasidarė su nervais. Viskas vyko 2024 m. balandžio 24 d. Atsibudęs pamatė, kad J. N. sumušta, matė ant jos veido sužalojimus. Policiją iškvietė nukentėjusiosios dukra, atvykę pareigūnai patikrino blaivumą ir jam buvo nustatytas 1,4 promilių neblaivumas. Pamatęs J. N. sužalotą, iš karto jos atsiprašė, viską pripažįsta, savo veiksmus vertina blogai. Taip pat paaiškino, kad po šio įvykio nebevartoja alkoholio, kadangi smurtą naudoja tik būdamas neblaivus, dėl to anksčiau buvo teistas. Nukentėjusiajai atlygino visą žalą, mokėjo už vaistus, parėmė pinigais.

Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltę dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai J. N. įrodo byloje surinktų ir įrodymams keliamus reikalavimus atitinkančių duomenų, kurie teisiamajame posėdyje ištirti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, visuma.

J. N., ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja, parodė, kad 2024 m. balandžio 20 d. apie 22.30 val. po darbo grįžo į namus (duomenys neskelbtini). Namuose buvo jos sugyventinis M. K., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Ji paklausė M. K., kodėl šis neblaivus, tačiau sugyventinis atsakė, jog yra blaivus ir staigiai pasikeitė jo nuotaika. M. K. tapo agresyvus jos atžvilgiu, kelis kartus buvo ranka užsimojęs, norėdamas jai suduoti, tačiau ji jį įspėjo, kad nedrįstų prieš ją kelti rankos ir prašė nusiraminti bei eiti atsigulti. Tačiau sugyventinis nenusiramino, o priėjęs prie jos, tyčia, ne mažiau dešimt kartų su abiejų rankų kumščiais trenkė jai į įvairias kūno vietas. Taip jai sukėlė fizinį skausmą įvairiose kūno vietose. Ji sugyventinio prašė nusiraminti ir jos nebemušti. Tuomet sugyventinis aprimdavo, toliau vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau gulti nėjo. Ji jam vis kartojo, kad nebegertų ir eitų atsigulti, bet atrodė, kad sugyventinis jos negirdi. M. K. kelis kartus ją tyčia buvo pastūmęs su rankomis į krūtinę, ji buvo nukritusi ant žemės. Sugyventinis taip pat buvo tyčia sugriebęs su rankomis už megztinio ir ją tampė po kambarį. Viskas tęsėsi iki šešių valandų ryto. Ji policijos ir greitosios pagalbos iš karto nekvietė, nes bijojo sugyventinio ir tuo pačiu dar tikėjo, jog jis pasikeis. Ryte pamatė, jog ant įvairių kūno vietų matosi kraujosruvos, jautė didelį skausmą nugaros srityje, dėl to, miegant sugyventiniui, paskambino savo dukrai, kad ši atvyktų pas ją į namus. Atvykusi dukra iškvietė pagalbą. Su sugyventiniu yra pažįstami nuo spalio mėnesio, žino, jog anksčiau jis yra smurtavęs prieš kitus asmenis bei atlikęs bausmę, tačiau tikėjo, kad jis yra pasikeitęs ir prieš ją nesmurtaus. Sugyventinis vartoja alkoholinius gėrimus kiekvieną dieną ir ji kiekvieną kartą, važiuodama namo po darbo, bijodavo grįžti, nes nežinodavo, kokios nuotaikos jis bus ir ar nesmurtaus prieš ją. Per Velykas M. K. buvo jai stipriai sugriebęs už rankų ir pastūmęs, buvo likusios ant abiejų rankų kraujosruvos, tačiau tada taip pat nesikreipė pagalbos, vis tikėdamasi, kad jis pasikeis. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą, sugyventiniui M. K. taikyti baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigoti atlyginti jai padarytą fizinę žalą (b. l. 7).

J. N., ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta kaip liudytoja, paaiškino, kad pirmos apklausos metu duotus parodymus atsimena ir juos tvirtina. Papildomai nori paaiškinti, kad su M. K. susipažino 2023 metų spalio mėnesio pabaigoje, tikslios dienos neatsimena, per „Facebook“ platformą ir nuo to laiko bendravo. 2024 m. kovo 19 d. abu bendrai išsinuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Gyveno kartu, buvo sugyventiniai, vedė bendrą ūkį iki įvykio dienos, nes 2024 m. balandžio 21 d. M. K. ir ji iš buto išsikraustė. Kiek žino, M. K. išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Gyvendama kartu su M. K. turėjo bendras išlaidas už buto nuomą, komunalinius mokesčius, maistą ir kt. Turimas išlaidas mokėjo kartu, tiek ji, tiek M. K.. 2024 m. balandžio 20 d. M. K. prieš ją panaudojo fizinį smurtą nuo 22.30 val. iki 6.00 val. Smurto panaudojimo aplinkybes nurodė ankstesnėje apklausoje, labiau detalizuoti negali. Po įvykio 2024 m. balandžio 21 d. buvo pristatyta į gydymo įstaigą, bet po apžiūros buvo išleista. Vėliau kreipėsi į šeimos gydytoją (duomenys neskelbtini) ir nuo 2024 m. balandžio 22 d. iki 2024 m. birželio 1 d. jai buvo išduotas nedarbingumas, kadangi buvo nustatyti įvairūs sužalojimai. Jokioje kitoje gydymo įstaigoje nesigydė, vartojo tik šeimos gydytojos paskirtus vaistus nuo skausmo. Po šio įvykio keletą kartų buvo susitikusi su M. K., su juo vis dar bendrauja telefonu. M. K. jos atsiprašė, jie apie viską pasikalbėjo, tačiau kartu nebegyvena, jokių artimų ryšių su juo nebepalaiko. Nors M. K. prieš ją panaudojo fizinį smurtą, dėl kurio ji pajuto ne tik fizinį skausmą, bet ir patyrė sužalojimus, civilinio ieškinio šiame ikiteisminiame tyrime nereiškia, pretenzijų M. K. neturi, prašo tik už jai padarytus sužalojimus jį nubausti įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 72–75).

K. L., ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja, paaiškino, kad J. N. yra jos mama. M. K., jo anketinių duomenų nežino, nepažįsta, pirmą ir vienintelį kartą jį pamatė 2024 m. balandžio 21 d. Nuo kada tiksliai mama su M. K. pradėjo bendrauti, ji nežino, tik žino, kad šiais (2024) metais ir, kad jie buvo kartu išsinuomoję butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir ten kartu gyveno. Mama jai tik buvo parodžiusi M. K. nuotrauką telefone. Jai M. K. nepatiko, todėl ji nenorėjo bendrauti su juo ir pas mamą į nuomojamą butą nevyko. Mama jai apie M. K. buvo papasakojusi tik tiek, kad lyg jis yra sėdėjęs kalėjime, mėgsta vartoti alkoholinius gėrimus, išgėręs būna agresyvus. 2024 m. balandžio 21 d., tikslaus laiko neatsimena, bet tai galėjo būti apie 13.00-13.30 val., sulaukė skambučio iš mamos. Pokalbio metu iš mamos balso pajuto, kad ji yra susigraudinusi, paklausė kas nutiko ir tuomet mama pasakė, kad M. K. ją sumušė ir paprašė atvykti. Iš karto nuvyko į minėtą butą, kuriame rado savo mamą ir lovoje gulintį M. K.. Ant mamos kūno įvairiose vietose matėsi patinimai, besiformuojančios kraujosruvos, mama skundėsi skausmu įvairiose kūno vietose. Mama paaiškino, kad 2024 m. balandžio 20 d. grįžusi po darbo namo, rado M. K. neblaivų, kuris po kurio laiko tapo agresyvus ir ją mušė. Kiek atsimena, mama sakė, kad fizinio smurto veiksmai tęsėsi nuo grįžimo į namus iki paryčių. Pamačiusi sužalotą mamą, ji nieko nelaukusi paskambino bendrauju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie įvykį. Neprisimena, kelinta tiksliai tai buvo valanda. Atvyko policijos pareigūnai ir medikai, po to mama buvo išvežta į gydymo įstaigą. Su M. K. ji (liudytoja) nebendravo, jam nieko nesakė, jis M. K.) taip pat nieko nesakė. Matė, kaip M. K. klaupėsi ant kelių ir atsiprašinėjo mamos. Atvykus policijos pareigūnams, M. K. išėjo iš buto kartu su policijos pareigūnais, o ji išvažiavo paskui medikus į gydymo įstaigą. Gydymo įstaigoje po apžiūros mamą išleido, jai buvo nustatyti įvairūs sužalojimai. Po to mama turėjo nedarbingumą, jokioje gydymo įstaigoje nesigydė, tik vartojo vaistus nuo skausmo. Tiksliai neatsimena, bet lyg kitą dieną, t. y. 2024 m. balandžio 22 d., su mama nuvažiavo į butą, mama susirinko daiktus ir išsikraustė. M. K. tuo metu bute nebuvo. Po viso įvykio mama detaliai nepasakojo, kaip ten viskas vyko ir dėl ko. Ji į mamos asmeninį gyvenimą nesikiša, apie tai jos neklausinėja, ką papasakoja pati, tą ir žino, todėl ar ji šiuo metu bendrauja su M. K., nežino, bet kartu jau tikrai nebegyvena (b. l. 78–81).

Iš 2024 m. balandžio 21 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad užfiksuotas J. N. pranešimas, jog 2024 m. balandžio 20 d. apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini), bute, kambario patalpoje tarp J. N. ir sugyventinio M. K. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu M. K. tyčia ne mažiau dešimt kartų su abiejų rankų kumščiais trenkė jai į įvairias kūno vietas. Po to tyčia su abiem rankom pastūmė į krūtinę, bei sugriebęs su rankomis už vilkėto megztinio, tampė ko kambarį. Taip sukėlė fizinį skausmą įvairiose kūno vietose. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą, sugyventiniui M. K. taikyti baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigoti atlyginti padarytą fizinę žalą (b. l. 6, 7)

Iš pranešimo apie įvykį registravimo duomenų (ROIK: 0124000232929) matyti, kad 2024 m. balandžio 21 d. 14.42 val. gautas privataus asmens (K. L.) skambutis, šiai pranešus, kad prieš dvi valandas sugyventinis sumušė pranešėjos mamą, jis šiuo metu yra namuose, elgiasi agresyviai. Mama 56 m., reikalingi medikai, sutrenkti šonkauliai, ant kūno yra daug kraujosruvų (b. l. 18–23).

Iš 2024 m. balandžio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Penkių aukštų daugiabutyje, įėjus į butą Nr. 63, patenkama į koridorių, svetainę, balkoną. Užfiksuoti patalpose esantys baldai, jų išsidėstymas. Įvykio vietoje daiktų ar objektų nepaimta, įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (b. l. 28–30, 31–35).

2024 m. balandžio 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G829/2024(02) J. N. konstatuotos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, dešinio skruosto srityje, kairio žando srityje, kairio raktikaulio srityje, dešinio peties srityje, nugaroje, kairio klubo srityje, abiejose alkūnėse, kairėje šlaunyje, dešinio kelio srityje, dešinės krūtinės ląstos pusės X šonkaulio lūžimas, odos nubrozdinimai kaklo srityje, krūtinėje, juosmens srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Poodinės kraujosruvos kairės šlaunies srityje, abiejose alkūnėse, dešinio kelio srityje galėjo būti padaryta nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienuolikos ar daugiau trauminių poveikių. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku – 2024 m. balandžio 20 d. – ir aplinkybėmis. Dešinės krūtinės ląstos pusės X šonkaulio lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą (b. l. 67–69).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įrodymams keliamus reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

Kaltinamasis M. K. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad padarė BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Būtini objektyvieji BK 138 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymiai yra: pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas, neveikimas), kuri gali pasireikšti fiziniu, mechaniniu, psichologiniu ar kt. poveikiu; žalingi padariniai – sveikatos sutrikdymas (sužalojimas ar susargdinimas); priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. BK 135 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti nesunkūs sveikatos sutrikdymą kvalifikuojantys požymiai. Šiai bylai aktualus 3 punkte nurodytas kvalifikuojantis požymis – veika padaryta savo artimams giminaičiui ar šeimos nariui, todėl pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą turi būti nustatyta ir tai, kad nukentėjusįjį ir kaltininką veikos padarymo metu siejo giminystės, šeiminiai ryšiai. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad jo pavojinga veika gali nesunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą ir nori tokių padarinių (tiesioginės tyčios atveju), arba nors tokių padarinių nenori ir jų nesiekia, tačiau sąmoninai leidžia jiems kilti (netiesioginės tyčios atveju).

Taigi, iš skirtingų įrodymų šaltinių gauti duomenys aptariamu atveju vieni kitiems neprieštarauja, vieni kitus papildo ir jų visuma, sujungus į vientisą loginę grandinę, leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis nukentėjusiąją sumušė M. K.. Savo kaltės, kaip nurodyta pirmiau, M. K. neneigė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme, be kita ko, patvirtindamas ir tai, kad įvykio metu su nukentėjusią gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, buvo sugyventiniai. Šią aplinkybę patvirtino ir nukentėjusioji bei liudytoja K. L. (nukentėjusiosios dukra). Nukentėjusiajai kilusius padarinius – nesunkų sveikatos sutrikdymą, patvirtina jau pirmiau nurodyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 829/2024 (02), kurioje J. N. padaryti sužalojimai (konkrečiai – dešinės krūtinės ląstos pusės X šonkaulio lūžimas) įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šioje išvadoje aprašytas nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdis, lokalizacija, jų atsiradimo aplinkybės, atitinka pirmiau aptartus įrodymus dėl nukentėjusiosios atžvilgiu panaudoto fizinio smurto aplinkybių ir leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiajai konstatuotas sužalojimas, sukėlęs išvadoje nustatytą sveikatos sutrikdymą bei kiti sužalojimai, priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamojo neteisėtais veiksmais. Priežastinio ryšio buvimo iš esmės neneigė ir kaltinamasis.

Nesant byloje duomenų, kurie įrodytų kaltinamojo siekį (tikslą) nesunkiai sutrikdyti J. N. sveikatą, darytina išvada, kad M. K. veikė netiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad elgiasi neteisėtai ir pavojingai, kad dėl jo elgesio gali atsirasti BK 138 straipsnyje numatyti padariniai ir, nors jų nenorėjo, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Teismas daro išvadą, kad ištirtų įrodymų visuma leidžia pagrįstai konstatuoti, jog M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, todėl jis pripažintinas kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 41 straipsnyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir tikslus, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės individualizavimui. Kaltinamasis M. K., veikdamas netiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą. Savo kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo pripažino, paaiškino, kad dėl įvykio nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, atlygino jai žalą, nukentėjusioji šias aplinkybes patvirtino. Tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors M. K. parodė, kad tuo metu, kai smurtavo prieš nukentėjusiąją, buvo neblaivus, vis tik jo blaivumas tuo metu, kai prieš nukentėjusiąją buvo naudojamas fizinis smurtas, nebuvo patikrintas ir nustatytas, todėl ši aplinkybė atsakomybę sunkinančia nepripažintina.

Skiriat bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamojo M. K. atžvilgiu praeityje penkis kartus buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai dėl jo padarytų nusikalstamų veikų, keturi iš jų – dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo. Paskutinis nuosprendis M. K. buvo priimtas 2020 m. lapkričio 17 d. dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Šis nusikaltimas pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikomas nesunkiu nusikaltimu. Bausmę pagal pirmiau nurodytą nuosprendį kaltinamasis yra atlikęs (paleistas iš kalėjimo 2022 m. kovo 4 d.), tačiau šioje byloje inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu (veika padaryta 2024 m. balandžio 20 d..) teistumas nebuvo išnykęs (pagal BK 97 straipsnio nuostatas, už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą nuteisti asmenys turinčiais teistumą laikomi 3 metus po bausmės atlikimo). Taigi M. K. naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, todėl BK 27 straipsnio prasme yra laikomas recidyvistu ir tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Pažymėtina, kad nors kaltinamajame akte nusikaltimų recidyvas, kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nebuvo įvardintas, tai nėra kliūtis spręsti dėl neinkriminuotos atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimo, jeigu šią aplinkybę patvirtinantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte. Toks vertinimas atitinka ir kasacinę praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-648/2019, 2K-304-648/2019, 2K-29-976/2022 ir kt.). Šiuo atveju aprašant M. K. teistumus, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. lapkričio 17 d. nuosprendis, kuriuo jis nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam skirta su ankstesniu 2020 m. birželio 30 d. nuosprendžiu subendrinta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo, kaltinamajame akte yra nurodytas, taigi kaltinamajam buvo žinomas.

Skiriant kaltinamajam bausmę vertintina ir tai, kad kaltinamasis nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 130–133), nevedęs. Vienerių metų laikotarpyje M. K. yra baustas administracine tvarka už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydyto paskyrimo, neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (b. l. 121–124). Ankstesniais nuosprendžiais kaltinamajam buvo skirtos laisvės apribojimo, arešto (pakeistus laisvės apribojimo bausmę), terminuoto laisvės atėmimo bausmės, taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, lygtinio paleidimo institutai, tačiau kaltinamasis vėl nusikalto. Tai, kad didžiąja dalimi atvejų nuteistojo nusikalstamas elgesys buvo susijęs su fizinio smurto naudojimu, leidžia įžvelgti kaltinamojo elgesiui būdingą smurtinio elgesio modelį. Kaltinamasis dėl priklausomybės ligų nesigydė, dėl konsultacijų nesikreipė (b. l. 127–129). Iš kaltinamojo teisme duotų parodymų matyti, kad savo elgesį jis vertina blogai, gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo.

Baudžiamasis įstatymas už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą numato tik vienos rūšies bausmę – terminuotą laisvės atėmimą iki 5 metų. Įvertinus tai, kad kaltinamasis, turėdamas neišnykusį teistumą, padarė vieną baigtą tyčinį nusikaltimą, kuris yra apysunkis, savo kaltę kaltinamasis pripažino, gailėjosi dėl tokio poelgio, atsiprašė nukentėjusiosios ir ši jam atleido, civilinio ieškinio nereiškė ir patvirtino, kad jokių pretenzijų neturi, įvertinus nukentėjusiajai padarytus sužalojimus bei kaltinamojo smurtavimo intensyvumą, taip pat tai, kad ilgalaikių pasekmių nukentėjusiosios sveikatai, įprastam gyvenimo būdui sužalojimai nesukėlė, kaltinamajam skirtina artima vidurkiui laisvės atėmimo bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam skirtinai bausmei taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos.

Skirti kaltinamajam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 62 straipsniu, nėra pagrindo, kadangi šioje byloje nenustatytos BK 62 straipsnio taikymo sąlygos ir nėra pagrindo išvadai, kad BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. M. K. padarė apysunkį nusikaltimą, jam šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo (BK 75 straipsnio 2 dalis), todėl formaliai yra pagrindas svarstyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo galimybę, tačiau be formalių pagrindų turi būti nustatytas ir materialus šios baudžiamojo įstatymo normos taikymo kriterijus.

Įstatymų leidėjas BK 75 straipsnio normoje nedetalizavo, į kokias aplinkybes atsižvelgtina sprendžiant dėl materialaus kriterijaus – manymo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus bausmės vykdymą – buvimo, tačiau iš BK 75 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos normos turinio spręstina, kad materialus bausmės vykdymo atidėjimo kriterijus yra susiję su bausmės tikslais. Tiek BK 75 straipsnio 4 dalies kriterijus – manymas, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, tiek bausmės tikslas – siekis paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, yra susiję su ateities prognoze, tikėtinumu, numatymu, kad asmuo daugiau nenusikals. Aplinkybės, kad kaltinamasis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, fizinį smurtą naudojo prieš artimą asmenį – tuometinę sugyventinę, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą ir praeityje jau būdamas teistas už smurtinius nusikaltimus, yra faktiškai atlikęs arešto, laisvės atėmimo bausmes, tačiau vėl nusikalto, kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai.

Tačiau, teismo vertinimu, aptariamu atveju vis tik yra pagrindas manymui, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti M. K. atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir kontroliuojant jo elgesį bei skirtų įpareigojimų vykdymą probacijos metu. Tokia išvada daroma įvertinus tai, kad M. K. savo kaltę iš karto pripažino, atsakomybės nevengė, savo poelgio neteisino. Kaip matyti iš M. K. teisme duotų parodymų, jis, ryte pamatęs sumuštą nukentėjusiąją, jos iš karto atsiprašė, teisme tvirtino, kad savo poelgį vertina blogai ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Apie tai, kad M. K. iš karto atsiprašė nukentėjusiosios, patvirtino ir liudytoja K. L.. Prisipažinimo ir gailėjimosi nuoširdumą rodo ir tokios aplinkybės, kad M. K. atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, nukentėjusioji patvirtino, kad jokių pretenzijų jam neturi. Be kita ko, nukentėjusioji J. N. teisiamojo posėdžio metu neprašė kaltinamojo izoliuoti nuo visuomenės, išreiškė poziciją, kad įkalinimo įstaiga kaltinamajam nėra tinkama vieta, kadangi jam reikalinga psichologo pagalba sprendžiant alkoholio vartojimo problemą.

Patikrinus teismų informacinėje sistemoje Liteko esančius duomenis nenustatyta, kad M. K. atžvilgiu šiuo metu būtų nagrinėjama daugiau baudžiamųjų bylų. Taip pat byloje esančiais duomenimis nėra nustatyta, kad dėl M. K. būtų pradėti kiti ikiteisminiai tyrimai. Tai, kad praeityje M. K. 4 kartus buvo teistas už smurtinius nusikaltimus, o jį paleidus lygtinai, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. spalio 18 d. nutartimi lygtinis paleidimas buvo panaikintas, jį charakterizuoja neigiamai, tačiau aktualu pažymėti ir tai, kad lygtinis paleidimas buvo panaikintas ne dėl naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų padarymo, o M. K. nevykdant pareigos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei jam išvykus iš namų nelestinu laiku ir judėjimo ne pagal grafike numatytą judėjimo vietą bei laiką. M. K. anksčiau buvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirtos bausmės vykdymas atidėtas, tačiau aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui anksčiau buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, savaime nėra laikoma kliūtimi šį institutą taikyti dar kartą.

Nors 2020 m. birželio 30 d. nuosprendžiu atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams 6 mėnesiams M. K. padarė naują nusikalstamą veiką, nusikaltimui nebuvo būdingas kaltinamojo ankstesniam nusikalstamam elgesiui būdingas modelis (smurtiniai nusikaltimai), kaltinamasis buvo nuteistas už tai, kad vairavo neblaivus. Esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai bei įvertinus, kad nuo paskutinio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo (2020 m. lapkričio 17 d.) iki šioje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo (veika padaryta 2024 m. balandžio 25 d.) praėjo kiek daugiau, nei 3 metai, per šį laiką naujų nusikaltimų M. K. nepadarė, spręsti, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik kaltinamajam atlikus laisvės atėmimo bausmę kalėjime, nėra pagrindo. Todėl kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, taikant kaltinamajam intensyvią priežiūrą.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskirtos bausmės vykdymą teismas gali atidėti nuo 1 iki 3 metų. Įvertinus pirmiau aptartus duomenis apie M. K. teistumus ir jam taikytas bausmes, probacijos sąlygų pažeidimus bausmės vykdymo atidėjimo bei lygtinio paleidimo metu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliam terminui – 3 metams. BK 75 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šios straipsnio 1 dalyje numatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) BK 75 straipsnio 5 dalies 1–11 punktuose numatytas pareigas.

Siekiant ugdyti kaltinamojo pozityvaus užimtumo nuostatas bei kontroliuoti jo elgesį, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu kaltinamajam skirtini įpareigojimai: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbų; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Kadangi kaltinamasis padarė smurtinį nusikaltimą, anksčiau taip pat teistas už smurtinių nusikaltimų padarymą, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią priemonę įvykdant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

IV. Kiti klausimai

Kaltinamajam M. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) (b. l. 105–107). Kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir skirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. K. 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimis, M. K. paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams su intensyvia priežiūra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, M. K. bausmės vykdymo atidėjimo metu skirti pareigas:

- dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

- neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, M. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.