Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-11-07 · Civilinė byla Nr. e2S-925-368/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-11-07Šiaulių apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-03-22Šiaulių apylinkės teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-07
Bylos Nr.
e2S-925-368/2017
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-06389-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-925-368/2017 Teisminio proceso Nr.2-70-3-06389-2017-8 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.6.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) reorganizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Kretingalės mėsa“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9004-1042/2017.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė reorganizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – RUAB) Kretingalės mėsa kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei AB Šiaulių bankas, tretiesiems asmenims UAB „Agrovet“, UAB „Grimeda“ prašydama pakeisti kredito sutartis pratęsiant kredito grąžinimo terminus papildomam laikotarpiui iki 2023 m. gruodžio 20 d. Tuo pačiu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) iki teismo priimto sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovei kreiptis į notarą dėl vykdomųjų įrašų dėl skolų pagal kredito sutartis išieškojimo, atlikimo; uždrausti kreiptis į laiduotojus (t. y. UAB „Agrovet“ ir UAB „Grimeda“) dėl ieškovės įsipareigojimų pagal kredito sutartis vykdymo ir atlikti išieškojimo veiksmus.

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi tenkintas ieškovės RUAB „Kretingalės mėsa“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Iki teismo sprendimo byloje priėmimo dienos atsakovei AB Šiaulių bankas uždrausta kreiptis į notarą dėl vykdomųjų įrašų dėl skolų pagal kreditavimo sutartis (2011 m. birželio 14 d. kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. birželio 29 d. kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. kovo 13 d. kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)) išieškojimo atlikimo ir uždrausta kreiptis į laiduotojas UAB „Agrovet“ ir UAB „Grimeda“ dėl ieškovo RUAB „Kretingalės mėsa“ įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartis vykdymo ir atlikti išieškojimo veiksmus.

Šiaulių apylinkės teisme 2017 m. rugpjūčio 21 d. gautas atsakovės AB Šiaulių bankas atskirasis skundas, kuriuo prašė panaikinti 2017 m. rugpjūčio 10 d. teismo nutartį. Nurodė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu. Ieškovė nekelia reikalavimo dėl esamo įsiskolinimo, pareigos mokėti einamąsias kredito grąžinimo įmokas ar mokėti palūkanas už kreditą, todėl priimtas sprendimas neįtakotų pareigos ieškovei padengti esamą įsiskolinimą. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apribojo atsakovės teisę kreiptis tiek dėl esamų, tiek dėl būsimų skolų pagal kreditavimo sutartis išieškojimo ir šie ribojimai nėra susiję su ieškinio reikalavimu. Pažymėjo, kad tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės suteikia pagrindą ieškovei piktnaudžiauti procesu ir jį vilkinti, taip nemokant įsiskolinimo, einamųjų mokėjimų ir palūkanų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atsakovės AB Šiaulių bankas atskirąjį skundą tenkino. Panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės pagal ieškovės RUAB „Kretingalės mėsa“ prašymą ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai riboja atsakovės teises ginti savo interesus ieškovei nemokant jau susidariusio įsiskolinimo ar einamųjų įmokų pagal kreditavimo sutartis. Įvertinęs ieškinio reikalavimus teismas sprendė, kad jie susiję su kreditavimo sutarčių vykdymu ateityje ir jų sąlygų keitimu, tačiau nėra sietini su jau atsiradusių įsipareigojimų vykdymu, todėl nėra pagrindo neproporcingai riboti atsakovės, kaip ieškovės kreditoriaus, teisių ir interesų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu apeliantė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartį kaip nepagrįstą. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

5.1.Atsakovės atsisakymas koreguoti kredito sutartis didžiąja dalimi lėmė ir patį įsiskolinimo atsakovei augimą, kadangi nepratęsus kredito grąžinimo terminų ieškovės ir atsakovės sutartinių santykių pusiausvyra kardinaliai koregavosi vien tik atsakovės naudai. Dėl to ieškovė negalėjo tinkamai, visu pajėgumu plėtoti įprastos savo veiklos. Visos aukščiau išvardintos aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo nurodytą teiginį, jog ieškinio reikalavimai nėra sietini su atsiradusių įsipareigojimų vykdymu. Laikinosios apsaugos priemonės yra sietinos su ne tik kredito sutarčių vykdymu ateityje ir jų sąlygų keitimu, tačiau ir su jau atsiradusių įsipareigojimų vykdymu.

5.2. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų užtikrinta, jog ieškovės ir atsakovės sutartiniai santykiai būtu subalansuoti, o ieškovė galėtų toliau tinkamai vykdyti savo komercinę veiklą bei laiku grąžinti esamą įsiskolinimą per ilgesnį laikotarpį.

5.3. Ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas gali būti neįvykdomas arba pasunkėti, patvirtina ir nesąžiningi atsakovės veiksmai: atsakovė vienašališkai nuskaitė pinigines lėšas iš ieškovės sąskaitos, esančios banke, kai jau buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios įpareigojo atsakovę neatlikti jokiu išieškojimo veiksmų iš ieškovės.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė AB Šiaulių bankas prašo skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartį. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

Šalies argumentai

6.1. Ieškiniu yra prašoma pratęsti kredito grąžinimo terminą ir nereikalaujama atidėti ieškovės prievolę padengti skolą, mokėti einamąsias kredito gražinimo įmokas ir palūkanas, vykdymą. Ieškiniu nėra ginčijamos Šiaulių banko teisės reikalauti skolos padengimo, einamųjų įmokų ir palūkanų mokėjimo. Teismo sprendimas, kuris būtų priimtas patenkinus ieškinį, nereikalauja priverstinio vykdymo, todėl siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas apskritai nėra būtinas.

6.2. Priešingai nei nurodo ieškovė, ieškinio patenkinimo atveju termino pratęsimas gali netekti prasmės tik dėl pačios ieškovės neteisėto veikimo, t. y. jei ieškovė nevykdys kredito sutarčių, o ne dėl atsakovės teisėto veikimo t. y. priverstinio skolos išieškojimo. Taigi laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis būtų apribotos atsakovės teisės dėl ieškovės neteisėto veikimo, būtų ne tik nesusijusios su ieškinio reikalavimu ir teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu bei neproporcingai ir nesąžiningai pažeistų atsakovės teises, bet prieštarautų bendriesiems teisės principams, laikinųjų apsaugos priemonių paskirčiai bei kurtų prielaidas piktnaudžiauti procesu, juo pasinaudojant kaip priemone atidėti esamų ir neginčijamų prievolių vykdymą.

6.3. Aplinkybė, kad ieškovė neturi piniginių lėšų mokėti einamuosius mokėjimus pati savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip apribojant neginčytinas atsakovės teises ir įpareigojant atsakovę prisiimti atsakomybę bei riziką dėl didėjančio įsiskolinimo ir jo padengimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliantė kelia klausimą dėl teismo nutarties, kuria panaikintos ankstesne pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-9004-1042/2017 pagal ieškovės RUAB Kretingalės mėsa ieškinį atsakovei AB Šiaulių bankas, tretieji asmenys UAB „Agrovet“, UAB „Grimeda“ dėl sutarties pakeitimo. Tuo pačiu ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo priimto sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovei kreiptis į notarą dėl vykdomųjų įrašų dėl skolų pagal kredito sutartis išieškojimo, atlikimo; iki teismo priimto sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovei kreiptis į laiduotojus (t. y. UAB „Agrovet“ ir UAB „Grimeda“) dėl ieškovės įsipareigojimų pagal kredito sutartis vykdymo ir atlikti išieškojimo veiksmus. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi ieškovės prašymas tenkintas, laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos. 2017 m. rugpjūčio 21 d. atsakovė AB Šiaulių bankas pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutarties. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atsakovės atskirąjį skundą tenkino ir panaikino ankstesne teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Apeliantė, nesutikdama su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi, savo poziciją grindžia argumentais, kad atsakovės atsisakymas koreguoti kredito sutartis didžiąja dalimi lėmė patį įsiskolinimo atsakovei augimą, kadangi nepratęsus kredito grąžinimo terminų ieškovės ir atsakovės sutartinių santykių pusiausvyra kardinaliai koregavosi vien tik atsakovės naudai. Dėl to ieškovė negalėjo tinkamai, visu pajėgumu plėtoti įprastos savo veiklos. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų užtikrinta, jog ieškovės ir atsakovės sutartiniai santykiai būtų subalansuoti, o ieškovė galėtų toliau tinkamai vykdyti savo komercinę veiklą bei laiku grąžinti esamą įsiskolinimą per ilgesnį laikotarpį. Taip pat teigia, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas gali būti neįvykdomas arba pasunkėti, patvirtina ir nesąžiningi atsakovės veiksmai: atsakovė vienašališkai nuskaitė pinigines lėšas iš ieškovės sąskaitos, esančios banke, kai jau buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios įpareigojo atsakovę neatlikti jokiu išieškojimo veiksmų. Šiuos apeliantės argumentus, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą.

Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašo pratęsti kredito grąžinimo terminus papildomam laikotarpiui iki 2023-12-20, kas reiškia, kad ieškovė ieškinyje nekelia reikalavimų dėl esamo įsiskolinimo, pareigos mokėti einamąsias kredito grąžinimo įmokas ar mokėti palūkanas už kreditus. Taikytas laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis – uždrausti atsakovei AB Šiaulių bankui kreiptis dėl skolų išieškojimo, t. y. laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo apribota atsakovės teisė kreiptis tiek dėl esamų, tiek dėl būsimų skolų pagal kreditavimo sutartis išieškojimo - atidėta ieškovės prievolė vykdyti bet kokius piniginius mokėjimus pagal kredito sutartis ir laiduotojų įsipareigojimų pagal laidavimo sutartis vykdymas. Taigi, atsižvelgiant į pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atitinkamo pobūdžio ribojimai niekaip nėra susiję su ieškinio reikalavimu (papildomam laikotarpiui pratęsti kredito grąžinimo terminą) ir tuo pačiu teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu. Kredito termino pratęsimas papildomam laikotarpiui net ir ieškinio patenkinimo atveju neatleidžia ieškovės nuo pareigos grąžinti esamą įsiskolinimą, mokėti einamąsias įmokas ar mokėti palūkanas, kaip ir atsakyti laiduotojams pagal laidavimo sutartis. Todėl darytina išvadą, kad taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis nepagrįstai ir neproporcingai riboja bei pažeidžia atsakovės teises.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės skola atsakovei 2017-08-01 dienai yra 957798,72 Eur, kuri susidarė dar iki ieškinio priėmimo. Net ir patenkinus ieškinį ir pratęsus kreditų grąžinimo terminą papildomam terminui, pareiga sumokėti jau esamą skolą nepasikeis. Taigi vertinant ieškinio reikalavimus, pagrindo riboti atsakovės teisę vykdyti išieškojimą dėl įsiskolinimo susidariusio iki ieškinio pareiškimo ir ieškovę atleisti nuo pareigos padengti įsiskolinimą nėra. Be to, ieškovės iki kreditų grąžinimo termino pabaigos yra įsipareigojusi vykdyti dalinius kredito grąžinimus. Net ir patenkinus ieškinį ir pratęsus kreditų grąžinimo terminą papildomam terminui, pareiga vykdyti dalinius kredito grąžinimus nepasikeis t. y. nusikeltų paskutinės (didžiosios) kredito grąžinimo dalies mokėjimo terminas. Teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo momento ir negalioja atgal, todėl net, jei laikyti, kad nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovė nebeturėtų pareigos mokėti einamųjų kredito grąžinimo įmokų (nors toks reikalavimas ieškiniu nereiškiamas), tokią pareigą ieškovė turėtų iki teismo sprendimo priėmimo. Taigi vertinant ieškinio reikalavimus pagrindo riboti atsakovės teisę vykdyti išieškojimą dėl įsiskolinimo, susidariusio dėl einamųjų kredito grąžinimo įmokų nemokėjimo ir atleisti ieškovę nuo pareigos mokėti einamąsias kredito grąžinimo įmokas ir palūkanas, nėra.

Akcentuotina ir tai, jog atitinkamo pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės ne tik nepagrįstai riboja atsakovės teises, yra neproporcingos pareikštiems ieškinio reikalavimas ir niekaip nesusijusios su teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu, bet tuo pačiu suteikia ieškovei galimybę piktnaudžiauti, nemokant įsiskolinimo, einamųjų mokėjimų ir net palūkanų. Sutiktina su atsakovės pozicija, kad pats ieškinio reikalavimas ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sukuria tarpusavio prieštaravimą ir prielaidas teismui priimti sprendimą, kurio būtų neįmanoma įgyvendinti arba kuris būtų beprasmis. Net ir patenkinus ieškinio reikalavimą bei pratęsus kreditų grąžinimo terminą, terminas padengti įsiskolinimą (susidariusį dėl esamos skolos, einamųjų įmokų, palūkanų ir delspinigių) niekaip nebūtų pratęstas.

Apeliacinės instancijos teismas, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia sąžiningumo principą, (ieškovė siekia atidėti prievolių vykdymą tik atsakovei, tikslu galėtų vykdyti komercinę veiklą t. y. gauti pajamas ir vykdyti prievoles kitiems kreditoriams), ekonomiškumo principą (yra nukreiptos išimtinai į siekį sudaryti sąlygas ieškovei atsakovės sąskaita spręsti savo finansinius sunkumus), proporcingumo principą (ieškovė laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės siekia pakeisti kreditavimo sąlygas įpareigojant atsakovę prisiimti neabejotinai didėjančią prievolių neįvykdymo riziką) bei teisingumo principą (kadangi ribotų atsakovės pareigas imtis veiksmų, kuriuos imperatyviai numato Finansų įstaigų įstatymas bei kiti finansinių įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai, kas pažeistų viešąjį interesą).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismas tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas ir pagrįstai panaikino Šiaulių apylinkės teismo rugpjūčio 10 d. nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Mockevičius