Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-10-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-769-361-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-13
Bylos Nr.
1A-769-361-2011
Teisminio proceso Nr.
1-68-1-00376-2006-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys (pirm.), Albina Pupeikienė, Aurelija Sadauskaitė
Kategorijos
Pranešėjas D. Jocys Baudžiamoji byla Nr. 1A-769-361/2011

Teisėjas V. Vainius Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00376-2006-0

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.7.4.1.; 1.2.14.1.2.2.1.2.14.10.; 1.2.29.3. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. spalio 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teisėjų Albinos Pupeikienės ir Aurelijos Sadauskaitės,sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,dalyvaujant prokurorui Remigijui Bėtkiui,gynėjai advokatei Gražinai Mauručaitienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos rajono apylinkės prokuroro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-06-20 nutarties, kuria nutraukta baudžiamoji byla J. J., kaltintam pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1, 3 d., 302 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., kadangi neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. buvo kaltinamas, bet išteisintas dėl to, kad 2006-02-24, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) , veikdamas bendrininkų grupe su E. S., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą įsibrovus į patalpą, E. S. stovint atokiau nuo daromo nusikaltimo vietos ir saugant, J. J. akmeniu išdaužęs S. G. priklausančio namo lango stiklą įsibrovė į namo vidų ir iš patalpų pagrobė 200 Lt vertės auksinius auskarus, 100 Lt vertės namo durų raktą, lagaminą, kuriame buvo sukrauti 400 Lt vertės stalo įrankiai, 2 vienetus „Zipo“ firmos žiebtuvėlius, bendros 140 Lt vertės ir tuo padarė 840 Lt turtinę žalą.

Be to, J. J. buvo kaltinamas, bet išteisintas dėl to, kad 2006-02-24, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai kartu su E. S., išdauždamas namo lango stiklą, įsibrovęs į patalpas pagrobė V. G. vardu išduotą Lietuvos Respublikos asmens pasą, neturintį materialinės vertės, V. G. vardu išduotą socialinio draudimo pažymėjimą, neturintį materialinės vertės, S. G. vardu išduotą Lietuvos Respublikos asmens pasą, neturintį materialinės vertės.

J. J. buvo kaltinamas, bet išteisintas ir dėl to, kad 2006-02-24, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai su E. S., išdauždamas 1000 Lt vertės namo lango stiklą, įsibrovė į vidų ir sugadino 50 Lt vertės palėpės durų spyną bei sulaužė kambaryje esančios spintos duris ir stalčius, kurių bendra vertė 150 Lt. Iš viso sugadino turto už 1200 Lt, tuo padarė 1200 Lt turtinę žalą.

J. J. buvo kaltinamas, bet išteisintas ir dėl to, kad 2006-02-27, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), išdaužęs namo lango stiklą, įsibrovė į namo vidų ir pagrobė A. A. N. priklausančius daiktus: 0,03 mm storio baltojo aukso papuošalą už 1500 Lt, skystųjų kristalų televizorių LC – 26GA5E Sharp už 3555,62 Lt, DVD grotuvą „Sharp DV-SV905“ už 250 Lt bei taip pat pagrobė A. N. priklausančius daiktus: 2 vnt. auksinių žiedų už 500 Lt, moterišką auksinį žiedą su violetinės spalvos akute už 200 Lt, moterišką auksinį žiedą su perlamutriniu emaliu už 260 Lt, moterišką auksinę grandinėlę su pakabuku – Avino ženklu – už 200 Lt, vyrišką auksinę grandinėlę su kryželiu už 620 Lt, 4 vnt. kolekcinių monetų už 200 Lt. Iš viso J. J. pagrobė turto, priklausančio A. A. N., už 5305,62 Lt, o A. N. priklausančio turto už 1980 Lt, tuo padarė nukentėjusiajam A. A. N. turtinės žalos už 5305,62 Lt, o A. N. už 1980 Lt.

J. J. buvo kaltinamas, bet išteisintas dėl to, kad 2006-02-24, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), išdaužęs namo lango stiklą, įsibrovė į A. A. N. namo vidų ir pagrobė Arvydo A. N. vardu išduotą jūrininko knygelę, A. A. N. vardu išduotą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), A. A. N. vardu išduotą jūrininko pasą Nr. (duomenys neskelbtini), A. A. N. vardu išduotą jūrininko liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei A. N. vardu išduotą Lietuvos Respublikos pasą, A. N. vardu išduotą socialinio draudimo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), neturinčius turtinės vertės.

Be to, J. J. buvo kaltinamas, bet išteisintas dėl to, kad 2006-03-08, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su E. S., akmeniu išdaužęs G. M. priklausančio namo lango stiklą, įsibrovė į namo vidų ir pagrobė kompiuterio monitorių su 1500 Lt vertės procesoriumi „Samsung“, 1000 Lt vertės muzikinį centrą „Technics“ ir tuo nukentėjusiajai G. M. padarė 2500 Lt turtinę žalą.

J. J. buvo kaltinamas, bet išteisintas ir dėl to, kad 2006-03-08, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su E. S., išdauždamas 50 Lt vertės G. M. namo lango stiklą, įsibrovė į vidų ir sulaužė 500 Lt vertės duris, sugadino 30 Lt vertės durų spyną, suplėšė ant lango kabojusią 100 Lt vertės užuolaidą ir tuo nukentėjusiajai G. M. padarė 680 Lt turtinę žalą.

J. J. buvo kaltinamas, bet išteisintas dėl to, kad 2006-03-08, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su E. S., akmeniu išdaužęs S. M. namo lango stiklą, įsibrovė į namo vidų ir pasikėsino pagrobti garaže stovėjusį 15000 Lt vertės automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadino automobilio variklio priekinį dangtį ir nulupo priekinio stiklo apdailos juostelę bendros 3000 Lt vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė ir automobilio nepagrobė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes negalėjo užvesti automobilio variklio ir tuo nukentėjusiajam K. M. padarė 3050 Lt turtinę žalą.

J. J. buvo kaltinamas, bet išteisintas dėl to, kad 2006-03-08, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su E. S., išdaužęs S. M. priklausančio namo lango stiklą, įsibrovė į namo vidų ir pagrobė K. M. vardu išduotą socialinio draudimo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), K. M. vardu išduotą Lietuvos Respublikos asmens pasą Nr. (duomenys neskelbtini), S. M. vardu išduotą socialinio draudimo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), S. M. vardu išduotą Lietuvos Respublikos asmens pasą, neturinčius turtinės vertės.

J. J. buvo kaltinamas, bet išteisintas dėl to, kad 2006-03-08, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su E. S., akmeniu išdaužęs 50 Lt vertės namo lango stiklą, įsibrovė į namo vidų ir bandydamas pagrobti po namu garaže stovėjusį automobilį „Mersedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadino automobilio durelių spynelę bei sulankstė 3000 Lt vertės automobilio variklio dangtį. Iš viso sugadino turto už 3050 Lt, tuo nukentėjusiajam K. M. padarė 3050 Lt turtinę žalą.

Be to, J. J. buvo kaltinamas, bet išteisintas dėl to, kad 2006-03-08, ryte, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su E. S., akmeniu išdaužęs D. V. priklausančio namo lango stiklą, įsibrovė į namo vidų ir iš kambarių pagrobė aukso dirbinių bendros 700 Lt vertės, 1800 Lt vertės skaitmeninį fotoaparatą „Conica“, 1500 Lt vertės kompiuterį „Flatronic“ su sisteminiu bloku, 200 Lt vertės spausdintuvą, iš namo garažo pagrobė 280 Lt vertės elektrinį šlifuoklį, 360 Lt vertės elektrinį grąžtą, iš namo katilinės pagrobė 700 Lt vertės diskinį pjūklą „Makita“, 30 Lt vertės įleidžiamą durų spyną, 0,8 m ilgio metalinį dulkių siurblio vamzdį, neturintį turtinės vertės, iš namo garažo pagrobė dvi dėžes, kuriose buvo 1000 Lt vertės raktų rinkiniai, 6000 Lt vertės automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo spynelės rakteliais, priklausantį D. V., ir tuo nukentėjusiajai D. V. padarė 14070 Lt turtinę žalą.

J. J. buvo kaltinamas, bet išteisintas ir dėl to, kad 2006-03-08, ryte, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su E. S., įsibraudamas į patalpą, akmeniu išdaužė namo lango stiklą, kurio vertė 180 Lt, tuo padarė nukentėjusiajai D. V. turtinės žalos už 180 Lt.

J. J. buvo kaltinamas, bet išteisintas dėl to, kad 2006-03-17, apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su E. S., išdaužęs E. J. priklausančio namo lango stiklą įsibrovė į namo vidų ir iš patalpų pagrobė 15 vnt. varinių vazų bendros 200 Lt vertės, 4 vnt. dekoratyvinių šautuvų, 2 vnt. dekoratyvinių kardų, iš viso bendros 450 Lt vertės, 500 litų, 250 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericson T-600“, S. B. vardu išduotą Lietuvos Respublikos asmens pasą, S. B. vardu išduotą pensininko pažymėjimą, A. V. Bružo mirties liudijimą. Iš viso J. J. pagrobė turto už 1400 Lt, tuo padarė nukentėjusiajai E. J. 1400 Lt turtinę žalą.

J. J. buvo kaltinamas, bet išteisintas ir dėl to, kad 2006-03-17, apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su E. S., išdaužęs namo lango stiklą įsibrovė į namo vidų ir iš patalpų pagrobė S. B. vardu išduotą Lietuvos Respublikos asmens pasą, S. B. vardu išduotą pensininko pažymėjimą, A. V. Bružo mirties liudijimą, neturinčius turtinės vertės.

J. J. buvo kaltinamas, bet išteisintas dėl to, kad 2006-03-17, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su E. S., įsibraudamas į patalpą, akmeniu išdaužė namo lango stiklą, kurio vertė 250 Lt. Iš viso sugadino turto už 250 Lt, tuo padarė nukentėjusiajai E. J. 250 Lt turtinę žalą.

Klaipėdos rajono apylinkės prokuroras prašo nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį, kuria J. J., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d., 187 str. 1, 3 d., 302 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Nurodo, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismas, įvertinęs įrodymus, nutartyje nepagrįstai padarė išvadą, jog neįrodyta, kad J. J. dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Taip pat nepagrįstai nurodė, kad vien kito nuteistojo E. S. parodymų nepakanka pripažinti, kad J. J. padarė nusikalstamas veikas. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į nuteistojo E. S. duotus parodymus, kurie tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, išsamūs, todėl jais netikėti nėra jokio pagrindo. Be to, jo parodymai patikrinti parodymų patikrinimo vietoje metu, kur nuteistasis nurodė, kokius konkrečiai veiksmus darant nusikalstamas veikas atliko jis, o kokius J. J.. E. S. nurodė, kad vagystes organizuodavo J. J., kad jis įkalbėjo vykti automobiliu į (duomenys neskelbtini), sugalvojo taktiką, kaip prieš vagystę patikrinti, ar nėra namuose žmonių, t. y. eidavo į namus išsiaiškinti, ar nieko nėra, o sutikus žmones meluodavo, kad atvežė išgalvotas prekes. Šią aplinkybę patvirtino ir nukentėjusioji S. G.. Būtent S. G. patvirtino, kad dieną prieš vagystę į jos namus (duomenys neskelbtini), atėjo J. J. ir sutikęs ją melagingai nurodė, kad atvežė plyteles. Teismas visiškai nevertino liudytojos A. M. parodymų, kuri nurodo, kad jos kaimynės, nukentėjusiosios V., kieme vagystės dieną matė vaikščiojant du vyrus. Teismas nepagrįstai nutartyje nurodė, kad pats kaltinamasis J. J., paskelbus kaltinamąjį aktą, kaltės nepripažino. Iš 2011 m. vasario 9 d.–kovo 9 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 75-U-II-7 matyti, kad J. J. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – šizotipiniu sutrikimu, dėl kurio negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Taip pat akte nurodoma, kad J. J. šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu – šizotipiniu sutrikimu, dėl kurio negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Teigiama, kad dėl savo psichikos sveikatos būsenos jis negali dalyvauti teismo posėdžiuose, duoti parodymų. Kadangi J. J. dėl ligos nei nusikalstamų veikų darymo metu, nei priimant nutartį negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, teismas, priimdamas nutartį, negalėjo remtis J. J. parodymais. Be to, 2006 m. rugpjūčio 8 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-113-02/2006 E. S. pripažino kaltu pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. l, 3 d., 302 str. l d., 22 str. l d. 178 str. 2 d. (dėl visų inkriminuotų nusikalstamų veikų) ir konstatavo, jog yra įrodyta, kad E. S. bendrininkavo su J. J., E. S. vaidmuo buvo antraeilis. Taip pat teismas pripažino E. S. prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi lengvinančia aplinkybe. Teismas, subendrinęs visas paskirtas bausmes, paskyrė E. S. 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pritaikęs BK 75 str., bausmės vykdymą atidėjo 2 m. 3 mėn., įpareigodamas per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti žalą. Vertinant byloje esančius duomenis, nustatytas aplinkybes, matyti, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad J. J. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tačiau kadangi jis, kaip nurodoma Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 75-U-II-7, inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu ir šiuo metu sirgo ir serga lėtiniu psichikos sutrikimu, dėl kurio negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jam reikalinga skirti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, įrodymai įvertinti tinkamai, išvados motyvuotos.

J. J. buvo kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrai su E. S., 2006 m. vasario–kovo mėnesiais sugadino bei pagrobė svetimo turto. E. S. dėl padarytų nusikaltimų buvo nuteistas dar 2006-08-08 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu. Skundžiama nutartimi J. J. išteisintas konstatuojant, kad neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog J. J. kaltę patvirtina kito nuteistojo E. S. nuoseklūs ir išsamūs parodymai. Sprendžiant asmens kaltės klausimą, nė vienas iš įrodymų pats savaime neturi išskirtinės įrodomosios galios, teismas vertina tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, E. S. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme iš tikrųjų neneigė dalyvavęs nusikaltimuose, tačiau iš parodymų turinio galima daryti išvadą, kad jis stengėsi sušvelninti savo atsakomybę, teigdamas, kad jis J. J. prašymu tik vairuodavo automobilį, stebėdavo, ar niekas neateina į nusikaltimo vietą, o daryti nusikaltimus sugalvojo J. J., kuris ir buvo aktyviausias dalyvis, be to, pasiimdavo ir iš nukentėjusiųjų namų pagrobtą turtą. Tačiau apžiūros, kratos protokolai objektyviai patvirtina, jog pavogti daiktai vis dėlto buvo rasti E. S. garaže (b. l. 51–53, 54–72, 73–88, t. 2). Stengdamasis pateisinti šią aplinkybę, E. S. laikėsi pozicijos, kad kažkada buvo J. J. davęs raktus nuo savo garažo, todėl ten ir buvo rasti pavogti daiktai, tačiau šie E. S. paaiškinimai nepakankami, jog būtų įrodytas neabejotinas J. J. dalyvavimas nusikaltimų padaryme. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į liudytojos A. M. ir nukentėjusiosios S. G. parodymus. Tačiau nė viena jų nepatvirtino mačiusi J. J. būtent nusikaltimų metu įvykio vietoje. Nukentėjusioji S. G. atpažino J. J. kaip asmenį, kuris dieną iki nusikaltimo buvo atėjęs pas ją paklausti, ar čia atvežė trinkeles (b. l. 40–42, t. 1). Pirmosios instancijos teismo nutartyje pagrįstai užsimenama, jog tokie S. G. parodymai leistų daryti prielaidą, kad kitą dieną vagystėje iš jos namų dalyvavo ir J. J., tačiau asmens kaltė negali būti grindžiamą prielaidomis. Kaip matyti iš Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-08-08 nuosprendžio, kuriuo nuteistas E. S., teismo posėdyje apklausta A. M. tik nurodė, kad vagystės dieną nukentėjusiosios kieme matė du vyriškius, bet taip ir neaišku, ar tai tikrai buvo E. S. ir J. J. (b. l. 98–103, t. 4). Be kita ko, nusikaltimų vietose buvo rasta ir paimta įvairių pėdsakų (b. l. 15–23, t. 1; b. l. 55–65, t. 1; b. l. 144–148, t. 1), kai kurie jų, pvz. piršto antspaudas, rastas vienos iš nukentėjusiųjų namuose, tinkami identifikacijai ir palikti ne nukentėjusiosios (b. l. 157–159, t. 1), tačiau taip ir nenustatyta, ar juos paliko J. J.. Taigi, be nuteistojo E. S. parodymų, kitų objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių J. J. kaltę, byloje nėra, todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog J. J. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų neįrodyta.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nutartyje nurodė, jog pats kaltinamasis J. J., paskelbus kaltinamąjį aktą, kaltės nepripažino, kadangi nustatyta, jog J. J. dėl ligos nei nusikalstamų veikų darymo metu, nei priimant nutartį negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, todėl teismas, priimdamas nutartį, negalėjo remtis J. J. parodymais. Tačiau šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas. Iš teismo posėdžių protokolų matyti, kad proceso pradžioje 2010-03-04 posėdyje kaltinamajam buvo paskelbtas kaltinamasis aktas ir jis, kadangi posėdyje dalyvavo, išsakė savo poziciją dėl pateiktų kaltinimų, tačiau apklaustas taip ir nebuvo. Abejonės dėl kaltinamojo J. J. psichinės būklės iškilo jau prasidėjus įrodymų tyrimui. Tik po to, kai 2010-12-17 nutartimi (b. l. 47–50, t. 4) buvo paskirta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė, tapo žinoma, kad J. J. dėl psichikos sutrikimo negali dalyvauti posėdyje ir duoti parodymų. Iš proceso pirmosios instancijos teisme eigos matyti, kad J. J. parodymų pirmosios instancijos teisme taip ir nedavė, todėl skundžiamoje nutartyje nebuvo remtasi nesamais kaltinamojo parodymais. Vien tai, jog paminėta, kad kaltinamasis, paskelbus kaltinamąjį aktą, kaltės nepripažino, nesuteikia pagrindo manyti, jog remtasi kaltinamojo parodymais, ir BPK normų nepažeidžia.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad 2006-08-08 nuosprendyje E. S. Klaipėdos rajono apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-113-02/2006 konstatavo, jog yra įrodyta, kad E. S. bendrininkavo su J. J.. Toks apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas. Šiuo konkrečiu atveju remiantis šioje konkrečioje byloje ištirtais įrodymais buvo vertinama, ar būtent J. J. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad neįrodyta, jog J. J. dalyvavo nusikalstamų veikų padaryme. Tai, jog nuosprendyje, kuriuo išspręstas E. S. kaltės klausimas, jis pripažintas kaltu ir nuteistas, buvo konstatuota, jog pastarasis nusikalto su J. J., netampa J. J. kaltės įrodymu.

Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 6 d. įtvirtinta nekaltumo prezumpcija numato, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas nustatyta tvarka. Nekaltumo prezumpcija reikalauja, jog visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, būtų vertinamos kaltinamojo naudai. Kadangi J. J. kaltės dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo negalima vienareikšmiškai pagrįsti byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, pirmosios instancijos teismas jį pagrįstai išteisino, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas.

Kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Dalius JocysTeisėjai Albina PupeikienėAurelija Sadauskaitė