Kauno apylinkės teismo sprendimas

2011-01-03 · Civilinė byla Nr. 2-2484-54/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-01-03
Bylos Nr.
2-2484-54/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-00729-2010-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Janina Dervinskienė
Ieškovas
A. M.
Atsakovas
Ž. P.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 125.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2484-54/2011Proceso Nr. 2-05-3-00729-2010-1Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; 125.1; 116.1 (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m.sausio 3 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Janina Dervinskienė, sekretoriaujant A. Š., dalyvaujant ieškovui A. M. ir atsakovei Ž. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei Ž. P., dėl išlaikymo dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. M. (toliau ieškovas) prašė teismo pakeisti 2008-08-26 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8538-254/2008 iš jo priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai L. M. gim. a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sumažinti ir priteisti nepilnametei dukrai išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jos pilnametystės (b.l. 3).

Ieškovas paaiškino, kad 2008-08-26 Kauno miesto apylinkės teismas patvirtino šalių taikos sutartį, pagal kurią iš ieškovo buvo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Ieškovas nurodė, kad šiuo metu jo finansinės galimybės pasikeitė, nes nuo 2009 metų balandžio mėnesio darbo užmokestis sumažėjo iki priskaičiuotų 400 Lt. Tai įrodo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta darbo užmokesčio pažyma. Jis yra vienas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkų ir eina direktoriaus pareigas. Įmonė užsiima medinių namų statyba. Šiandien dienai įmonė šiek tiek atsigauna, tačiau yra daug bankinių įsipareigojimų, kurie nebuvo vykdyti praėjusiais metais. (duomenys neskelbtini) jam gimė duktė S. M.. Jo sutuoktinė A. M. po vaiko auginimo atostogų nedirba, yra užsiregistravusi Darbo biržoje. Per 6 mėnesius jos gauta išmoka vaikui yra 585 Lt, kitos išmokos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nedarbo draudimo išmokos -1234,60 Lt, kas per metus sudarė 1819,60 Lt. Per metus jo šeimos pajamos yra 6477,60 Lt, tai yra kas mėnesį vidutiniškai po 539,80 Lt. Savo vaikui, su kuriuo gyvena kartu, kas mėnesį skiria 200 Lt neskaitant maisto ir mokesčių. Už banko paskolas yra įsigytas nekilnojamasis turtas, kuris yra įkeistas bankui, jį realizuoti neturi galimybės, todėl negali gauti papildomų pajamų. Už paskolas jis kas mėnesį moka po 1500-1600 Lt. Priteisiant išlaikymą atsakovė su dukra gyveno JAV, šiuo metu duktė gyvena Lietuvoje, todėl jis prašo sumažinti priteistą išlaikymą, nes jo nuomone 450 Lt per didelė suma vaikui. Vaiko išlaikymo dydis turėtų būti proporcingas abiejų tėvų turtinei padėčiai. Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad šiais metais atsakovė įsigijo turto, į jos automobilių parką. Mano, kad vaiko poreikius reikia apriboti, nes jis neturi galimybių teikti tokio dydžio išlaikymą. Prie vaiko išlaikymo prisideda nupirkdamas daiktus, mokėdamas už būrelius. Jo turtinė padėtis pasikeitė iš esmės. Išlaikymas po 450 Lt per mėnesį buvo priteistas tuomet kai jo pajamos buvo apie 5000 Lt, o dabar jos tik 400 Lt per mėnesį, todėl prašo sumažinti 2008 metais priteistą išlaikymą ir priteisti iš jo dukrai L. M. išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės (b.l. 108, 2t. b.l. 74-75).

Atsiliepimas

Atsakovė Ž. P. (toliau atsakovė) su ieškinio reikalavimu nesutinka. Paaiškino, kad vaiko poreikiai per dvejus metus ne sumažėjo, o kaip tik padidėjo. Mergaitė yra 12 metų, jos poreikiai auga. Atsakovė vidutiniškai kas mėnesį dukrai išleidžia po 1124, 50 Lt neskaitant stambių pirkinių, kurių suma 2009 metų rugsėjo mėnesį buvo 2760 Lt. Vaiko išlaidos apskaičiuotos pagal visus kriterijus; maistas, apranga, laisvalaikis, papildomi užsiėmimai. Ji taip pat turi dar vieną mažametį vaiką ir jo poreikiams skiria mažiau-apie 200 Lt, nes vežimėlį, drabužėlių ir kitų daiktų jai padovanojo, o ir mažo vaiko poreikiai mažesni. Mergaitė jau paauglė ir jos poreikiai praktiškai kaip suaugusio žmogaus. Be to, mergaitė turi sveikatos problemų. Jai reikalinga fizioterapija, procedūros, pagerintas maitinimas. Penki masažo seansai buvo nemokami, tačiau tiek neužtenka ir už kitus seansus reikia mokėti-mažiausiai 10 Lt už vieną masažo seansą. Pripažino, kad ieškovas prisidėjo 300 Lt perkant dviratį dukrai, praeitais metais mokėjo 40 Lt per mėnesį už gimnastiką, už lietuvių kalbos korepetitorių, pernai nupirko batus, šiemet- kuprinę. Atsakovė šiuo metu motinystės atostogose. Jos pajamos apie 1000 Lt ir dar apie 1000 Lt gauna jos sutuoktinis, kuris dirba autoservise. Iš tų pinigų šeima ir verčiasi. Mano, kad negalima mažinti dukrai išlaikymo sumos, nes nuo 2008 metų iki 2010 metų vaiko poreikiai tikrai nesumažėjo, o tik išaugo, didėjo ir išlaidos poreikių tenkinimui. Mergaitei 12 metų, tai brendimo laikotarpis, todėl išlaidos didėja. Nėra kaip apriboti vaiko poreikių, nes ir taip viskas perkama kur pigiau. Ieškovas piktybiškai vengė mokėti dukrai išlaikymą, yra išlaikymo įsiskolinimas 3206 Lt. Išlaikyti vaiką yra abiejų tėvų pareiga ir ji turi būti vykdoma. Išlaikymo dydį galima keisti tik iš esmės pasikeitus turtinei tėvų padėčiai arba vaiko poreikiams. Ieškovas neginčija vaiko poreikių, kurie nustatyti 2008 metų teismo sprendime. Ieškovo pagrindinis kriterijus mažinant išlaikymą yra pablogėjusi jo turtinė padėtis-apie 10 kartų sumažėjusios pajamos. Ieškovas nurodė, kad jo gaunamos pajamos per 2009 metus kas mėnesį buvo 388,16 Lt., o bendros šeimos pajamos 539,80 Lt per mėnesį, tačiau ieškovas taip pat nurodė kad jis turi kas mėnesį mokėti įnašus bankui, todėl atsakovė mano, kad ieškovas pateikė netikslius duomenis apie gaunamas pajamas arba jas slepia. Ieškovas pats yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir gali pasiskirti sau tokį atlyginimą kokį nori. Ieškovas nurodė, kad jam pinigus skolina draugai, tačiau žmogus turėdamas skolų nevažinėtų su šeima atostogauti į užsienį. Prašo ieškinio netenkinti (b.l. 109, 2t. b.l. 75-76).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, pagal kurią šalys susitarė padidinti Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr(duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. M. priteistą po 150 Lt išlaikymą dukrai L. M., ir susitarė, kad A. M. nuo 2008-04-21 mokės dukrai L. M. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters L. pilnametystės (b.l. 16). Atsakovas išlaikymo dukrai geranoriškai neteikė. Išlaikymas buvo ir yra išieškomas priverstine tvarka. 2010-02-01 dienai buvo 3206 Lt išlaikymo įsiskolinimas (b.l. 28-29). Atsakovo A. M. atžvilgiu Dainavos PK PP pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 164 str. (vengimas išlaikyti vaiką) (b.l. 45, 112).

Tėvų pareiga yra išlaikyti savo vaikus, sudaryti jiems tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas, rūpintis jų vystimusi ir auklėjimu. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1d.). Tai reiškia, kad pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Iš esmės tai tokia situacija, kai nustatytas išlaikymas nebeatitinka CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų. Įstatyme nurodytiems subjektams pareiškus tokį reikalavimą, teismas turi ištirti faktinius duomenis apie išlaikymo dydžiui pakeisti reikšmingus pasikeitimus nuo išlaikymo priteisimo momento. Pagrindas tenkinti tokį ieškinio reikalavimą yra esminis vienos iš šalių turtinės padėties pasikeitimas, t. y. galimybių teikti išlaikymą arba poreikio jį gauti sumažėjimas ar padidėjimas (CK 3.201 str.1 d.). Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str.4 d., 3.3 str.).

Ieškovas A. M. savo reikalavimą sumažinti priteistą dukrai L. M. išlaikymą grindžia gaunamų pajamų sumažėjimu. Nurodė, kad jo šeimos pajamos sumažėjo 10 kartų ir 2009 metais per metus sudarė 6477,60 Lt, t.y. vidutiniškai po 539,80 Lt per mėnesį. Pateikė įrodymus apie jo pajamas. Pagal ieškovo pateiktą darbo užmokesčio pažymą, 2008 metais ieškovo atlyginimas su mokesčiais buvo 2000 Lt (b.l. 5), o nuo 2009m. balandžio mėnesio jo darbo užmokestis 400 Lt su mokesčiais (b.l. 6). Sodros duomenimis ieškovo sutuoktinė A. M. nedirba (b.l. 83-86). Ieškovo tvirtinimu, jo sutuoktinė registruota darbo biržoje. Nors tokių įrodymų ieškovas nepateikė, tačiau A. M. sąskaitos išrašas patvirtina, kad iki 2010 m. kovo mėnesio Darbo biržoje ji tikrai buvo registruota, kadangi 2010-03-22 A. M. dar gavo išmoką iš Darbo biržos. Duomenų ar šiuo metu A. M. registruota Darbo biržoje, teismas neturi. Ieškovas nurodė, kad turi dar vieną dukrą-S. M., gim. (duomenys neskelbtini), nors jos gimimo liudijimo nepateikė. Nurodė, kad jos poreikiams tenkinti per mėnesį išleidžia apie 200 Lt neįskaičiuojant maisto ir mokesčių. Šios dukros gimimas įtakos sprendžiant išlaikymo sumažinimo klausimą neturi, kadangi S. M. jau buvo gimusi šalims sudarant taikos sutartį dėl išlaikymo padidinimo L. M.. Ieškovo ir jo sutuoktinės A. M. vardu yra registruota nemažai nekilnojamojo turto (b.l. 7-9, 96-99), ieškovas taip pat turi kreditorinių įsipareigojimų AB SEB bankas ir Danske Bank A/S Lietuvos filialas (2t. b.l. 2, 41), tačiau tiek nekilnojamasis turtas, tiek kreditoriniai įsipareigojimai įgyti iki dar 2008-08-26 taikos sutarties patvirtinimo. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė įrodymus apie savo turtinę padėtį, tačiau pažymos apie turimus automobilius nepateikė. Tik bylos nagrinėjimo metu buvo pateikta 2010-04-14 pažyma, kad jis automobilio neturi. Nors ieškovo pateikta pažyma (b.l. 54) patvirtina, kad šiuo metu jis automobilio neturi, tačiau byloje esantis VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašas, gautas iš Kauno miesto apylinkės prokuratūros (b.l. 116) patvirtina, kad 2009-03-03 ieškovas buvo įsigijęs keleivinį automobilį Mercedes Benz, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) Todėl tikėtina, kad ieškinio padavimo dieną ieškovas automobilį turėjo, tačiau vėliau jį pardavė. Taip pat yra registruotas automobilis ir jo sutuoktinės A. M. vardu (2t. b.l.37). Pagrindinis ieškovo argumentas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo yra jo atlyginimo sumažėjimas nuo 5000 Lt iki priskaičiuotų 400 Lt per mėnesį. Teismo nuomone, ieškovo turtinė padėtis nėra iš esmės pasikeitusi, t.y. iš esmės pablogėjusi, nors ieškovas bando ją tokią parodyti, siekdamas išlaikymo sumažinimo. Pažymėtina tai, kad ieškovas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo kreipėsi tik atsakovei kreipusis pareiškimu į Dainavos PK dėl vengimo išlaikyti savo vaiką. Taigi, nors ieškovo teigimu, jo turtinė padėtis pablogėjo nuo 2009 m. balandžio mėn., tačiau išlaikymo savo dukrai L. jis neteikė ir esant gerai turtinei padėčiai, kai jo paties teigimu, atlyginimas per mėnesį siekė 5000 Lt. Ieškovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Teismo išreikalautoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. ataskaitos aiškinamajame rašte, pasirašytame direktoriaus A. M. nurodyta, kad 2009 m. vadovų darbo užmokestis buvo 36721 Lt (išeitų po 3060 Lt per mėnesį, o ieškovo teigimu jis gaudavo 5000 Lt), o 2009 m. 22833 Lt (išeitų po 1902,75 Lt per mėnesį, o ieškovo teigimu po 388,16 Lt ). Taigi akivaizdžiai skiriasi duomenys pateikti valstybės institucijai ir teismui. Nors teismui pateiktos oficialios darbo užmokesčio pažymos ir pažymos apie A. M. pajamas rodo, kad ieškovo šeimos pajamos yra žymiai sumažėję, tačiau byloje esantys kiti įrodymai paneigia šias aplinkybes. Nors oficialiai ieškovo šeimos pajamos 2009 m. per mėnesį buvo 539,80 Lt, akivaizdu, kad tokios sumos nepakaktų ieškovo šeimos poreikiams patenkinti, o teismo iniciatyva išreikalauti įrodymai patvirtina, kad ieškovo šeimos poreikiai gana dideli ir jie yra tenkinami. Teismas tokią išvadą daro įvertinęs toliau nurodytas aplinkybes. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jo šeimos pajamos per 2009 metus buvo 6477,60 Lt (b.l. 3). Teismo iniciatyva išreikalauti jo banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad vien tik komunalinių mokesčių už televiziją, internetą, vandenį ir dujas ieškovas 2009 metais sumokėjo 5174,71 Lt. Tokiu atveju išeitų, jog ieškovo 3 asmenų šeima 2009 metais turėjo pragyventi už 1302,89 Lt, t.y. už 108,57 Lt per mėnesį. Akivaizdu, jog tai neįmanoma. Ieškovas daugiau kaip 5000 Lt sumokėjo tik už komunalinius mokesčius, o kur dar kiti mokesčiai. Pats ieškovas nurodė, kad vien maistui šeima per mėnesį išleidžia apie 1000 Lt (2t. b.l. 74). Jo ir jo sutuoktinės sąskaitų išrašai (2t. b.l. 3-27, 29-32) patvirtina, kad buvo mokėjimai už gyvybės draudimą, žemės mokesčiai, mokesčiai už būsto draudimą ir kt., neskaitant pirkinių ir kitų išlaidų. Ieškovas nurodė, kad savo kitai dukrai S. M. išlaikymui kas mėnesį skiria apie 180-200 Lt neįskaičiuojant maisto ir mokesčių. Kaip įrodymą, kad dukrai teikia tokį išlaikymą pateikė 2010-01-26 teismo įsakymą, kuriuo iš jo teismo įsakymu priteistas išlaikymas dukrai S. po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (b.l. 53). Ieškovas tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu pripažino, kad su dukra L. ir jos mama gyvena kartu, kartu važinėja į keliones ir pan., todėl teismas laiko, kad į teismą dėl išlaikymo priteisimo S. M. buvo kreiptasi fiktyviai, turint tikslą išvengti priteisto išlaikymo vaikui iš pirmosios santuokos mokėjimo. Ieškovo nurodyta suma, išleidžiama jo dukros S. išlaikymui, yra nereali, kadangi rašytiniai įrodymai (2t. b.l. 29-32) patvirtina, kad vien tik už darželį buvo mokama po 166 Lt per mėnesį. Tai patvirtina, kad ieškovo šeima jokiu būdu negalėjo pragyventi ir negyveno per mėnesį už 108 Lt. tai reiškia, kad ieškovas teismui melavo, taip pat pateikė realybės neatitinkančią šeimos išlaidų skaičiuotę. Ieškovas pateikė savo šeimos išlaidų skaičiuotę už 2010 m. gegužės-rugpjūčio mėnesius, kuriose nurodė, kad jo mėnesio išlaidos nuo 1600 iki 2500 Lt (b.l. 100-104). Šiose skaičiuotėse nurodytos sumos visiškai neatitinka ieškovo ir jo sutuoktinės sąskaitose nurodytų išleidžiamų sumų, o juo labiau neatitinka jo gaunamų oficialių pajamų. Ieškovas teismo paklaustas kiek per mėnesį moka už paskolas, net keletą kartų atsakė, kad maždaug po 1500-1600 Lt (b.l.108, 2t. b.l. 75 ). Teismo iniciatyva išreikalauti įrodymai tai paneigia. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas už paskolas Danke bankui ir AB SEB bankui kas mėnesį sumoka apie 2811 Lt (2 t. b.l. 2, 41), įsiskolinimų ar pradelstų mokėjimų nėra. Vienintelis pradelstas mokėjimas buvo tik 2010m. rugsėjo mėnesį. Tai, teismo nuomone, patvirtina, kad ieškovas disponuoja gerokai didesnėmis pajamomis, tačiau oficialiai nerodo. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis gyvena iš skolintų lėšų ir tai neva patvirtina banko sąskaitų išrašai. Pažymėtina, tai, kad aplinkybę, jog jis su šeima pragyvena už skolintas lėšas, ieškovas nurodė tik paskutinio teismo posėdžio metu teismui savo iniciatyva išreikalavus papildomus įrodymus. Įrodymų, kad ieškovas skolinosi pinigų ir iš jų pragyvena, nepateikė. Iš jo banko sąskaitos išrašo matyti, kad yra atlikta ieškovo vardu mokėjimų įvardintų „skola“. Tokiu atveju galima daryti prielaidą, kad ieškovas turėjo skolų ir jas atidavinėjo. Taip pat yra mokėjimų įvardintų „paskola“, kurių mokėtojai yra kiti asmenys. Todėl visiškai tikėtina, kad ieškovas ėmė paskolas, tačiau yra mokėjimų įvardintų „paskola“, kurių mokėtojas buvo ieškovas. Tokiu atveju, išeina, jog ieškovas teikė paskolas. Jo banko sąskaitos išrašas (2t. b.l. 18) patvirtina, kad 2010 m. birželio mėnesį ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi jis yra, suteikė 18000 Lt paskolą. Todėl darytina išvada, kad ieškovas disponuoja pakankamai didelėmis pinigų sumomis, kad pats skolinasi ir kitiems asmenims skolina pakankamai dideles pinigų sumas. Jei jau ieškovo teigimu, jis su savo šeima iš skolintų pinigų pragyvena, iš jų važinėja su šeima į užsienį, tokiu atveju, teismo nuomone, ieškovas iš skolintų pinigų gali pilnai išlaikyti ir savo dukrą L. Įvertinus šias aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovas disponuoja pakankamai didelėmis pinigų sumomis, iš jų pragyvena, jo reali turtinė padėtis nėra iš esmės pablogėjusi, tačiau ieškovas išlaikymo savo dukrai L. geranoriškai neteikia ir stengiasi išvengti savo pareigos vykdymo. Savo ieškinyje sutikdamas teikti dukrai L. išlaikymą po 200 Lt, ieškovas jo neteikia, nes išlaikymas yra išskaičiuojamas iš jo darbo užmokesčio. Tai, kad ieškovas prisideda prie tam tikrų didesnių pirkinių dukrai pirkimo, prie korepetitorių ir būrelių, vežėsi į kelionę į Italiją, nereiškia, jog tai yra tinkamas išlaikymo teikimas. Vaikui reikalingi pinigai kas dieną, kadangi reikia tenkinti kasdienius vaiko poreikius. Atsakovė nurodė, kad vaiko poreikiai per tuos du metus nesumažėjo, o dargi padidėjo. Vaiko poreikiams tenkinti ji kas mėnesį išleidžia apie 1000 Lt. Šalys sudarydamos 2008-08-26 d. taikos sutartį pripažino, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikia apie 900 Lt, kadangi vaiką turi išlaikyti abu tėvai. Įrodymų, kad vaiko poreikiai sumažėjo, ieškovas nepateikė. Atsakovė pateikė įrodymus, kad vaiko poreikiai kaip tik padidėjo, nes mergaitė turi sveikatos problemų dėl kurių jai reikalingas pagerintas maitinimas, fizioterapija, procedūros (b.l. 89). Šalių dukrai šiuo metu 13 metų, mergaitė jau paauglė ir jos poreikiai beveik kaip suaugusio žmogaus, todėl teismo nuomone, šalių nepilnametės dukros L. poreikiai per 2 metus tikrai nesumažėjo, o dargi išaugo, nes per pastaruosius dvejus metus išaugo prekių ir paslaugų kainos. Ieškovas nurodė, kad galima vaiko poreikius apriboti. Teismas sutinka, kad vaiko poreikių patenkinimas tiesiogiai susijęs su tėvų galimybėmis šiuos poreikius patenkinti. Todėl esant galimybėms, turi būti tenkinami ne tik minimalūs, bet ir kiti vaiko poreikiai, nes siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam ugdant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas yra pateisinamas tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Kaip jau aukščiau teismas nustatė, atsakovo reali turtinė padėtis jam leidžia teikti tokį išlaikymą, kuris patenkintų ne tik minimalius vaiko poreikius, bet leistų vaikui tobulėti ir užaugti pilnaverčiu visuomenės nariu. Ieškovas akcentavo tai, kad atsakovė su sutuoktiniu įsigijo turto ir, kad jos turtinė padėtis geresnė nei jo. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė ir jos sutuoktinis 2010 m. įsigijo seną sodybą (namo statybos metai 1927 m. ) (2t. b.l. 59-63), 2008-08-29 automobilį H. C. (2t. b.l. 64). Ieškovas labai akcentavo atsakovės sutuoktinio automobilių parką, tačiau praktiškai visi jo automobiliai įsigyti dar iki 2008-08-26, t.y. iki taikos sutarties sudarymo, be to, nėra duomenų, kad tuo metu santuoka tarp jo ir atsakovės buvo sudaryta. Teismo nuomone tai, kad atsakovė su sutuoktiniu stengiasi gerinti savo turtinę padėtį rodo, kad atsakovė ir jos sutuoktinis atsakingai žiūri į savo kaip tėvų pareigas, kadangi gerindami savo turtinę padėtį ji tuo pačiu gerina ir savo vaikų, o tuo pačiu ir ieškovo vaiko gyvenimo sąlygas. Pažymėtina, tai ieškovė suteikia būstą šalių dukrai L. bei praktiškai viena, padedama savo sutuoktinio ją išlaiko, kadangi nustatyta, kad atsakovas savo dukrą išlaikyti vengė, yra įsiskolinimas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vengimo išlaikyti vaiką. Atsakovės sutuoktinis neprivalo išlaikyti ieškovo dukrą. Tai jo pareiga, nes tėvų pareiga yra išlaikyti savo vaikus, sudaryti jiems tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas, rūpintis jų vystimusi ir auklėjimu. Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1d.). Ši pareiga negali būti vykdoma tik vaiko motinos. Pažymėtina ir tai, kad tėvui ar motinai gyvenančiam kartu su nepilnamečiu vaiku ir taip tenka didesnė išlaidų dalis, kadangi gyvenant katu su nepilnamečiu vaiku atsiranda nenumatytų išlaidų, prie kurių tėvas ar motina teikiantis išlaikymą neprisideda. Ieškovo teigimu jo šeimos materialinė padėtis sunki, jo gaunamos pajamos tik 400 Lt, o jo sutuoktinė nedirba, todėl reiškia, kad jis vienas išlaikė ir šiuo metu išlaiko visą šeimą. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovo sutuoktinė kiekvieną mėnesį pervesdavo S. G. gim. (duomenys neskelbtini) (tikėtina savo pilnamečiui sūnui) po tam tikrą pinigų sumą asmeninėms išlaidoms (2t. b.l. 29-32). Kadangi ieškovo sutuoktinė nedirbo ir jokių pajamų negavo, iš Darbo biržos išmokos negauna jau nuo 2010 m. kovo mėnesio, tai reiškia, kad ieškovas padėjo savo sutuoktinei išlaikyti jos pilnametį sūnų, tačiau nevykdė savo pareigos ir neteikė išlaikymo savo dukrai.

Teismui įvertinus ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį po 2008-08-26 taikos sutarties patvirtinimo, įvertinus vaiko poreikius, šalių paaiškinimus, aukščiau nurodytais motyvais, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, ieškovo ieškinys atmestinas (CPK 185 str., CK 3.201 str. ). Teismo nuomone, patenkinus ieškovo ieškinį, iš esmės būtų pažeisti nepilnametės L. M. interesai, teisingumo ir sąžiningumo principai ir sudaryta galimybė tėvui, privalančiam ir turinčiam finansines galimybes teikti išlaikymą, išvengti šios pareigos vykdymo.

Atmetus ieškinį iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei- 40 Lt (CPK 88 str. 1d. 3p., 92 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos CPK 263,265,269,270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. M. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas valstybei –40 Lt (keturiasdešimt litų), įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB bankas ”Swedbank” (kodas 73000), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Janina Dervinskienė