Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atstovaujančios valstybę atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-1620-179/2017 pagal pareiškėjo antstolio S. V. pareiškimą suinteresuotieji asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl šalies (skolininko) vykdymo procese pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas antstolis S. V. kreipėsi į teismą prašydamas vykdymo procese pakeisti vykdymo procese šalį – skolininką G. S., mirusį (duomenys neskelbtini) d. į skolininkę Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (b.l. 1).

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 14 d. nutartimi prašymą patenkino ir pakeitė vykdomojoje byloje Nr. 0127/08/03740 išieškomų vykdymo išlaidų dalyje mirusį skolininką G. S. jo teisių perėmėja Valstybe (b.l. 2-3).Teismas nustatė, kad skolininkas G. S. (duomenys neskelbtini) d. mirė. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. vasario 28 d. raštu pranešė antstoliui, kad Valstybė priėmė mirusiojo skolininko palikimą – pinigines lėšas. Po skolininko mirties Valstybei paveldėjus skolininko turtą vykdomojoje byloje Nr. 0127/08/ 03740 sutapo skolininkas ir išieškotojas, tačiau antstolis prašyme dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo nurodė, kad vykdomojoje byloje liko neišieškotos vykdymo išlaidos. Antstolis 2016 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymu dėl informavimo apie mirusio asmens skolas informavo Alytaus miesto 1-ojo notaro biuro notarę R. M. apie vykdomą išieškojimą iš skolininko G. S., skolininko mirtį bei tai, kad skola pagal vykdomąjį dokumentą nėra padengta. Tokie vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog priimant skolininko palikimą Valstybei buvo žinoma apie šią skolininko skolą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atstovaujanti Lietuvos Respubliką prašė Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolio prašymą dėl skolininko pakeitimo atmesti (b.l. 6-7). Atskirajame skunde nurodė, kad teismas netinkamai taikė CPK 596 straipsnio ir CK 5.63 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias kreditorinių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo tvarką bei skolininko pakeitimą. Skolininkas G. S. mirė (duomenys neskelbtini) d., terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti baigėsi 2016 m. vasario 2 d. Pranešimą apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą apeliantė iš antstolio S. V. gavo tik 2016 m. rugpjūčio 17 d. Kreditoriniai reikalavimai šioje vykdomojoje byloje pareikšti praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą, nėra duomenų, kad šis terminas teismo būtų pratęstas. Todėl tai negali būti pagrindas pripažinti, kad buvo tinkamai įgyvendinta teisė (ir pareiga) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolą. Antstolis šioje vykdomojoje byloje neatliko jokių aktyvių veiksmų per CK 5.63 straipsnyje nustatytus terminus, susijusių su kreditorinio reikalavimo išviešinimu ar pateikimu palikimą priėmusiam įpėdiniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012 konstatavo, kad kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką. Teismas nevisapusiškai įvertino teisingam civilinės bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, neatsižvelgė į materialinės teisės normas, reglamentuojančias kreditorinių reikalavimų pareiškimo tvarką.Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis S. V. prašė atskirąjį skundą atmesti (b.l. 19). Nurodė, kad apie mirusio skolininko skolas valstybei buvo išviešinta per valstybės valdomus dokumentus, t. y. valstybės valdomą antstolių informacinę sistemą, dar iki skolininko mirties antstolių informacinėje sistemoje įregistruojant vykdomąją bylą su detaliais duomenimis apie esamą skolą. Po skolininko mirties šie duomenys buvo palaikomi, todėl nėra pagrindo teigti, kad duomenų apie mirusio asmens skolą valstybė neturėjo. Skolos buvimas buvo išviešintas ir kitomis priemonėmis, kurių dokumentai saugomi teismui perduodamoje vykdomojoje byloje Nr. 0127/08/03740. Vykdomojoje byloje valstybė yra ir išieškotoja. Valstybė pati, per savo įgaliotą instituciją, priėmė sprendimą dėl skolos išieškojimo ir pateikė vykdomąjį dokumentą vykdymui. Šiuo atveju išieškotojas turi CPK 640 straipsnyje numatytas pareigas, iš kurių viena yra aktyviai domėtis vykdymo eiga.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai vykdomojoje byloje mirusį skolininką pakeitė palikimą priėmusia valstybe vykdymo išlaidų išieškojimui. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl skolininko pakeitimo

Teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese (CPK 48 str. 1 d.). CPK 596 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Pagal CK 5.62 straipsnio 1 dalį, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia vykdymo veiksmų atlikimo vietos apylinkės teismas. Nustatyta, kad antstolio S. V. kontoroje 2004 m. liepos 29 priimtas vykdymui Alytaus miesto ir rajono PK VP eismo priežiūros poskyrio 2004 m. birželio 30 d. nutarimas dėl baudos išieškojimo iš skolininko G. S..Nagrinėjamoje byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad palikimą, atsiradusį po skolininko G. S., mirusio (duomenys neskelbtini) d. mirties, priėmė valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Pirmosios instancijos teismas patenkino antstolio prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese motyvuodamas tuo, kad vykdomojoje byloje esantis patvarkymas patvirtina, jog antstolis laikėsi CK 5.63 straipsnio reikalavimų ir pranešė notarui apie turtines pretenzijas į palikėjo turtą. CK 5.1 straipsnis numato, kad paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos, tačiau nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu. Pagal Administracinių nusižengimo kodekso 671 straipsnio 3 dalį, nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymas nutraukiamas tais atvejais, kai miršta asmuo, dėl kurio priimtas nutarimas. Taigi, už administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta bauda laikoma asmenine skolininko prievole valstybei, kuri neatsiejamai yra susijusi su asmeniu, todėl ji negali būti paveldima ir perkelta skolininko teisių perėmėjams (valstybei) skolininkui mirus. Tačiau antstoliui pradėjus priverstinį baudos išieškojimą, jis patyrė vykdymo išlaidų, kurios turi būti atlygintinos, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo spręsti klausimą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje (CPK 596 str., 610 str. 1 d.). Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Tinkamu pareiškimu dėl kreditorių reikalavimų pateikimo paveldėjimo bylose laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino laikoma pranešimas notarui, viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas (jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties) ir asmeninis kreditoriaus ar jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, vykdančio kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-523/2012). Taigi, vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka, nėra pagrindas laikyti įpėdinį informuotu apie tokias palikėjo skolas iš anksto.CPK 596 straipsnis yra procesinė norma, todėl skolininko įpėdiniai savaime negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Kreditoriai, kurių reikalavimai vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (CK 5.63 str. 3 d.). Palikimo atsiradimo data – palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). G. S. mirė (duomenys neskelbtini) d., todėl kreditorinis reikalavimas mirusiojo įpėdiniams turėjo būti pareikštas iki 2016 m. vasario 1 d. (CK 5.63 str. 1 d.). Antstolis nepagrįstai nurodo, kad valstybei duomenys apie palikėjo skolą buvo išviešinti Antstolių informacinėje sistemoje. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 patvirtintų Antstolių informacinės sistemos nuostatų 5 punktą, Antstolių informacinės sistemos (toliau – AIS) tikslas yra sudaryti sąlygas gyventojams ir verslo subjektams nuotoliniu būdu dalyvauti antstolių vykdymo procese, varžytynėse ir aukcionuose, sukuriant elektroninių vykdomųjų bylų, elektroninių varžytynių ir elektroninių aukcionų paslaugas. AIS naudotojai – AIS valdytojo ir tvarkytojų valstybės tarnautojai ir (ar) darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, kiti asmenys, kurie informacinių sistemų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją naudoja ir tvarko elektroninę informaciją (11.1 punktas); AIS paslaugų gavėjai – asmenys, dalyvaujantys elektroninėse varžytynėse ar elektroniniuose aukcionuose; asmenys, kurie naudojasi elektroninėmis vykdomosios bylos paslaugomis, kiti asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka tiesioginėms funkcijoms atlikti yra reikalingi AIS duomenys (11.2 punktas). Taigi, AIS nėra skirta viešinti duomenis apie palikėjo skolas jo įpėdiniams, todėl nėra pagrindo spręsti, kad apeliantė iki ar po palikėjo mirties žinojo apie reikalavimą sumokėti vykdymo išlaidas, antstoliui apie tai paskelbus viešai.Iš vykdomosios bylos Nr. 0127/08/03740 duomenų nustatyta, kad nuo 2004 m. antstolis savo patvarkymais areštavo lėšas G. S. sąskaitose, esančiose bankuose ((duomenys neskelbtini)). Tačiau iš turto arešto aktų registro matyti, kad palikėjo turtui areštas netaikytas, kas leidžia spręsti jog skolininko turto areštas nebuvo tinkamai išviešintas. Antstolis teikė užklausimus kredito įstaigoms dėl areštuotų lėšų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą. Antstolis apie skolininko mirtį sužinojo 2016 m. rugpjūčio 10 d., patikrinęs Gyventojų registro duomenis. Tą pačią dieną iš testamentų registro išrašo nustatė, kad nėra registruotų palikimo priėmimo / atsisakymo faktų bei informavo Alytaus rajono 1-ojo notarų biuro notarę R. M. ir Valstybinę mokesčių inspekciją apie mirusio G. S. skolas. Kiekvienu atveju kreditoriaus pareiškime notarui, paveldėtojui turi būti išdėstyta pakankama ir aiški informacija, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą. Rašte nurodoma, kad mirus skolininkui G. S. liko neišieškota skola ir vykdymo išlaidos.Palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas 2016 m. gruodžio 27 d. (b.l. 11), t. y. daugiau kaip po keturių mėnesių, kai paveldėtojai buvo pranešta apie palikėjo skolas ir antstolio kreditorinį reikalavimą. Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apie skolininko neapmokėtas vykdymo išlaidas paveldėtoja valstybė žinojo iki priimdama palikimą. 2017 m. vasario 28 d. antstolis gavo VMI raštą Nr. (28.8-08-4) RNA-6251, kuriame nurodoma, kad palikėjo kreditoriams skirstytina suma galės būti pervesta kreditorių reikalavimų tenkinimui, be kita ko, pateikus teismų nutartis dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese. 2017 m. kovo 6 d. antstolis informavo VMI, kad likusi išieškoti suma yra 29,49 Eur vykdymo išlaidų ir 2017 m. kovo 7 d. kreipėsi į teismą dėl skolininko pakeitimo. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad antstolis tinkamai įgyvendino teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei neprarado teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų kreditorių turtines pretenzijas. Įvertinus tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Atskirajame skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.