Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., teistas: 1) 2009-02-26 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 4 d. laisvės apribojimo bausme aštuoniems mėnesiams; 2) 2009-04-17 Utenos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 1 d., 178 str. 4 d. laisvės atėmimo bausme vieneriems metams dviem mėnesiams, 2009-11-11 Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi šio nuosprendžio rezoliucinė dalis patikslinta ir nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas 9 mėnesiams; 3) 2010-04-01 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme vieneriems metams dešimčiai mėnesių; 4) 2011-03-21 Utenos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimo bausme vieneriems metams dešimčiai mėnesių dvidešimt dienų; 5) 2012-08-24 Utenos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimo bausme dvejiems metams šešiems mėnesiams; 6) 2013-07-04 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme trejiems metams; 7) 2016-03-25 Utenos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., laisvės atėmimo bausme dvejiems metams šešiems mėnesiams; 8) 2016-05-17 Utenos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., taikant BK 63 str. 1, 4, 9 d. laisvės atėmimo bausme trejiems metams, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S., laikotarpyje nuo 2015 m. liepos 16 d. 24.00 val. iki 2015 m. liepos 17 d. 4.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) g., sudavė kumščiu sėdinčiam ant sofos R. J. ne mažiau kaip penkis kartus į veidą, dėl ko R. J. nugriuvo ant žemės; tęsdamas nusikalstamą veiką spyrė ant žemės gulinčiam R. J. ne mažiau kaip penkis kartus į galvą veido srityje, tęsdamas nusikalstamą veiką, nukentėjusiajam atsikėlus nuo žemės ir atsisėdus ant sofos, sudavė sėdinčiam R. J. mediniu kočėlu du kartus ir kumščiu vieną kartą į galvą veido srityje, tęsdamas nusikalstamą veiką, apsiavė kerzinį batą ir spyrė juo apauta koja sėdinčiam ant sofos R. J. vieną kartą į galvą veido srityje, taip visais nusikalstamais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. J. sveikatą, padarydamas jam galvos sumušimą, pasireiškusį trauminės galvos smegenų ligos ūmiu periodu, vidutine forma, daugybinėmis poodinėmis kraujosruvomis veide, muštinėmis žaizdomis viršutinėje lūpoje ir abiejų akių apatiniuose vokuose, kaktikaulio lūžiu kairėje pusėje, kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo kairiame pusrutulyje, viršutinio žandikaulio, skruostikaulių abipusiais ir nosies kaulų lūžiais.

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas V. T. parodė, kad tikslios datos nepamena apie 22-23 val. buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) pas draugą K. S.. K. S. atėjęs įsėdo į jo automobilį ir jie kartu išvažiavo į (duomenys neskelbtini) prie ežero. (duomenys neskelbtini) prie ežero jo (V. T.) laukė draugai D. ir G., kuriuos buvo prieš tai prie ežero atvežęs. Kas norėjo gėrė, valgė šašlykus. (duomenys neskelbtini) prie ežero buvo iki kitos dienos 5.00 – 5.30 val. po ko K. S. parvežė atgal į (duomenys neskelbtini) į namus. K. S. nuėjo į namus, tačiau neužilgo sugrįžo ir pasakė, kad reikia iškviesti greitąją. Kartu su K. S. užėjo į jo namus ir matė sumuštą žmogų. Šis žmogus sakė nekviesti greitosios. Tuomet jis išėjo ir išvažiavo. A. G. yra girdėtas asmuo, tačiau aptartu laikotarpiu A. G. jų kompanijoje nebuvo.

Asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad 2015-07-17 11.30 val. atlikus nukentėjusiojo R. J. kūno apžiūrą nustatyta, kad jam stipriai sutinęs visas veidas, akių sritys stipriai sutinusios ir yra tamsiai mėlynos spalvos, akių nesimato. Visas veidas kruvinas. Lūpos sutinusios, kruvinos. Lūpų kairėje pusėje matyti kirstinė, kraujuojanti žaizda (t. 1, b. l. 105-108).

Teismo medicinos specialisto išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose nurodyta, kad R. J. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs trauminės galvos smegenų ligos ūmiu periodu, vidutine forma, daugybinėmis poodinėmis kraujosruvomis veide, muštinėmis žaizdomis viršutinėje lūpoje ir abiejų akių apatiniuose vokuose, kaktikaulio lūžiu kairėje pusėje, kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo kairiame pusrutulyje, viršutinio žandikaulio, skruostikaulių abipusiais ir nosies kaulų lūžiais. Sužalojimai padaryti kietu buku, galimai suduodant kumščiu, mediniu kočėlu, įspiriant ar panašiai. Sužalojimai susiformavo keturių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Mažai tikėtina, kad R. J. galėjo susižaloti pats griūdamas, nes tam prieštarauja sužalojimų pobūdis ir lokalizacija. Dėl nustatytų sužalojimų R. J. sveikata sutrikdyta nesunkiai, ilgiau nei 10 d. laikotarpiui (t. 1, b. l. 126-127; 131-132).

Apibendrinant teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus laikytina nustatytu, kad nukentėjusiajam G. J. buvo nustatyti sužalojimai padaryti tyčinių smūgių pasėkoje dėl ko jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl veika jį sužalojant kvalifikuotina kaip tyčinis nesunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinimas dėl šio nusikaltimo padarymo pateiktas K. S.. Kaltinamasis K. S. savo kaltės nepripažįsta iš esmės motyvuodamas tuo, kad sužaloti G. J. net negalėjo, nes nuo 2015-07-16 21-22 val. iki 2015-07-17 5.30-6.00 val. net nebuvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) g., kuriuose buvo sužalotas G. J. ir tik ryte sugrįžęs į namus rado lovoje gulinti sumuštą R. J.. K. S. nurodytą alibi byloje tvirtino apklausti liudytojai S. G., A. G. ir V. T.. Tuo tarpu nukentėjusysis G. J. nurodė, kad jį iš 2015-07-16 į 2015-07-17 nakties metu namuose sumušė ir sužalojo K. S.. Nukentėjusiojo parodymus patvirtino liudytojai D. V., G. S., S. R., V. R. bei S. M..

Teismas tiki ir remiasi nukentėjusiojo G. J. bei jo liudijimus patvirtinančių liudytojų D. V., G. S., S. R., V. R. bei S. M. parodymais. Visi minėti liudytojai vienbalsiai patvirtino, kad naktį iš 2015-07-16 į 2015-07-17 K. S. niekur išvykęs nebuvo ir buvo namuose bei kartu su jais bendravo, vartojo alkoholį. Tai, kad K. S. sumušė ir sužalojo G. J. patvirtino tik pats G. J., tačiau nurodyti liudytojai nurodė kitas aplinkybes, iš kurių galima teigti, kad niekas kitas, o tik K. S. sužalojo G. J., tai yra: liudytoja S. R. nurodė mačiusi kaip K. S. su G. J. buvo išėję į lauką ir kai jie sugrįžo matėsi, kad G. J. pamušta akis, o K. S. pasisakė, kad sudaužė R. J.; liudytoja V. R. nurodė girdėjusi, kad R. J. ir K. S. lauke konfliktavo ir lygtai susimušė, o vėliau jai sesuo S. R. sakė, jog jai K. S. gyrėsi, kad jis mušė R. J.; liudytojas D. V. visą įvykio naktį praleidęs namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) g., nors ir miegojo ir konflikto nematė, tačiau patvirtino, kad ryte atsikėlęs matė sumuštą G. J., o K. S. buvo su kraujuojančiais krumpliais, krauju išteptais drabužiais ir sakėsi sumušęs G. J.; liudytojas G. S. anksti ryte atvykęs į G. J. namus matė pastarąjį sumuštą, o K. S. jam pasisakė, kad jo dėka taip atrodo G. J., be to, matė apdaužytus K. S. krumplius ir krauju išteptas jo kelnes. Nukentėjusiojo G. J. ir nurodytų liudytojų parodymai kartu sudėjus vieni kitus papildo, jų parodymai yra logiški ir nuoseklūs viso proceso metu ir iš jų darytina neginčytina išvada, kad nukentėjusįjį G. J. sumušė ir jam tyčia nesunkų sveikatos sutrikdymą padarė būtent K. S..

Tuo tarpu kaltinamojo K. S. parodymus teismas laiko kaip jo pasirinktą gynybos taktiką, nes jo parodymai aiškiai prieštarauja aukščiau išdėstytų nukentėjusiojo bei liudytojų nuosekliems ir papildantiems vieni kitus, parodymams. Nors tenkinant K. S. prašymą buvo iškviesti jo nurodyti liudytojai S. G., A. G. ir V. T. galėsiantys patvirtinti jo alibi, tačiau šių liudytojų parodymai nors ir iš dalies atitiko K. S. parodymus, tačiau tikslinant aplinkybes buvo aiškiai prieštaringi, o būtent: K. S. nurodė, kad jis nuo 2015-07-16 21-22 val. iki 2015-07-17 5.30-600 val. buvo kartu su V. T. prie (duomenys neskelbtini) ežero, kai tuo tarpu liudytojas V. T. teigė, kad kartu su K. S. važiavo ir visą naktį buvo netoli (duomenys neskelbtini) miesto esančio ežero; K. S. teigė, kad V. T. į (duomenys neskelbtini) atvyko su A. G. ir kai jį ryte vežė į namus automobilyje buvo A. G., kai tuo tarpu tiek V. T. tiek A. G. nurodė visai kitokias atvykimo ir išvykimo iš (duomenys neskelbtini) aplinkybes; liudytojas S. G. nurodė, kad visai atsitiktinai nakties metu susitiko prie (duomenys neskelbtini) ežero K. S., kuris buvo su mergina vardu I. ir draugu V., kai tuo tarpu liudytojas V. T. apie jokią merginą buvusią kartu su K. S. nenurodė. Išdėstyti liudytojų parodymų prieštaravimai duoda aiškų pagrindą abejoti jų teisingumu. Be to, iš bylos aplinkybių žinoma, kad K. S. ir jo prašymu iškviesti liudytojai yra jo draugai ar geri pažįstami, apklausai į teismą K. S. ir liudytojai S. G. ir A. G. buvo pristatyti kaip suimtieji kitose bylose vienu automobiliu (tą patvirtino konvojų vykdę pareigūnai (t.4, b. l. 100)), todėl turėjo galimybę tarpusavyje bendrauti prieš teismo posėdį. Liudytojas V. T. taip pat patvirtino prieš tris mėnesius kartu su K. S. vykęs kartu vienu etapu į Lukiškių tardymo izoliatorių, todėl taip pat galėjo aptarti bylos aplinkybes. Iš bylos aplinkybių žinoma, kad K. S. parodymai bei paaiškinimai dėl įvykio taip pat nebuvo nuoseklūs viso proceso metu. Nors jis savo kaltę neigė, tačiau prieš baigiant ikiteisminį tyrimą byloje jis buvo pateikęs ranka rašytą atvirą prisipažinimą dėl įvykdytos nusikalstamos veikos tą patvirtindamas savo parašu (t. 3, b. l. 67), nors šį faktą teisiamojo posėdžio metu neigė.

Remiantis aptartais įrodymais ir išdėstytais motyvais teismas laiko įrodyta, kad K. S., laikotarpyje nuo 2015 m. liepos 16 d. 24.00 val. iki 2015 m. liepos 17 d. 4.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) g., sudavė kumščiu sėdinčiam ant sofos R. J. ne mažiau kaip penkis kartus į veidą, dėl ko R. J. nugriuvo ant žemės; tęsdamas nusikalstamą veiką spyrė ant žemės gulinčiam R. J. ne mažiau kaip penkis kartus į galvą veido srityje, tęsdamas nusikalstamą veiką, nukentėjusiajam atsikėlus nuo žemės ir atsisėdus ant sofos, sudavė sėdinčiam R. J. mediniu kočėlu du kartus ir kumščiu vieną kartą į galvą veido srityje, tęsdamas nusikalstamą veiką, apsiavė kerzinį batą ir spyrė juo apauta koja sėdinčiam ant sofos R. J. vieną kartą į galvą veido srityje, taip visais nusikalstamais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. J. sveikatą, padarydamas jam galvos sumušimą, pasireiškusį trauminės galvos smegenų ligos ūmiu periodu, vidutine forma, daugybinėmis poodinėmis kraujosruvomis veide, muštinėmis žaizdomis viršutinėje lūpoje ir abiejų akių apatiniuose vokuose, kaktikaulio lūžiu kairėje pusėje, kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo kairiame pusrutulyje, viršutinio žandikaulio, skruostikaulių abipusiais ir nosies kaulų lūžiais, todėl tokia K. S. veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo K. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad pagal bylos aplinkybes K. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.) be to, K. S. nusikalstamą veiką padarė jau būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, tai yra būdamas recidyvistu (BK 27 str. 1 d., 60 str. 1 d. 13 p.).

Parenkant bausmės rūšį K. S. už jo padarytą nusikaltimą atsižvelgiama į tai, kad jis anksčiau jau yra eilę kartų teistas už tyčinių nesunkių bei apysunkių nusikaltimų padarymą, po šios veikos padarymo dar padarė kitus nusikaltimus, už ką jau yra nuteistas 2016-03-25 ir 2016-05-17 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiais laisvės atėmimo bausmėmis, o tai rodo, kad jis yra linkęs nusikalsti, todėl jam parinktina reali terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšis.

Parenkant bausmės dydį atsižvelgiama į tai, kad K. S. padarė baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, jo atžvilgiu atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, tačiau yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, K. S. kaip asmenybė charakterizuojamas neigiamai (teistas, yra baustas administracine tvarka). Atsižvelgiama ir į tai, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai nors ir kvalifikuoti kaip nesunkūs, tačiau jie padaryti gyvybiškai pavojingoje kūno vietoje – galvoje, sužalojimų pobūdis (kaktikaulio lūžis, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo, viršutinio žandikaulio, skruostikaulių abipusiai ir nosies kaulų lūžiai) rodo į tai, kad tik atsitiktinumo dėka padaryti sužalojimai neperaugo į daug sunkesnius sužalojimus, galėjusius pasibaigti net ir žmogaus mirtimi. Šios aplinkybės rodo didesnį K. S. padarytos veikos pavojingumą. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus K. S. parinktas bausmės dydis didesnis nei straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

K. S. po šios nusikalstamos veikos padarymo 2016-05-17 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo teistas pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., laisvės atėmimo bausme trejiems metams, todėl šiuo ir ankstesniu nuosprendžiais K. S. paskirtos bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 9 d.). Į K. S. paskirtą bausmę BK 63 str. 9 d. pagrindu visiškai įskaitytina laisvės atėmimo bausmė jo atlikta pagal 2016-05-17 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendį.

K. S. pateikė rašytinį prašymą jam nustatyti bausmės atlikimo vietą Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad K. S. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau jau yra teistas ir atlikęs bausmę pataisos namuose, atsižvelgiant į jo padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą į tai, kad bausmės atlikimas tardymo izoliatoriuje – kalėjime nėra numatytas, nustato, kad bausmę jis turi atlikti pataisos namuose. K. S. išaiškintina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BVK 69 str. 4 d. teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos BVK 70 str. 6 d. esant nuteistojo rašytiniam prašymui pataisos įstaigos administracija dėl svarbių priežasčių gali nuspręsti laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų; pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti šį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Iš to seka, kad K. S. prašymo sprendimas iš esmės priskirtinas Kalėjimų departamento direktoriaus bei pataisos įstaigos, į kurią būtų nukreiptas K. S., direktoriaus, kompetencijai, todėl šioje byloje nespręstinas.

Byloje ieškinį dėl 60 Eur turtinės žalos atlyginimo pareiškė nukentėjusiojo R. J. įgaliotas atstovas (t. 1, b. l. 38-39). R. J. ieškinį palaikė. Ieškinyje nurodoma, kad turtinė žala susidarė dėl to, kad R. J. turėjo išlaidų pagerintam maistui, vitaminams ir tam išleido 30 Eur. Taip pat turėjo išlaidų kurui vykdamas į gydymo įstaigas bei teisėsaugos institucijas, kurios sudaro 30 Eur. Prie ieškinio R. J. nepateikė įrodymų turtinei žalai pagrįsti, tačiau teismas, atsižvelgdamas į R. J. patirtų sužalojimų pobūdį, bylos tyrimo eigą mano, kad R. J. prašoma priteisti turtinė žala yra protinga, kurią jis tikrai patyrė dėl prieš jį įvykdyto nusikaltimo, todėl laiko, kad R. J. reikalavimas atlyginti jo patirtą turtinę žalą yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai.

Byloje R. J. taip pat pareiškė ieškinį dėl 5300 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 38-39). Vertinant nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudoti fizinio smurto veiksmai, jam padarytas sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas, nepatogumai dėl gydymo bei dėl bylos tyrimo, sukelti emociniai išgyvenimai, pažeminimas, todėl, teismo nuomone, tai vertintina kaip R. J. patirta neturtinė žala (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.)

Įvertinant neturtinę žalą pinigais, teismas atsižvelgia į tai, kad R. J. sveikta buvo sutrikdyta tyčiniais K. S. veiksmais, dėl patirto sužalojimo R. J. buvo gydomas, jautė fizinį skausmą bei nepatogumus, nes kurį laiką buvo subjaurotas jo veidas, dėl patirto sužalojimo pasekmes jaučia iki šiol. Vertinant neturtinę žalą taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad R. J. patirtas sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkiai sutrikdęs sveikatą, tačiau, kaip minėta, sužalojimai padaryti gyvybiškai pavojingoje kūno vietoje – galvoje, sužalojimų pobūdis (kaktikaulio lūžis, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo, viršutinio žandikaulio, skruostikaulių abipusiai ir nosies kaulų lūžiai) rodo į tai, kad tik atsitiktinumo dėka padaryti sužalojimai neperaugo į daug sunkesnius padarinius, sužalojimai padaryti daugybinių smūgių pasėkoje. Be to, teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis padaręs nusikalstamus veiksmus R. J. atžvilgiu savo kaltės neprisipažįsta, kelia nepagrįstas gynybines versijas, neatsiprašė, neatgailauja, tuo didindamas nukentėjusiojo patiriamus neigiamus išgyvenimus. Vienok, teismo manymu, įvertinant veikos aplinkybes, nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą bei atsižvelgiant į teismų praktiką priteisiant neturtinės žalos dydžius analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose, laikytina, kad R. J. prašomas neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl mažintinas.

Byloje ieškinį dėl 572,19 Eur turtinės žalos atlyginimo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai pareiškė Panevėžio teritorinė ligonių kasa (t. 1, b. l. 135-139). Ieškinys reiškiamas kadangi dėl patirtų sužalojimų R. J. buvo gydomas ir jam buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos už 572,19 Eur sumą. Šią sumą patvirtina prie ieškinio pridėti suteiktų paslaugų įkainiai ir paskaičiavimai. R. J. gydymas buvo apmokėtas iš Privalomo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kurias administruoja teritorinės ligonių kasos. Kadangi byloje nustatyta, kad nukentėjusįjį reikėjo gydyti dėl kaltinamojo K. S. nusikalstamų veiksmų, todėl laikytina, kad jis šią žalą ir padarė bei yra už ją atsakingas. Iš to seka, kad pareikštas ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai.

Nukentėjusysis R. J. prašo priteisti jo atstovavimo išlaidas. Iš bylos medžiagos žinoma, kad nukentėjusįjį R. J. bylos tyrimo procese atstovavo advokatas Irmantas Ruželė ir už atstovavimo paslaugas R. J. sumokėjo advokatui 850 Eur (2016-04-27 pinigų priėmimo kvitas Nr. 655664). Byloje konstatavus, kad K. S. padarė nusikalstamą veiką ir dėl to nukentėjusysis patyrė išlaidų atstovo paslaugoms apmokėti, todėl iš kaltinamojo priteistinos nukentėjusiojo turėtos atstovavimo išlaidos (Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d.).

Proceso išlaidas šioje byloje sudarė proceso dalyvių iškvietimas į teisiamąjį posėdį (30,52 Eur) bei dėl būtino gynėjo dalyvavimo K. S. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (509,52 Eur) (gynėjas skirtas Lietuvos Respublikos BPK 51 str.1 d. 7 p. pagrindu), todėl šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo valstybei (Lietuvos Respublikos BPK 103 str., 105 str., 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

K. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir jį nuteisti laisvės atėmimo bausme 2 (dviems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis prie 2016-05-17 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu K. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės trejiems metams iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir galutinę subendrintą bausmę K. S. skirti laisvės atėmimo bausmę 4 (ketveriems) metams.

K. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos į bausmės laiką visiškai įskaitant laisvės atėmimo bausmės laiką atliktą pagal 2016-05-17 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 60 Eur (šešiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo; 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų;

Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Europos aikštė 1, LT-03505 Vilnius, įm. k. 191351679) 572,19 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt du eurus 19 ct) turtinės žalos atlyginimo;

Valstybei 30,52 Eur (trisdešimt eurų 52 ct) proceso išlaidų ir 509,52 Eur (penkis šimtus devynis eurus 52 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Valstybei priteistos antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos jas pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos AB bankas „Swedbank“ surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (pavedime nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą– 5630, paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.