Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-04-08 · Byla Nr. N-444-737-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-08
Bylos Nr.
N-444-737-11
Teisminio proceso Nr.
4-01-3-00139-2010-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-737/2011Teisminio proceso Nr. 4-01-3-00139-2010-4Procesinio sprendimo kategorijos 39.2; 45.4.4; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. nutarimo V. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. nutarimu V. D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį skirta subendrinta nuobauda – 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams už tai, kad jis 2009 m. lapkričio 8 d., apie 14 val. 43 min., vairuodamas automobilį „Toyota Rav 4“ ir važiuodamas atbulas atsitrenkė į stovintį automobilį „Audi A4“ bei jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 234 punkto reikalavimus. Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgė į tai, kad V. D. pripažino pažeidimus, nuobaudų už KET pažeidimus neturi.

II.

Apeliaciniu skundu V. D. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. nutarimą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams. Nurodo, kad eismo įvykis kilo ne 14 val. 43 min., kaip nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, bet 13 val. 45 min. Tvirtina sulaukęs, kol kito automobilio vairuotoja R. G. grįžo į automobilį, tačiau pasikalbėti su ja neišėjo. Pažymi, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo apklaustas liudytojas, kuris R. G. nurodė, jog jos automobilį apgadino atbuline eiga važiavęs automobilis „Toyota“, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė remdamasis neleistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Tvirtina, kad dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi, paskirtą baudą sumokėjo. Pabrėžia, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga užsiimant individualia veikla – automobilių remontu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius prašo V. D. apeliacinio skundo netenkinti. Teigia, kad V. D. skunde nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės ir negali būti vertinamos asmens naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konst atuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu V. D. skirta administracinė nuobauda už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad V. D. kaltė dėl inkriminuotų pažeidimų padarymo įrodyta neabejotinai. Tai, kad apeliantas 2009 m. lapkričio 8 d. vairuodamas automobilį atitrenkė ir apgadino transporto priemonę „Audi A4“ bei pasišalino iš eismo įvykio vietos, įrodo eismo įvykio vietos schema (b. l. 7), fotonuotraukos (b. l. 35), iš kurių matyti automobilių „Toyota“ ir „Audi“ apgadinimai, tarnybinis pranešimas (b. l. 6), nukentėjusiosios R. G. paaiškinimas (b. l. 8), įvykio liudininko R. K. paaiškinimas (b. l. 15) bei paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens rašytinis paaiškinimas, kuriame jis prisipažino sukėlęs eismo įvykį (b. l. 16-17). Apelianto argumentus, jog jis laukė į automobilį grįžtančios apgadintos transporto priemonės „Audi“ vairuotojos, paneigia R. G. paaiškinimas, kad įvykio vietoje eismo įvykį sukėlusio automobilio nebuvo ir įvykį matę liudininkai jai nurodė, jog „Toyota“ automobilio vairuotojas, sukėlęs eismo įvykį, patrynė automobilio „Audi“ apgadintą šoną, apsidairė ir iš įvykio vietos pabėgo (b. l. 8). Pastebėtina, kad tai, jog, pasak apelianto, eismo įvykis kilo ne 14 val. 43 min., kaip nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, bet 13 val. 45 min., padarytos veikos kvalifikavimui jokios reikšmės neturi.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Todėl nukentėjusiosios paaiškinimas, kad jos transporto priemonę apgadinusį automobilį jai nurodė eismo įvykį matę liudytojai, yra leistina įrodinėjimo priemonė sprendžiant dėl nagrinėjamų administracinių teisės pažeidimų padarymo fakto. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas V. D. kaltę dėl inkriminuotų pažeidimų padarymo, pagrįstai ir teisėtai rėmėsi nukentėjusiosios R. G. paaiškinimu.

Apeliaciniu skundu V. D. prašo pritaikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam terminui nei sankcijoje numatytas minimalus.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. nutartis bylose Nr. N5-1647/2006, N1-1396/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje aplinkybės, dėl kurių skirta minimali administracinė nuobauda – 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams – turėtų būti laikoma neteisinga ir neprotinga nuobauda, nenustatytos. Tai, kad asmens darbas susijęs su transporto priemonių vairavimu, teismų praktikoje išskirtine aplinkybe, galinčia sąlygoti ATPK 30¹ straipsnio taikymą, nepripažįstama (žr. nutartis bylose Nr. N3-34/2007, N62-3213/2009, N261-1753/2010, N444-2396/2010 ir kt.). Tuo tarpu paskirtos baudos sumokėjimas yra pažeidėjo pareiga, kurios nevykdymas užtraukia papildomų neigiamų pasekmių.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai atlieka savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme (žr. biuletenį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 4(14), 2008 m., 11 psl.). Nagrinėjamu atveju V. D. tiek tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nepripažino padaręs ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl apeliaciniame skunde išreikštas gailėjimasis dėl padarytų pažeidimų laikytinas deklaratyviu ir nepripažintinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus byloje esančius įrodymus. V. D. kaltė dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo įrodyta neabejotinai, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones nėra, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

V. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius