Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-73-356/2023 (buvęs Nr. e2-4996-356/2022), pagal ieškovės „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui M. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė „PlusPlus Capital“ AS ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo: 4 000,00 Eur skolą, 337,29 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 60,00 Eur sutarties administravimo mokesčio, 2 278,13 Eur negautų pajamų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas M. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2021-07-21 pradinė kreditorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ su atsakovu sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 4 000,00 Eur kreditas 60 mėn. laikotarpiui (iki 2026-07-21). Sutarties sudarymo dieną kredito suma buvo pervesta į atsakovo banko sąskaitą. Sutartimi atsakovas įsipareigojo sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 2 444,78 Eur palūkanas bei 720,00 Eur administravimo mokestį, t. y. iš viso įsipareigojo sumokėti 3 164,78 Eur. Visa atsakovo mokėtina suma – 7 164,78 Eur. Ieškovė nurodė, kad atsakovas tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, nesilaikė paskolos grąžinimo grafiko, į raginimus nereagavo, todėl 2022-01-17 Sutartis buvo nutraukta.

Tarp pradinės kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovės „PlusPlus Capital“ AS (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą ieškovei 2022-01-31 priedo pagrindu. Tokiu būdu ieškovė įgijo reikalavimo teises į atsakovą. Apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovas buvo informuotas -2022-01-31 pranešimu.

Ginčo, kad sudarydamas sutartį atsakovas veikė kaip vartotojas, tarp šalių nėra. Darytina išvada, kad tarp šalių nuo 2021-07-21 susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai (CK 6.886 straipsnis), tokį faktą nustačius, esant tam pagrindui, atsakovo atžvilgiu gali būti taikomos vartotojų apsaugą reglamentuojančios teisės normos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis) (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas nuolat laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto.

Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl sutarties sąlygų nesilaikanti šalis prisiima su tuo susijusią riziką.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas prievolės, kylančios iš sutarties (CK 6.2 straipsnis), turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (CK 6.59 straipsnis), o sutarties nevykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad atsakovas būtų pilnai atsiskaitęs su pradine kreditore arba ieškove (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovo priteistina ne tik 4 000,00 Eur skola, bet ir 60,00 Eur administravimo mokesčio bei 337,29 Eur palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2022-01-17) (CK 6.36 ir 6.59 straipsniai, 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo negautas pajamas kaip nuostolius, kurias sudaro 2 278,13 Eur palūkanos.

Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020). Apeliacinės instancijos teismas (Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020), pažymėjo, kad vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, nutraukus vartojimo kredito sutartį kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti 2 278,13 Eur pelno palūkanų kaip nuostolių (negautų pajamų) už visą Sutarties laikotarpį (iki 2026-07-21), kurios galiotų, jeigu Sutartis nebūtų nutraukta. Įvertinęs vartojimo kredito sutarties sąlygas ir mokėjimo planą, teismas sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti negautas pajamas buvo numatyta gauti iš anksto, buvo pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai, o šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį ir laiku mokėjęs vartojimo kredito sutarties mokėjimo grafike paskirstytas įmokas, kreditorė būtų gavusi pelno palūkanas, tačiau dėl neteisėtų atsakovo veiksmų Sutartis su atsakovu buvo vienašališkai nutraukta ir ieškovė pajamų negavo. Esant nagrinėjamu atveju nustatytoms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti atsakovo veikoje esant visas 4 sąlygas jo atžvilgiu taikyti sutartinę civilinę atsakomybę dėl prievolės savalaikio neįvykdymo ((neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), nuostoliai (CK 6.249 straipsnis)), tuo pagrindu iš atsakovo ieškovei priteistina 2 278,13 nuostolių (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 6 675,42 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2022-09-05, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Tenkinant ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistina 150,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis). Iš atsakovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 23,54 Eur (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 441 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės „PlusPlus Capital“ AS, juridinio asmens kodas 11919806, naudai: 4 000 Eur skolą, 337,29 Eur palūkanas, 60,00 Eur administravimo mokestį, 2 278,13 Eur negautas pajamas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6 675,42 Eur sumą už laikotarpį nuo 2022-09-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 150,00 Eur žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 23,54 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos mokesčio kodas - 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.