- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-14
- Bylos Nr.
- 1-13-1039/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07093-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miglė Suchankienė
- Kaltinamasis
- D. J.
- Advokatai
- Silva Mardosaitė
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.4Kišenvagystė (BK 178 str. 2 d.)
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Aldonai Daudaitei, Laimai Avižienytei, Anastasijai Česonienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. J., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją (duomenys neskelbtini) teistas:
1) 2014-11-26 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 str. 1 d. 1 m. laisvės apribojimo bausme. 2016-02-29 Vilniaus m. apylinkės teismo nutartimi 2014-11-26 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą. 2016-04-20 atvyko į Kalėjimų departamento prie LR TM Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, 2016-07-18 paleistas atlikus arešto bausmę.
2) 2016-12-21 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. 58 p. terminuotu laisvės atėmimu. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2016-10-23 iki 2016-12-21 ir laikyta, kad šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę atliko. 2016-12-21 suėmimas panaikintas, paleistas iš teismo salės,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. J. 2016-02-12 apie 14:05 val. Geležinkelio g., Vilniuje, 13-to maršruto mikroautobuse, jam privažiuojant sustojimą "Stotis" iš nepilnametės J. U., striukės kišenės, ištraukė ir pagrobė Ž. U. priklausantį mobilųjį telefoną "Samsung S3 Neo i9301 Black IMEI (duomenys neskelbtini), 300 eurų vertės, kartu su oranžinės spalvos dėklu, 4 eurų vertės, apsauginiu stiklu, 10 eurų vertės, "Tele2" SIM kortele (materialiai neverta), atminties kortele 8 GB, 10 eurų vertės, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiai Ž. U. 324 eurų turtinę žalą, t. y. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
Ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XXXII skyriaus tvarka. Objektyviais bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikoje ir vengia atvykti į teismą. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo supažindintas su ikiteisminio tyrimo medžiaga, dalyvaujant gynėjui, kaltinamasis aktas išsiųstas D. J. jam esant Lukiškių TI-K. Byla gauta teisme 2016-11-30. 2016-12-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi baudžiamoji byla vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 232 str. 1 d. 1 p., 233 str. perduota nagrinėti 2017-01-25 teisiamajame posėdyje. Į 2017-01-25 9.30 val. teisiamąjį posėdį kaltinamasis D. J. neatvyko, o jam siųsti šaukimai žinomais adresais grąžinti neįteikti, todėl nutarta jį atvesdinti į sekantį teismo posėdį. Bylos nagrinėjimą atidėjus 2017-02-15 9.30 val. D. J. atvesdinti nepavyko. 2017-02-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi D. J. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas ir paskelbta jo paieška. 2018-04-13 Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra atsisakė išduoti Europos arešto orderį. Ne kartą buvo kreiptasi į Vilniaus apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą dėl kaltinamojo D. J. paieškos rezultatų. 2019-05-16 teismas informuotas, kad D. J. deklaravo gyvenamąją vietą konkrečiu adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo išsiųstas šaukimas dėl 2019-09-09 9. 30 val. teismo posėdžio. 2019-06-05 šaukimas adresu (duomenys neskelbtini) įteiktas pasirašytinai D. J.. D. J., žinodamas apie jo atžvilgiu vykstantį baudžiamąjį procesą, išvyko iš Lietuvos, nepranešė apie pasikeitusį gyvenamosios vietos adresą, todėl teismas ilgą laikotarpį net negalėjo pradėti nagrinėti baudžiamosios bylos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas sprendė, kad nėra pagrindo manyti, kad atidėjus bylos nagrinėjimą, jis atvyks į teismą. Kadangi kaltinamasis yra ne tik ne Lietuvos Respublikoje, bet ir vengia atvykti į teismą, nutarta vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 246 str. nuostatomis bylą nagrinėti kaltinamajam nedalyvaujant.
Kaltinamasis D. J. ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad įtarime nurodytu laiku, t. y. 2016-02-12 apie 14.05 val. važiavo su A. S. 13-o maršruto autobusu, iš Subačiaus gatvės link stoties, jiems bevažiuojant kažkokia mergina jį apkaltino, kad jis iš jos pavogė telefoną, jis tai merginai parodė savo kišenes ir pasakė, kad nevogė jos telefono, tada ji pradėjo skambinti į savo telefoną, tačiau telefonas neskambėjo, nors buvo neišjungtas, po to A. parodė jai savo kišenes, telefono nerado ir jie išlipę iš autobuso išsiskirstė. Jis nuėjo į 26 autobusą ir nuvažiavo namo, kur nuėjo A., nežino, į užduotus klausimus D. J. atsakė, kad telefoną, kurį jis pridavė į lombardą tą pačią dieną (kaip nurodyta įtarime), jam padavė nepažįstamas romų tautybės asmuo, kuris paprašė, kad jis tą telefoną priduotų. Tas asmuo buvo ne A. Jis telefono iš tos merginos nevogė (b. l. 87-88, 97).
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis D. J. kaltu neprisipažino, jo kaltė padarius BK 178 straispnio 2 dalyje numatytą veiką įrodyta byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais:
nukentėjusioji Ž. U. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną 2016 m. 14.30 val. jai paskambino dukra J. U. ir pranešė, kad iš jos pavogė telefoną Samsung, kuris buvo pirktas jos ar vyro vardu, 300 Eur vertės. Su dukra nuvyko į policiją, kur ji papasakojo kaip viskas įvyko. Dukra papasakojo, kad su drauge važiavo mikroautobusu Nr.13 link stoties. Už jų laisvose vietose sėdėjo vaikinas su draugu. Ji pajuto kaip kažkas jai iš kišenės išima telefoną. Kaip ji suprato iš dukros, privažiuojant prie stoties J. perdavė telefoną savo draugui, kuris su juo pasišalino. Vėliau kaltinamojo ieškojo per facebooką draugų pagalba ir jį atpažino bei sužinojo jo pavardę. Telefonas jai nebuvo grąžintas, todėl palaiko ikiteisminio tyrimo metu pareikštą 324 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusioji Ž. U. teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2016-02-12 apie 14:25 val. jai paskambino jos nepilnametė dukra J. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir pasakė, kad apie 14:05 val. 13-o maršruto mikroautobuse, jam privažiuojant sustojimą „Stotis“ pastebėjo, kad iš jos striukės kišenės pavogtas telefonas „Samsung“. Pavogas telefonas buvo juodos spalvos, kainuojantis 300 eurų. Telefonas buvo su oranžinės spalvos dėklu, kuris kainuoja 4 eurus. Ant telefono ekrano buvo apsauginis stiklas, kuris kainuoja 10 eurų. Stiklas buvo įskilęs trijose vietose. Telefone buvo Tele2 Sim kortelė, neturi turtinės vertės, atminties kortelė, 8 GB, 10 eurų vertės (1 t., b. l. 5).
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. U. parodė, kad 2016 m. tikslaus laiko neprisimena važiavo 13-o maršruto mikroautobusu kartu su drauge ir sėdėjo priešpaskutinėje sėdynėje mikroautobuso gale. Už jos ant galinės sėdynės sėdėjo D. J. ir jo draugas, kurį atpažino tyrimo metu. Įlipdama į mikroautobusą ji turėjo telefoną "Samsung S3 Neo i9301 Black, kuriuo dar naudojosi važiuojant, po ko įdėjo į striukės dešinės pusės kišenę ir užsegė. Ji pajuto, kad kažkas įkišo ranką į kišenę ir atsisukusi paklausė D. J., ar jis nepaėmė telefono. Jai atrodė, kad jis lyg kažką perdavė savo draugui. D. J. neigė. Su juo buvęs draugas greitai išlipo iš mikroautobuso. Ji prašė D. J. parodyti kišenes, bet jis nieko neturėjo, netrukus sugrįžo jo daugas, kuris taip pat parodė, kad nieko neturi. D. J. pažinojo iš matymo, po įvykio ieškojo abiejų duomenų per Facebooką. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu atpažino D. J. ir su juo buvusį kitą vaikiną.
Liudytoja J. U. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2016-02-12 apie 14:05 val. ji 13-to maršruto mikroautobusu važiavo nuo sustojimo "Aušros vartai" iki sustojimo "Stotis", sėdėjo kairėje pusėje, priešpaskutinėje sėdynėje. Už jos sėdėjo du vaikinai. Vienas vaikinas buvo apie 19 metų amžiaus, apie 165-170 ūgio, liekno kūno sudėjimo, tamsių plaukų, apsirengęs buvo juodos spalvos sportiniu kostiumu, juodos spalvos striuke, ant galvos buvo užsidėjęs sportinio kostiumo gobtuvą. Vaikinas turėjo mėlynos spalvos nedidelę rankinę, kurią nešiojo užsidėjęs per petį. Antras vaikinas buvo apie 16 metų amžiaus, apie 165 cm. ūgio, liekno kūno sudėjimo, tamsių plaukų, jis buvo tamsaus gymio, panašus į romų tautybės vaikiną. Jis buvo apsirengęs sportiniu kostiumu, spalvos nepamenu, juodos spalvos striuke, turėjo juodos spalvos kuprinę. Kai mikroautobusas privažinėjo sustojimą "Stotis" pastebėjo, kad jos striukės dešinės pusės šoninėje kišenėje nėra jos telefono"Samsung S3 Neo i9301 Black IMEI (duomenys neskelbtini). Tada ji paklausė už jos buvusio 19-mečio vaikino, ar jis paėmė jos telefoną. Jis atsakė, kad ne. Tačiau jai pasirodė, kad jis kažką padavė kitam vaikinui, kuris staigiai išlipo iš mikroautobuso. Kai išlipo iš mikroautobuso, ji vyresnio vaikino dar kartą paklausė, ar tikrai jis neėmė telefono, nes prieš įlipdama į autobusą, ji dar turėjo, o už jos daugiau niekas nesėdėjo. Minėtas vaikinas dar kartą atsakė, kad nieko neėmė. Tada maždaug po kokių 5 min. prie jų priėjo antras jaunesnis vaikinas, kuris taip pat pasakė, kad nieko neėmė. Ji paprašė, kad jis parodytų savo kuprinę, tačiau kuprinėje telefono nebuvo. Abu vaikinai kalbėjo rusų kalba. Telefono pamesti negalėjo, juo paskutinį kartą naudojosi, prieš įlipant į mikroautobusą. Šiuos du vaikinus, kurie sėdėjo už jos ji galėtų atpažinti (b. l. 24-25).
Liudytoja J. U. patvirtino papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad ji per „Facebook“ socialinį tinklalapį atpažino asmenį, romų tautybės, kuris pasivadinęs „A. N.“. Minėtas vaikinas įvykio dieną autobuse sėdėjo šalia jos ir jis galimai galėjo pavogti jos telefoną. Prie apklausos prideda to vaikino nuotrauką. Kitas asmuo, kuris sėdėjo su šiuo romų tautybės vaikinu vardu D. J., ji jį pažįsta iš matymo, tik buvo pamiršusi jo vardą ir pavardę. Ji mano, kad D. J. ištraukė iš jos striukės mobilų telefoną ir perdavė A. (b. l. 26-27).
Liudytoja J. U. patvirtino papildomos apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad įlipus į autobusą, laikė telefoną savo striukės dešinės pusės priekinėje kišenėje. Ji sėdėjo autobuso gale ant sėdynės, šalia jos sėdėjo vaikinas (J.), o už jo romų tautybės vaikinas, kurį apibūdino anksčiau. Ir visą laiką ji jautė, kad telefonas yra, tačiau kai autobusas įvažiavo į stoties rajoną, link galutinės maršruto stotelės, ji pajuto, kad lyg kažkas įkišo ranką į kišenę, ji iš karto patikrino ją ir pastebėjo, kad jau nebėra jos mobilaus telefono. Pastebėjus, iš karto šalia jos sėdėjusio vaikino – J. paprašė parodyti savo kišenes, pasakė, kad jis pavogė jos telefoną, taip pat matė, kaip tas vaikinas muistėsi toliau, jo elgesys buvo toks, kad atrodė, kad jis telefoną perduoda kitam, šalia sėdėjusiam romų tautybės vaikinui. Tada J. jai parodė savo kišenes bei tašę, ten telefono nebuvo, romų tautybės vaikinas jau buvo spėjęs išlipti (autobusas tuo metu buvo sustojęs, tai buvo galutinė maršruto stotelė, todėl visi keleiviai jau buvo išlipę). Kadangi iš autobuso žmonės jau buvo išlipę ir išsiskirstę, todėl žmonių, mačiusių visą šį įvykį jau nebebuvo. Nori pabrėžti, kad niekas kitas telefono pavogti negalėjo, iš kišenės iškristi telefonas irgi negalėjo, ji visą laiką jautė, kad turi telefoną. Po to, kai jau išlipo viena keleivė davė savo telefoną, kad ji paskambintų, ji skambino, tačiau pas ją buvo įjungta begarsė aplinka, todėl telefonas neskambėjo, bet išjungtas dar nebuvo (b. l. 31).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. U. iš jai pateiktų asmenų parodymo atpažinti iš nuotraukų metu atpažino A. S., kaip asmenį, kuris 2016-02-12 autobuse sėdėjo prie D. J. (b. l. 34-37).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. U. iš jai pateiktų asmenų parodymo atpažinti iš nuotraukų metu atpažino D. J., kuris iš jos pavogė mobilųjį telefoną (b. l. 38-41).
Liudytojas L. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jis 2016 m. dirbo (duomenys neskelbtini) esančiame lombarde (duomenys neskelbtini), Nr. 8. 2016-02-12 po pietų, tiksliai laiko neatsimena į lombardą atėjo maždaug 25 metų vidutinio kūno sudėjimo vaikinas, kuris buvo apsirengęs tamsios spalvos drabužiais. Minėtas vaikinas pridavė į lombardą mobilųjį telefoną „Samsung“ už 50 eurų. Vaikinas pasakė, kad jo telefonas priklausė jam ir priduoda, nes skubiai reikia pinigų. Patikrinus policijos tinklapyje dėl paieškos nustatė, kad tuo metu telefonas paieškomas nebuvo. Šiuo metu minėto telefono lombarde jau nėra, jis parduotas asmeniui, kurio duomenų jie neturi. Minėtą vaikiną jis gali atpažinti (b. l. 46-47). Teismo posėdžio metu L. B. parodė, kad žmogui atnešusiam daiktą į lombardą sumoka ir išduoda kvitą, kuriame iš pateikto asmens dokumento įrašomi priduodančio daiktą asmens duomenys ir tas asmuo pasirašo.
Liudytojas L. B. ikiteisminio tyrimo metu savonoriškai pateikė lombardo kvitą (b. l. 42-43). Teismo posėdžio metu patvirtino, kad jame įrašyti D. J. duomenys reiškia, kad asmuo atnešęs nurodytą telefoną pateikė savo asmens dokumentą, iš kurio ir buvo įrašyti asmens duomenys į kvitą.
Ikiteisminio tyrimo metu atlikus asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų metu liudytojas L. B. atpažino D. J. kaip asmenį, kuris 2016-02-12 pridavė į lombardą šiam tyrimui reikšmingą mobilųjį telefoną (b. l. 48-51).
Įrodymų vertinimas, teismo išvados
Apkaltinamasis nuosprendis priimamas su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje teisiamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas. Įrodymais baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį (keista 2013 07 02 įstatymu Nr. XII-500 (nuo 2013 07 13)(Žin., 2013, Nr. 75-3771).
Vagystės objektyviosios pusės požymiui - veikai būdinga tai, kad ji apima du momentus: neteisėtą slaptą arba atvirą svetimo turto paėmimą ir neatlygintiną turto pasisavinimą. Abu šiuos veiksmus įstatymų leidėjas įvardija kaip turto pagrobimą. Vagystė padaroma tik tiesiogine tyčia. Todėl apibūdinant kaltės, darant vagystę, turinį turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos BK 15 straipsnio 2 dalimi ir turi būti konstatuojama, kad kaltininkas suprato daromos veikos pavojingą nusikalstamą pobūdį, numatė, jog ją darydamas neteisėtai, prieš savininko valią, užvaldys svetimą turtą. Taigi kaltininko psichinis, valinis santykis vagystės atveju turi būti vertinamas kaip visuma, t. y. ir daromos veikos, ir kartu jos padarinių atžvilgiu. Kaltinant padarius vagystę, turi būti nustatyta ir neginčijamai įrodyta, kad ir daromą veiką, ir jos padarinius kaltininkas vagystės atveju vertina kaip pavojingus, neteisėtus, t. y. supranta jų tikrąją esmę, tačiau jų neatsisako, bet sąmoningai ir valingai siekia.
Kaltinamasis D. J. neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą kišenvagystę iš tuo metu buvusios nepilnametės J. U.. Teismas D. J. duotus parodymus vertina kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją, nes juos paneigia J. U. parodymai, asmens parodymo atpažinti J. U. iš nuotraukų protokole užfiksuoti duomenys, liudytojo L. B. parodymai, asmens parodymo atpažinti L. B. iš nuotraukų protokole užfiksuoti duomenys, pateiktame lombardo kvite užfiksuoti duomenys. Apklausta J. U. parodė, kad prieš įlipdama į mikroautobusą ji striukės dešinėje pusėje esančioje kišenėje turėjo mobilaus ryšio telefoną. J. U. sėdėdama pajuto, kad lyg kažkas įkišo ranką į kišenę, ji iš karto patikrino ją ir pastebėjo, kad jau nebėra jos mobilaus telefono. Tuo metu už jos sėdėjęs asmuo, kurį ji atpažino kaip D. J. įtartinai muistėsi ir kažką perdavė šalia jo sėdėjusiam A. S., kurį ji atpažino ikiteisminio tyrimo metu ir kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas prokurorės nutarimu. Ji iš karto paklausė D. J., ar jis paėmė iš striukės kišenės jos telefoną, bandė skambinti, tačiau telefono garsas buvo išjungtas. Tuo tarpu su D. J. kartu buvęs A. S. jau buvo spėjęs pasišalinti. Taigi D. J., žinodamas ir suvokdamas, kad su juo bendravusi J. U. ieško jai priklausančio telefono, pats nunešė ir pridavė jos mobilaus ryšio telefoną į lombardą. Taigi aptartos nustatytos faktinės aplinkybės aiškiai parodo, kad kaltinamasis turėjo tyčią ne tik paimti, bet ir pasisavinti svetimą turtą - mobilaus ryšio telefoną. Lombarde dirbęs ir liudytoju apklaustas L. B. patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu atpažino D. J., kaip asmenį kuris jam pridavė minėtą telefoną bei pateikė lombardo kvitą, kuris patvirtina, kad būtent D. J. tą pačią vagystės dieną pridavė nukentėjusiajai priklausantį telefoną į lombardą. Šios nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis D. J. paėmė ir pasisavino mobilaus ryšio telefoną Samsung S3 Neo i9301 Black IMEI (duomenys neskelbtini) ir taip įgyjo galimybę neteisėtai, visiškai laisvai valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią bei tokiais savo veiksmais padarė baigtinę nusikalstamą veiką.
Visuma šių teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, iš esmės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jų pagrindu konstatuoja kaip įrodytas šias faktines aplinkybes, o būtent, kad D. J. 2016-02-12 apie 14:05 val. Geležinkelio g., Vilniuje, 13-to maršruto mikroautobuse, jam privažiuojant sustojimą "Stotis" iš nepilnametės J. U., striukės kišenės, ištraukė ir pagrobė Ž. U. priklausantį mobilųjį telefoną "Samsung S3 Neo i9301 Black IMEI (duomenys neskelbtini), 300 eurų vertės, kartu su oranžinės spalvos dėklu, 4 eurų vertės, apsauginiu stiklu, 10 eurų vertės, "Tele2" SIM kortele (materialiai neverta), atminties kortele 8 GB, 10 eurų vertės, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiai Ž. U. 324 eurų turtinę žalą. Tokiu būdu, jis viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš nukentėjusiosios drabužių ir jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį kaip kišenvagystė.
Bausmės skyrimas
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 str., yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.
Skirdamas bausmę D. J. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas apysunkis nusikaltimas) (Lietuvos Respublikos BK 11 str.), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), padaryta baigta nusikalstama veika. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: D. J. praeityje teistas (2 t., b. l. 38-41), administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 109-120), psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre negydytas (1 t., b.l. 121-123), taip pat į įstatymo reikalavimus, kitas teisiškai reikšmingas skiriant bausmę aplinkybes, nuostatas skirtas bausmei individualizuoti, į civilinio ieškovo teisėtus lūkesčius gauti iš kaltinamojo patirtos žalos atlyginimą, į tai, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo ilgas laiko tarpas, per kurį kaltinamasis nepadarė naujų nusikalstamų veikų, kas leidžia teismui spręsti, kad Lietuvos Respublikos BK 41 str. reglamentuota bausmės paskirtis ir tikslai bus pasiekti ir įgyvendintas teisingumo principas kaltinamojo neizoliuojant nuo visuomenės, o už padarytą nusikalstamą veiką paskiriant Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą pagal Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio Nr. XI-1350 2011-04-21, Žin. 2011 Nr. 49-2374 (2011-04-28) galiojusią redakciją, taikant tuo metu galiojusį 2008-10-14 Vyriausybės nutarimu Nr. 1031 patvirtintą bazinį bausmių ir nuobaudų 37,66 Eur dydį. Siekiant, kad būtų paskirta adekvati padarytai veikai, ne per griežta ir teisinga bausmė, bausmės dydį nustatyti mažesnį negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Dėl civilinių ieškinių
Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005 m. birželio 23 d nutarimo „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 7 punkte išaiškino, kad, kvalifikuojant veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 178, 180 straipsnius, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Civilinis ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie pagrobtą mobilaus ryšio telefoną ir jo vertę, nėra abejonių dėl vertės. Nukentėjusioji Ž. U. pareiškė 324 eurų dydžio civilinį ieškinį, kurį sudaro mobiliojo telefono "Samsung S3 Neo i9301 Black IMEI (duomenys neskelbtini), 300 eurų vertė, oranžinės spalvos dėklas, 4 eurų vertės, apsauginis stiklas, 10 eurų vertės, atminties kortelė 8 GB, 10 eur vertės. Nukentėjusioji Ž. U. patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, kuri pagrįsta ir nėra akivaizdžiai per didelė, todėl turi būti priteisiama iš kaltinamojo.
Atsižvelgiant į tai, Ž. U. pareikštas civilinis ieškinys 324 eurų sumai visiškai tenkintinas ir iš kaltinamojo D. J. priteistina 324 eurų dydžio suma nukentėjusiosios Ž. U. naudai turtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301 – 305, 307, 308, 313 straipsniais, teismas,
nusprendė:
D. J., a/k (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 50 MGL (1 883 Eur) dydžio baudą.
Nukentėjusiosios Ž. U. pareikštą civilinį ieškinį 324 eurų sumai visiškai patenkinti ir iš kaltinamojo D. J. priteisti 324 (tris šimtus dvidešimt keturis) eurus nukentėjusiosios Ž. U. naudai turtinei žalai atlyginti.
Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per dvylikos mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT787290000000130151 AS Citadele banka banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, LT744010051001324763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT122140030002680220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 UAB Medicinos banke), nurodant įmokos kodą 6801.
Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.