Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2007-02-13 · Civilinė byla Nr. 2A-28/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-02-13
Bylos Nr.
2A-28/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Konstantinas Gurinas, Alė Bukavinienė, Vincas Verseckas
Atsakovas
ESSO Deutschland GmbH, ESSO
Ieškovas
AB „Daisotra“
Trečiasis asmuo
notarė Nijolė Liubamirskienė
Advokatai
Andrius Iškauskas, Aušra Mudėnaitė, Algimantas Uždavinys
Kategorijos
  • 21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A–28/2007Procesinio sprendimo kategorija 21.4.2.7.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007m. vasario 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

kolegijos teisėjų: Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko,

sekretoriaujant Violetai Drėmienei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Andriui Iškauskui,atsakovo atstovui advokatui Algimantui Uždaviniui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ESSO Deutschland GmbH atstovės advokatės Aušros Mudėnaitės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-606-555/2005 pagal ieškovo AB „Daisotra“ ieškinį atsakovui ESSO Deutschland GmbH, tretysis asmuo notarė Nijolė Liubamirskienė, dėl susitarimo dalies ir įkeitimo sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas AB „Daisotra“ 2005 m. sausio 14 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui ESSO Deutschland GmbH ir prašė pripažinti negaliojančiu 2004 m. balandžio 13 d. susitarimo, papildančio 1997 m. sausio 31 d. sutartį dėl kortelių ESSO CARD, 3.1 punktą, taip pat prašė pripažinti negaliojančiais įkeitimo sandorius, patvirtintus: transporto priemonių įkeitimo lakštu, įregistruotu 2004 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriuje (identifikavimo kodas 01220040012359); 2004 m. rugpjūčio 18 d. nekilnojamojo turto hipotekos lakštu, įregistruotu 2004 m. rugpjūčio 19 d. Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriuje (identifikavimo kodas 06120040001512); 2004 m. rugpjūčio 18 d. nuomos teisės įkeitimo lakštu, įregistruotu 2004 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriuje (identifikavimo kodas 06220040001513). Ieškovas teigė, jog šie sandoriai sudaryti neteisėtai ir pripažintini negaliojančiais, esant ieškovo valios trūkumams.

Ieškovas nurodė, kad 1997 m. sausio 31 d. ieškovas AB „Daisotra“ ir atsakovas ESSO A G. (dabartinis pavadinimas ESSO Deutschland GmbH) sudarė sutartį dėl kortelių ESSO CARD, pagal kurią atsakovas įsipareigojo tiekti ieškovui degalus ir tepalus, o ieškovas įsipareigojo už atsakovo pateiktas prekes bei suteiktas paslaugas atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka ir dydžiais. Tarp šalių 2004 m. balandžio 13 d. buvo sudarytas susitarimas, papildantis 1997 m. sausio 31 d. sutartį. Susitarimu buvo konstatuota 385 971,92 eurų dydžio ieškovo skola atsakovui, o susitarimo 3.1 punkte buvo įvirtintos nuostatos dėl transporto priemonių ir/ar kito turto įkeitimo, užtikrinant šios ieškovo skolos grąžinimą atsakovui. 2004 m. rugpjūčio 12 d. – 2004 m. rugpjūčio 18 d. buvo sudaryti ginčijami įkeitimo sandoriai. Ieškovas teigė, kad 2004 m. balandžio 13 d. susitarimas bei minėti įkeitimo sandoriai buvo sudaryti atsakovui naudojant ekonominį spaudimą, kurį patvirtina šios aplinkybės:

1. Atsakovo ieškinys dėl 385 971,92 eurų skolos priteisimo bei jo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (piniginių lėšų areštas) būtų turėję ypatingai neigiamos įtakos ieškovo vykdomai veiklai.

2. Ieškovo pagrindinė veikla reikalauja nepertraukiamo ir nenutrūkstamo degalų tiekimo, o atsakovas, būdamas didžiausias ieškovo kuro tiekėjas, grasino sustabdyti šį tiekimą. Tokie atsakovo veiksmai būtų sustabdę ieškovo veiklą.

3. Susitarimas buvo sudarytas skubos tvarka, kadangi atsakovas, net ir žinodamas, jog AB „Daisotra“ visuotinis akcininkų susirinkimas nėra priėmęs sprendimo dėl turto įkeitimo, į ginčijamą susitarimą įtraukė nuostatą (3.1 punktas), kad ieškovas „šio susitarimo pasirašymo dieną turi visas teises ir įgalinimus šį susitarimą sudaryti ir vykdyti visus jame nurodytus sandorius“.

4. Įkeitimo sandoriai, patvirtinti įkeitimo ir hipotekos lakštai, buvo sudaryti ypatingai nepalankiomis sąlygomis, nes įkeitimu buvo užtikrinta žymiai didesnė prievolė, negu susitarime šalių nustatyta ieškovo skola. Be to, atsakovas jau ginčijamų sandorių sudarymo dieną turėjo teisę pradėti išieškojimą iš įkeisto turto, nes susitarime konstatuotos ieškovo skolos padengimo terminas nebuvo nustatytas, o pagal lakštuose nurodytas sąlygas prievolės įvykdymo terminas jau buvo pasibaigęs.

Remdamasis tuo, ieškovas teigė, kad ginčijamo susitarimo 3.1 punkto bei minimų sandorių sudarymas buvo sąlygojamas atsakovo realaus spaudimo grasinant ekonominio pobūdžio sankcijoms, o tai pažeidžia CK 1.63 straipsnio šeštoje dalyje bei 1.64 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintas nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šiais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 21 d. nutartis c. b. A. Beleškienė v. A. Beleška, Nr. 3K–3–47/2004 m.). Vadovaudamasis CK 1.91 straipsniu prašė pareikštus ieškininius reikalavimus patenkintini.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2005 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas nustatė, kad AB „Daisotra“ verslas yra transporto paslaugų teikimas Lietuvoje ir tarptautinais maršrutais, o transporto priemonėms skirtus degalus ieškovas įsigydavo iš atsakovo 1997 m. sausio 31 d. sutarties pagrindu. Teismas nurodė, kad sprendžiant klausimą, ar ginčijamo susitarimo 3.1 punktas bei įkeitimo sandoriai buvo pasirašyti dėl ekonominio spaudimo, ir pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.91 straipsnyje numatytu pagrindu galima tik esant šioms aplinkybėms: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; 2) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo veiksmų; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas.

Teismas, remdamasis bylos medžiaga, taip pat liudytojų ieškovo administracijos vadovų A. Bylaičio, J. Cicėno paaiškinimais, nustatė sandorių šalių tikruosius ketinimus, šalių tarpusavio santykius ir jų elgesį iki sutarties sudarymo ir po to (CK 6.193 straipsnis) ir laikė, kad šių sandorių sudarymo metu vienos šio sandorio šalies – ieškovo valia formavosi nenormaliomis sąlygomis, nes pasirašydamas ginčijamus sandorius, kurių iniciatorius buvo atsakovas, ieškovas siekė, kad esant skolai būtų atnaujinamas kuro tiekimas ir sudarytos galimybės skolą grąžinti. Nurodė, kad ieškovo pagrindinė veikla pagal bendrovės įstatus yra transporto paslaugų teikimas, kuris reikalauja nepertraukiamo ir nenutrūkstamo degalų tiekimo, todėl ieškovas buvo priklausomas nuo atsakovo, nes, nutraukus kuro tiekimą ar kitaip apribojus finansinius išteklius įsigyti degalus, ieškovui verstis paslaugų teikimu ir tuo pačiu grąžinti skolą taptų neįmanoma. Teismas sprendė, kad atsakovui nutraukus kuro tiekimą bei grasinant priverstiniu skolos išieškojimu, t. y. dėl veiksmų, kurie vertintini kaip kreditoriaus vykdomas ekonominis spaudimas, ieškovas buvo priverstas sudaryti sandorius, kuriais savo turtu garantavo skolos grąžinimą tam, kad būtų galimybė tęsti ūkinę veiklą bei nesiimta priverstinio išieškojimo priemonių. Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad kuro tiekimas nebuvo atnaujintas, susitarime numatyti tikslai kreditoriaus nebuvo vykdomi, buvo pradėta priverstinio skolos išieškojimo procedūra, todėl konstatavo, kad hipotekos lakštai buvo sudaryti nepalankiomis sąlygomis – neapibrėžtas skolos padengimo terminas, sutartyje neaptarta skolos suma, ir nesant ekonominio spaudimo sandoris nebūtų sudarytas.

Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad susitarimą bei įkeitimo sandorius reikalavo pasirašyti kreditorius ESSO Deutschland GmbH, šio asmens vykdomi veiksmai grėsė ieškovui nepalankiais ekonominiais padariniais, taigi ginčijamo susitarimo dalis ir įkeitimo sandoriai buvo sudaryti akivaizdžiai nenaudingomis ekonominio spaudimo ieškovui sąlygomis, o, nesant šių sąlygų, šis prievolės įvykdymo užtikrinimo sandoris nebūtų sudarytas. Teismas sprendė, kad ginčijamus susitarimus ieškovas sudarė sau nenaudingomis sąlygomis, todėl remdamasis CK 1.91 straipsniu ginčo susitarimo dalį bei hipotekos lakštais įteisintus įkeitimo sandorius pripažino negaliojančiais.

Atsakovo ESSO Deutschland GmbH atstovė advokatė Aušra Mudėnaitė padavė apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 12 d. sprendimo, kuriuo prašo jį panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti. Taip pat prašo panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliantas teigia, kad ieškovas neįrodė šio ginčo faktinio pagrindo, o teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus, neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Skunde nurodo šiuos argumentus:

Teismas nepagrįstai pripažino negaliojančiu 2004 m. balandžio 13 d. susitarimo 3.1 punktą, nes ieškovas neįrodė, jog atsakovas naudojo realų grasinimą susitarimui, įskaitant jo 3.1 punktą, sudaryti. Ieškovo ir/ar teismo sprendime nurodytos aplinkybės, net jei ir būtų buvusios įrodytos, negalėtų būti vertinamos kaip realus grasinimas CK 1.91 straipsnio prasme. Be to, minimas susitarimas vertintinas kaip preliminarus susitarimas (CK 6.165 str.) dėl pagrindinių – įkeitimo sandorių sudarymo iki 2004 m. gegužės 10 d. Sandoriai iki nustatyto termino nebuvo sudaryti, todėl prievolė sudaryti tokius sandorius buvo pasibaigusi. Remiantis CK 6.165 straipsnio penktąja dalimi 2004 m. rugpjūčio 12 d. ir 2004 m. rugpjūčio 18 d. įkeitimo sandoriai negali būti laikomi 2004 m. balandžio 13 d. susitarimo ir/ar jo 3.1 punkto vykdymo rezultatu. Taigi susitarimo 3.1 punktas jokių teisinių pasekmių nesukėlė, iš jo kylančios prievolės buvo pasibaigusios ir nebuvo pagrindo konstatuoti, kad šis punktas buvo nenaudingas ieškovui, ir pripažinti jį negaliojančiu. Ieškovas neįrodė, kad būtent atsakovas inicijavo ir reikalavo sudaryti 2004 m. balandžio 13 d. susitarimą ir įkeitimo sandorius. Teismas be pagrindo rėmėsi liudytojų J. Cicėno ir A. Bylaičio parodymais, nes jie yra ieškovo valdymo organų nariai bei didieji akcininkai ir yra suinteresuoti bylos baigtimi. Pažymėtina, kad, sutrikus atsiskaitymams su atsakovu, pats ieškovas pradėjo derybas dėl skolos padengimo galimybių, tikino, kad gaus kreditą, siūlė nepradėti teisminio skolos išieškojimo ir pateikti skolos užtikrinimo priemones (įkeitimą). Kadangi iki susitarime nurodytos 2004 m. gegužės 10 d. turtas nebuvo įkeistas, o ieškovas ir toliau naudojosi atsakovo paslaugomis, tuo didindamas jau esamą skolą, atsakovas, siekdamas apsaugoti savo interesus, 2004 m. gegužės 26 d. sustabdė kuro tiekimą. Ginčijamas susitarimas buvo sudarytas po derybų. Dėl įkeitimo sandorių buvo kreiptasi būtent į ieškovo pasirinktą notarę Nijolę Liubamirskienę, kuri patvirtino šią aplinkybę teismo posėdžio metu. Apelianto teigimu, šios aplinkybės rodo, kad įkeitimo sandorių iniciatorius buvo pats ieškovas. Ieškovas neįrodė, kad kaip priemonę ginčijamiems sandoriams sudaryti atsakovas būtų naudojęs realų grasinimą (ekonominį spaudimą) ieškovui. Visų pirma, ta aplinkybė, kad atsakovas grasino kreiptis į teismą, yra neįrodyta. Teismas, vertindamas šią aplinkybę, rėmėsi liudytojų J. Cicėno ir A. Bylaičio parodymais, kurie, kaip jau anksčiau minėta, yra nešališki. Be to, ketinimas kreiptis į teismą ir ginti savo teisėtus interesus išieškant ieškovo skolą negalėjo ir negali būti laikomas realiu grasinimu CK 1.91 straipsnio prasme, ką patvirtina teismų praktika bei teisės doktrina. Kita aplinkybė, teismo nuomone, liudijanti, jog ieškovui buvo panaudotas realus grasinimas, - atsakovo grasinimas nutraukti kuro tiekimą. Apeliantas teigia, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas naudojo tokį argumentą ir, kad atsakovas būtų naudojęs tai kaip spaudimo priemonę ginčijamiems sandoriams sudaryti: nuo 2004 m. balandžio mėnesio ieškovas naudojosi atsakovo prekėmis už jas nemokėdamas ir taip pažeisdamas jo interesus. Dėl to ir buvo imtasi teisėtos atsakovo interesų gynimo priemonės - sustabdytas kuro tiekimas (CK 6.58 str. 1 d., 6.207 str. 2 d.). Remiantis principu ubi jus ibi remedium , kuro tiekimo sustabdymas 2004 m. gegužės 26 d. negali būti vertinamas kaip realus grasinimas (ekonominis spaudimas). Be to, nepagrįstas teismo teiginys, neva ieškovas buvo ekonomiškai priklausomas nuo atsakovo: nutraukus kuro tiekimą, ieškovo veikla nenutrūko, jis ir toliau teikė pervežimų paslaugas; atsakovas nėra vienintelis kuro tiekėjas Lietuvoje ar Europoje ir neribojo ieškovui galimybių pirkti kurą iš kitų asmenų; ginčijami įkeitimo sandoriai sudaryti praėjus trims mėnesiams po tiekimo sustabdymo, taigi sudaryti laisva valia, ką patvirtino minėta notarė. Apeliantas teigia, kad pagal teismų praktiką grasinimu (ekonominiu spaudimu) gali būti laikomas tik toks grasinimas ekonominiais padariniais, kai tokių padarinių atsiradimas priklauso nuo nesąžiningų grasinančiojo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis c. b. Nr. 3K–7–378/2005, AB „Lietuvos dujos“ v. AB „Kauno energija“). Ieškovas neįrodė 2004 m. balandžio 13 d. susitarimo 3.1 punkto ir/ar įkeitimo sandorių akivaizdaus nenaudingumo jam. Teismo nuomone, akivaizdų ginčijamų sandorių nenaudingumą rodo tai, kad sandoriai buvo sudaryti sutartyje neapibrėžtai skolos sumai bei nenurodant jos padengimo termino. Šis argumentas yra nepagrįstas. Kaip buvo minėta, įkeitimo sandoriai negali būti laikomi 2004 m. balandžio 13 d. susitarimo 3.1 punkte numatytų nuostatų vykdymo rezultatu, todėl negalima sieti skolos dydžio su užtikrinamos prievolės dydžiu. Atkreiptinas dėmesys, jog 2004 m. rugpjūčio 18 d. hipotekos ir žemės nuomos teisės įkeitimo sandoriai buvo sudaryti nurodant 843 414 eurų užtikrinamos prievolės dydį. Būtent tokio dydžio ieškovo skola 2004 m. balandžio 17 dienai konstatuota ir skundžiamu sprendimu. Be to, įstatymas nedraudžia didesnės vertės turto įkeitimu užtikrinti mažesnį skolinį įsipareigojimą ir atvirkščiai. Teismas nustatė, kad akivaizdų ginčijamų sandorių nenaudingumą sudaro ir tai, kad nebuvo nustatytas skolos grąžinimo terminas, tai yra buvo užtikrinta piniginė ieškovo prievolė, kurios įvykdymo terminas jau buvo suėjęs. Tai negali būti laikoma akivaizdžiai nenaudinga skolininkui sąlyga, nebent skolininko tikslas yra nesąžiningai išvengti prievolės kreditoriui įvykdymo, tačiau ieškovas neginčija skolos dydžio. Atsakovo įsitikinimu, teismas netiesiogiai kvestionuoja vieno pagrindinių civilinės teisės principų pacta sund servanda reikšmę bei privalomumą. Pagal CK 4.170 straipsnio pirmą dalį ir 4.198 straipsnio pirmąją dalį įkeitimu gali būti užtikrintas tiek esamas, tiek būsimas skolinis įsipareigojimas. Lietuvos pozityvioji teisė nenustato draudimo įkeitimu užtikrinti prievolę, kurios terminas yra suėjęs. Be to, sandorių sudarymo metu pats ieškovas dėl to nereiškė jokių reikalavimų. Atsakovas, sustabdęs tiekimą, neįsipareigojo jo atnaujinti pateikus prievolių užtikrinimą ir tai patvirtina ieškovo liudytojas J. Cicėnas. Todėl galima ieškovo atstovų klaida neduoda pagrindo šiems sandoriams taikyti CK 1.91 straipsnio. Apeliantas pažymi, kad priverstinį skolos išieškojimą pradėjo tik po nesąžiningų ieškovo poelgių: verslo ir turto perkėlimo į kitas su ieškovu susijusias įmones, ką patvirtina bylos medžiaga. Tuo tarpu pats įkeitimo sandorių sudarymas, kuriais siekiama užtikrinti ieškovo prievolės įvykdymą, jei nepavyktų išspręsti susidariusios situacijos taikiai, ipso facto niekaip negali būti vertinamas kaip ekonomiškai nenaudingas skolininkui. Nenaudingi galėjo būti tik paties ieškovo nesąžiningi veiksmai: įsiskolinimas, turto ir verslo perleidimas tretiesiems asmenims. Prezumpcija, kad pelno siekiantis asmuo sandorius sudaro sau priimtiniausiomis sąlygomis (CK 2.87 str.), byloje nepaneigta. Teismas be pagrindo sprendė, kad yra ir ketvirtoji sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl realaus grasinimo (ekonominio spaudimo) remiantis CK 1.91 straipsniu sąlyga. Nesant realaus grasinimo (ekonominio spaudimo), svarstymai apie tai, ar nesant realaus grasinimo (ekonominio spaudimo) sandoriai būtų buvę, netenka prasmės. Teismas, nustatydamas, ar buvo realus grasinimas (ekonominis spaudimas), nevertino aplinkybių, į kurias, remiantis CK 1.91 straipsnio ketvirtąja dalimi, privalėjo atsižvelgti ir tuo pažeidė CPK 270 straipsnio ketvirtąją dalį. Teismas nevertino fakto, kad ieškovas yra pelno siekiantis juridinis asmuo, kurio vardas pakankamai gerai žinomas Lietuvoje. Be to, pagal minėtos notarės parodymus, įkeitimo sandorius pasirašė asmuo, turintis teisinį išsilavinimą. Ieškovas susitarimo nuostatų ir įkeitimo sandorių neginčijo beveik penkis mėnesius nuo įkeitimo sandorių sudarymo, tai yra kol atsakovas nepradėjo priverstinio skolos išieškojimo procedūros iš įkeisto ieškovo turto. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, kad įkeitimo sandoriai buvo sudaryti notarei pateikus visus dokumentus (2004 m. rugpjūčio 16 d. akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 1 išrašą ir 2004 m. rugpjūčio 9 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 1 išrašą). Tai įrodo, kad įmonės organai pritarė ginčijamiems sandoriams. Teismas sprendime be pagrindo nepasisakė, kodėl atmeta atsakovo pateiktą ir prie bylos prijungtą 2005 m. rugsėjo 22 d. prašymą bei jo priedus, patvirtinančius ieškovo nesąžiningumą. Nustačius, kad yra nepagrįsta teismo pozicija, jog įkeitimo sandoriai buvo sudaryti vykdant 2004 m. balandžio 13 d. susitarimo 3.1 punktą, negali būti laikoma pagrįsta ir likusi teismo sprendimo dalis, kaip kad loginė grandinė su logikos klaidomis negali būti laikoma logine grandine.

Atsiliepimas

Ieškovas AB „Daisotra“ pateikė atsiliepimą į atsakovo ESSO Deutschland GmbH atstovės advokatės Aušros Mudėnaitės apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

1. Ieškovas sutinka su tuo, kad 2004 m. balandžio 13 d. susitarimo 3.1 punkto sąlygos pagal savo esmę atitinka preliminarios sutarties sąvoką, tačiau nesutinka su tuo, kad sudaryti įkeitimo sandoriai nebuvo minėto susitarimo 3.1 punkto numatytos prievolės vykdymo pasekmė. Tiek ieškovas, tiek atsakovas, net ir pasibaigus terminui sudaryti įkeitimo sandorius, suvokė pareigą sudaryti šiuos sandorius, vykdydami susitarimo 3.1 punktą. Be to, 2004 m. balandžio 13 d. susitarimo 5 dalies 1 pastraipoje buvo numatyta 20 000 Lt bauda, kurią ieškovas turėtų sumokėti, jei neįvykdytų prisiimtų prievolių. Todėl apeliantas neteisingai aiškina ir reikalauja šioje byloje taikyti CK 6.165 straipsnio penktąją dalį, nes pačios šalys įvykdė šią prievolę, net ir neturėdamos teisinės pareigos pagal preliminarią sutartį.

2. Susitarimas bei ginčijami įkeitimo sandoriai buvo sudaryti ne ieškovo, bet atsakovo iniciatyva. Šiuos teiginius patvirtina tai, jog minėtas susitarimas ir įkeitimo sandoriai naudingi tik vienam asmeniui - ESSO Deutschland GmbH, tiek susitarimo, tiek įkeitimo sandorių sudarymo procesas vyko pagal atsakovo nurodymus. Be to, 2004 m. balandžio 13 d. susitarimas buvo vykdomas skubos tvarka, nesant valdybos pritarimo.

Šalies argumentai

3. Ieškovas nesutinka su tuo, kad jam nebuvo panaudotas realus grasinimas (ekonominis spaudimas). Vienas iš atsakovo argumentų dėl ginčijamų sandorių sudarymo buvo tas, jog, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas faktiškai turėtų nutraukti veiklą. Pažymėtina, kad kuro tiekimo sustabdymas ir buvo esminė aplinkybė, skatinusi sudaryti įkeitimo sandorius. Žinant tai, kad ieškovo veikla yra transporto paslaugų teikimas ir tarptautinis krovinių pervežimas, kuro tiekimas yra viena svarbiausių tokios veiklos garantijų. Ieškovas buvo priverstas sudaryti minėtus sandorius, nes kuro tiekimas buvo sustabdytas ne dėl ieškovo neatsiskaitymo už kurą, o dėl įkeitimo sandorių nesudarymo.

4. Ieškovas įrodė, jog įkeitimo sandoriai jam buvo akivaizdžiai nenaudingi: jie sudaryti neaptartos skolos grąžinimui, nebuvo apibrėžtas prievolės įvykdymo terminas. Atsakovas jų sudarymo metu jau turėjo teisę kreiptis dėl priverstinio išieškojimo ir šia teise naudojosi nesąžiningai. Paminėtina dar ir tai, kad pagal buvusius susitarimus su ESSO Deutschland GmbH vadovais kuro tiekimas sudarius įkeitimo sandorius turėjo būti atnaujintas, tačiau tai nebuvo padaryta.

5. Ieškovo visuotinis akcininkų susirinkimas ir valdyba atitinkamus sprendimus priėmė žinodami, kad kuro tiekimas bus atnaujintas tik sudarius įkeitimo sandorius ir kad galimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas paralyžiuotų bendrovės veiklą. Vertinant asmens, sudariusio įkeitimo sandorius, išsilavinimą, pasakytina, kad jis yra AB „Daisotra“ darbuotojas ir jam privalu vykdyti bendrovės vadovo nurodymus.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos nagrinėjimo eigoje Kauno apygardos teismas 2006 m. liepos 3 d. nutartimi ieškovui AB ,,Daisotra“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB ,,Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“.

Šalies argumentai

Apeliantas ESSO Deutschland GmbH kreipėsi į teismą dėl procesinių teisių perėmimo, nurodė, kad apeliantas ir UAB ,,Eurazijos logistika“ 2006 m. gruodžio 13 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria pastarasis įgijo kreditorinio reikalavimo teisę į BAB ,,Daisotra“, todėl apeliantas prašė šioje civilinėje byloje atsakovą pakeisti jo teisių perėmėju UAB ,,Eurazijos logistika“. Apeliacinis teismas 2007 m. sausio 30 d. protokoline nutartimi šį prašymą patenkino, atsakovą ESSO Deutschland GmbH pakeitė jo teisių perėmėju UAB ,,Eurazijos logistika“.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Tenkindamas ieškovo reikalavimą pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sprendžiant klausimą, ar ginčijamo susitarimo 3.1 punktas bei įkeitimo sandoriai buvo pasirašyti dėl ekonominio spaudimo, sandorį šiuo pagrindu pripažinti negaliojančiu galima tik esant šioms aplinkybėms: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; 2) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo veiksmų; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandorio nebūtų; bei padarė išvadą, kad šios sąlygos byloje buvo nustatytos. Tačiau įvardydamas sąlygas, būtinas ginčijamam sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu (iš esmės sprendime buvo pacituotas nurodyto straipsnio komentaro 7 p. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga, 203 psl.), pirmosios instancijos teismas suklydo cituodamas būtinąją sąlygą minėtą sandorį pripažinti negaliojančiu ir tai, kolegijos nuomone, nulėmė neteisingą bylos išsprendimą. Taip įstatymo leidėjas sutarties, sudarytos dėl ekonominio spaudimo negaliojimą, sieja ne su asmens grasinimu ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo veiksmų, kaip nurodyta skundžiamame sprendime, tačiau kaip būtiną sandorio negaliojimo pagrindą nurodo tokių veiksmų nesąžiningumą.

Tuo tarpu sprendžiant dėl atsakovo veiksmų, nukreiptų į ginčijamų sandorių sudarymą, nesąžiningumo, reikia turėti omenyje, kad pats pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovo skola atsakovui pagal 1997 m. sausio 31 d. sudarytą sandorį 2004 m. balandžio 13 d. sudarė 385 971,92 eurų, o 2004 m. rugpjūčio 17 d. išaugo iki 843 414,54 eurų. Tačiau konstatavęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas jų iš esmės nevertino ir dėl jų reikšmės nagrinėjamam ginčui nepasisakė. Tačiau šios aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad dėl ieškovo vengimo vykdyti savo, tarp šalių 1997 m. sausio 31 d. sudarytos sutarties pagrindu prisiimtą, prievolę atsiskaityti su atsakovu už patiektą kurą, ne ieškovas, o priešingai, pats atsakovas atsidūrė nenaudingoje ekonominėje situacijoje, dėl ko šalių derybų dėl šalių ekonominių interesų pusiausvyros atkūrimo bei 1997 m. sausio 31 d. sutarties papildymo dėl turto įkeitimo vertinti kaip atsakovo nesąžiningo ekonominio spaudimo pasėkmės, negalima. Pastebėtina, kad kaip ir vykstant deryboms, taip ir po 2004 m. balandžio 13 d. susitarimo sudarymo ieškovas, nepadengęs skolos bei neįkeitęs turto, toliau naudojo atsakovo kurą, kuro tiekimas buvo nutrauktas tik 2004 m. gegužės 26 d., t. y. jau praėjus susitarimo 3 p. nustatytam terminui (2004 m. gegužės 10 d.). Pastebėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovui nutraukus kuro tiekimą, ieškovas sustabdė savo veiką. Tai paneigia teismo išvadą apie ieškovo ekonominę priklausomybę nuo atsakovo. Todėl išvardytos aplinkybės neleidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada dėl šalių 2004 m. balandžio 13 d. susitarimo 3.1 p. negaliojimo (CK 1.91 str.). Šios išvados pagrįstumo nepaneigia kaip ieškovo, taip ir pirmosios instancijos teismo sprendimo nuoroda į tai, kad atsakovas prieš ginčijamo sandorio sudarymą siekė išieškoti skolą priverstine tvarka bei tuo pačiu imtis būsimo sprendimo užtikrinimo priemonių. Įstatymas (CPK 5 str.) nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tai, kad atsakovo teisės pagal šalių 1997 m. sausio 31 d. buvo pažeistos, konstatuota pačiame skundžiamame sprendime, nurodant ieškovo skolą atsakovui. Be to, šią aplinkybę patvirtina ir Vokietijos Hamburgo žemės teismo sprendimas dėl 323 254,06 eurų bei palūkanų priteisimo (t. 2, b. l. 110-120).

Todėl ieškovo ketinimo kreiptis į teismą teisinės gynybos prilyginimas ekonominiam spaudimui, juo labiau nesąžiningiems veiksmams, pažeidžia CK 1.5 str. nuostatas.

Negali būti vertinamas kaip nesąžiningas veiksmas ir atsakovo sprendimas nutraukti kuro tiekimą ieškovui. Toks sprendimas buvo priimtas gerokai didėjant ieškovo skolai bei pastarajam neįvykdžius 2004 m. balandžio 13 d. prisiimtų įsipareigojimų. Todėl toks atsakovo veiksmas neprieštaravo įstatymui (CK 6.58 str. 1 d., 6.207 str. 2 d.).

Pasisakydamas dėl įkeitimo sandorių negaliojimo pirmosios instancijos teismas kaip įrodymą, kad jie buvo sudaryti nenaudingomis ieškovui sąlygomis, nurodo tai, kad ir po jų sudarymo atsakovas neatnaujino kuro tiekimo. Tačiau vertinant šių sandorių teisėtumą visų pirma reikia turėti omenyje, kad šiems sandoriams buvo pritaręs bendrovės ,,Daisotra“ aukščiausias valdymo organas – visuotinis akcininkų susirinkimas, kas, be kita ko, paneigia ieškovo teigimą, kad šie sandoriai buvo sudaryti prieš jo valią (CK 1.63 str. 6 d., 1.64 str. 1 d.). Be to, iš šio 2004 m. rugpjūčio 16 d. akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad šiuos sandorius buvo nutarta sudaryti siekiant užtikrinti ieškovo – bendrovės ,,Daisotra“, o ne atsakovo prievolių užtikrinimą ir nekalbama apie atsakovo įsipareigojimus atnaujinti kuro tiekimą (t. 2, b. l. 35). Pastebėtina, kad patikimų įrodymų apie atsakovo įsipareigojimą atnaujinti kuro tiekimą po ginčijamų įkeitimo sandorių sudarymo byloje nėra.

Tuo tarpu skolininko siekimą užtikrinti jo neįvykdytos prievolės įvykdymą vertinti kaip sudarytą nenaudingomis sąlygomis sandorį neleidžia CK 1.5 straipsnis (CK 6.70 str.). Apie šių sandorių nenaudingumą neliudija, kaip teigiama ieškinyje, įkeitimo ir hipotekos lakštuose nurodytas nepagrįstas įkeitimu užtikrintos prievolės dydis. Atsiliepime į apeliacinį skundą apie tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškovo skolos dydį atsakovui 2004 m. rugpjūčio 12 d. (843 414,54 eurų), nepasisakoma.

Minėtų sandorių nenaudingumo savaime nepatvirtina ir tai, kaip teigia pirmosios instancijos teismas, kad šalys nebuvo sutarę dėl skolos padengimo termino. Šia prasme pastebėtina, kad sudarant įkeitimo sandorius buvo užtikrinta jau esama ieškovo skola atsakovui, kurios grąžinimo terminas jau pasibaigė, o atsakovas su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo kreipėsi tik 2005 m. sausio 7 d.

Dėl išdėstytų motyvų konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, prieštaraujančias byloje nustatytoms aplinkybėms, bei netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Todėl skundžiamas sprendimas naikintinas bei priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CK 1.5 str., 1.91 str.).

UAB ,,Eurazijos logistika“, kaip ESSO Deutschland GmbH teisių perėmėjui grąžintinas pastarojo sumokėtas 16 424, 01 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

nusprend ž i a:

Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti. Ieškinį atmesti.

Grąžinti UAB ,,Eurazijos logistika“ 16 424,01 Lt žyminio mokesčio, 2006 m. sausio 23 d. ESSO Deutschland GmbH advokatės Aušros Mudėnaitės sumokėto už apeliacinį skundą.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus hipotekos procedūrą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto pagal įkeitimo lakštą, įregistruotą 2004 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriuje, identifikavimo kodas 01220040012359, hipotekos lakštą, įregistruotą 2004 m. rugpjūčio 19 d. Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriuje, identifikavimo kodas 06120040001512, įkeitimo lakštą, įregistruotą 2004 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriuje, identifikavimo kodas 06220040001513.

Teisėjai Alė BukavinienėKonstantinas GurinasVincas Verseckas