- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-05
- Bylos Nr.
- eAS-527-556/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01359-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Veslava Ruskan, Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- J. G., V. V. D.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio misterijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. G. ir V. V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutarties administracinėje byloje pareiškėjų J. G. ir V. V. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjos J. G. ir V. V. D. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamos: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Trakų skyriaus (toliau – ir NŽT Trakų skyrius) 2020 m. sausio 8 d. raštą Nr. 46SD-94-(14.46.104.) (toliau – ir NŽT Trakų skyriaus Raštas, 2020 m. sausio 8 d. raštas); 2) panaikinti NŽT 2020 m. kovo 10 d. raštą Nr. 1SS-531-(7.5) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir 2020 m. kovo 10 d. raštas, NŽT sprendimas); 3) įpareigoti NŽT Trakų skyrių įtraukti į laisvos valstybinės žemės fondą 31,9187 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), paskelbti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekto papildymą, suteikiant teisę pareiškėjoms įstatymo numatyta tvarka pasirinkti šią laisvą žemę nuosavybės teisių atkūrimui.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė.
Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl NŽT Trakų skyriaus Rašto ir NŽT sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas nustatė, kad pareiškėjos yra pretendentės į S. B., mirusios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdytą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos, įskaitant ir I. K. (2022 m. sausio 26 d. teismo nutartimi administracinės bylos dalis pagal pareiškėjos I. K., mirusios (duomenys neskelbtini), skundą nutraukta), su 2015 m. vasario 12 d. prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių (prašymas skyriuje gautas ir užregistruotas 2015 m. kovo 2 d.), kuriame nurodė, kad jos yra S. B. įpėdinės ir pretendentės į nuosavybės teisių atkūrimą buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, (duomenys neskelbtini). Kadangi S. B. liko neatkurtos nuosavybės teisės 0,6888 ha žemės, o žemė yra priskirta valstybės išperkamai žemei, pretendentės prašė parengti ir patvirtinti išvadą „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ dėl 0,20 ha valstybės išperkamos žemės perkėlimo į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę. Pareiškėjos prašyme nurodė, kad, netenkinus išvados, prašo už turėtą žemę atlyginti lygiaverčiu miško plotu. Pagal pareiškėjų 2015 m. kovo 2 d. prašymą NŽT Vilniaus miesto skyrius parengė 2015 m. kovo 23 d. išvadą Nr. 49IP-375 ,,Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – ir Išvada) už 0,2000 ha atlyginant lygiaverčiu miško plotu Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Atsižvelgdamas į tai, kad pagal Išvadą, kuri buvo persiųsta (duomenys neskelbtini) kadastrinę vietovę, šioje vietovėje nuosavybės teisės nebuvo atkurtos, pareiškėjų atstovas NŽT Vilniaus rajono skyriui 2018 m. rugsėjo 10 d. pateikė prašymą Išvadą persiųsti į Trakų rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinę vietovę. NŽT Vilniaus rajono skyrius, atsižvelgdamas į pareiškėjų atstovo prašymą ir į tai, kad Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje trūksta laisvos valstybinės žemės, Išvadą ir kitus dokumentus 2018 m. spalio 8 d. raštu Nr. TR-9315-(5.34.) persiuntė NŽT Trakų skyriui. Pareiškėjų atstovas 2019 m. liepos 5 d. raštu Nr. 46SD-2365-(14.46.104.) buvo informuotas, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje esančios Trakų rajono savivaldybės teritorijoje, nepakanka laisvos žemės fondo žemės, kurioje galėtų būti S. B. vardu suprojektuotas perduotinas nuosavybėn neatlygintinai lygiavertis turėtajam žemės, miško sklypas ar vandens telkinys, todėl pareiškėjų atstovui buvo pasiūlyta iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. pasirinkti kitą šios ar kitos savivaldybės seniūnijos kadastro vietovę. Pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 5 d. ir 2019 m. rugsėjo 20 d. prašymais NŽT Trakų skyrių informavo, kad nesirenka kitos vietovės nuosavybės atkūrimui, o palieka savo išvadas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje ir lauks, kol patikslinus laisvos žemės fondą šioje vietovėje atsiras laisvos žemės. NŽT Trakų skyriaus vedėjas 2019 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 46VĮ-423-(14.46.2) patvirtino Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Trakų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą, į kurį buvo įtraukta ir S. B. NŽT Trakų skyrius 2019 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 46SD-2836-(14.46.104.) pareiškėjų atstovą pakvietė dalyvauti NŽT Trakų skyriuje 2019 m. rugpjūčio 26 d. organizuojamame susirinkime, kuriame jis turėjo išreikšti valią dėl S. B. vardu projektuojamo žemės sklypo vietos ir ribų. Atstovas buvo informuotas, kad neatvykus į organizuojamą pretendentų susirinkimą rinktis arba nepasirinkus projektuojamo žemės, miško ar vandens telkinio vietos, nuosavybės teisės bus atkuriamos pinigais. Susirinkimo 2019 m. rugpjūčio 28 d. protokolo Nr. 46PRT-20-(14.46.6.) 3.6 papunktyje užfiksuota, kad S. B. turto paveldėtojai į susirinkimą neatvyko, todėl pareiškėjoms sklypas nebuvo suprojektuotas. NŽT Vilniaus miesto skyrius pagal NŽT Trakų skyriaus 2019 m. rugpjūčio 20 d. prašymą pateikė informaciją apie tai, kad Išvada perduota NŽT Vilniaus rajono skyriui, taip pat nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad S. B. turto paveldėtojos nebuvo išreiškusios valios dėl lygiaverčio žemės sklypo suteikimo kaimo vietovėje iki įstatymo nustatyto termino (2003 m. balandžio 1 d.), Išvada gali būti realizuota tik atlyginant lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje.
Teismas taip pat nustatė, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. kvietimu pareiškėjų atstovas buvo pakviestas į 2019 m. spalio 10 d. vyksiantį Vilniaus apskrities Trakų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo rezultatų aptarimą. Iš susirinkimo 2019 m. spalio 14 d. protokolo Nr. 46PRT-25-(14.46.6.) 3 punkto matyti, kad susirinkime dalyvavęs pareiškėjų atstovas buvo informuotas, jog, patvirtinus projektą, piliečiams, kurie į susirinkimus neatvyko arba atvyko ir nepasirinko projektuojamų žemės, miško sklypų vietos, nuosavybės teisės atkuriamos pinigais. Protokole taip pat užfiksuota, kad pareiškėjų atstovas buvo informuotas, jog pagal S. B. paveldėtojų 2015 m. išreikštą valią Išvada gali būti realizuota tik atlyginant lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, su kuo atstovas nesutiko, nurodydamas, kad valia dėl atlyginimo būdo buvo išreikšta pirminiuose prašymuose atlyginti žeme kaimo vietovėje, o vėlesni prašymai buvo teikiami tik dėl išvadų parengimo. Posėdžio pirmininkas paaiškino, kad būtent 2015 m., kai buvo leista keisti valią ir gauti mišką, kaimo teritorijoje už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę ir buvo išreikšta valia. Pareiškėjų atstovas rinktis miško sklypą (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės teritorijoje atsisakė. NŽT Trakų skyrius 2020 m. sausio 8 d. raštu Nr. 46SD-94-(14.46.104) pareiškėjų atstovą informavo, kad atsižvelgiant į tai, jog atstovas 2019 m. rugpjūčio 26 d. susirinkime nedalyvavo, dėl ko sklypas nebuvo suformuotas, o 2019 m. spalio 10 d. susirinkime atstovas miško sklypų nepasirinko, todėl Išvada NŽT Trakų skyriaus 2019 m. gruodžio 18 d. tarnybiniu raštu Nr. TR-13045-(5.34.) (toliau – ir Tarnybinis raštas) grąžinta ją parengusiam NŽT Vilniaus miesto skyriui dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais. Pareiškėjos, nesutikdamos su NŽT Trakų skyriaus Raštu, pateikė skundą NŽT, kuri 2020 m. kovo 10 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundo netenkino.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad šioje byloje pareiškėjos ginčija ne sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o NŽT Trakų skyriaus Raštą, kuriuo jos buvo informuotos apie tai, kad NŽT Trakų skyriaus 2019 m. gruodžio 18 d. Tarnybiniu raštu Išvada grąžinta ją parengusiam Vilniaus miesto skyriui dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais. Teismas priėjo prie išvados, kad ginčijamas NŽT Trakų skyriaus Raštas nėra valinio pobūdžio administracinis aktas, sukeliantis pareiškėjoms teisines pasekmes, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Skundžiamas NŽT Trakų skyriaus Raštas laikytinas informacinio pobūdžio dokumentu, nes pareiškėjoms tiesiogines teisines pasekmes sukeltų būtent sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo atitinkamu būdu, o ne rašte pateikta informacija apie tai, kad NŽT Trakų skyriaus 2019 m. gruodžio 18 d. Tarnybiniu raštu Išvada buvo perduota atitinkamam NŽT skyriui, kuris turi priimti tokį sprendimą. Teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies prasme NŽT Trakų skyriaus Raštas, o taip pat ir NŽT sprendimas, kuriuo pareiškėjų skundas dėl NŽT Trakų skyriaus Rašto panaikinimo netenkintas, savaime nesukelia pareiškėjoms materialinių pasekmių, todėl administracinė byla nutraukta, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 p.).
III.
Pareiškėjos atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Pareiškėjos teigia, kad teismo nutartis priimta netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, dėl to netinkamai pritaikius teisės aktus. Nuosavybės atkūrimo procese teisminio ginčo nagrinėjimo objektu gali būti ne tik sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kaip netinkamai traktuoja teismas, tačiau ir kiti nuosavybės atkūrimo procese dalyvaujančių institucijų veiksmai ar neveikimas. Tokią išvadą leidžia daryti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2–4 dalių nuostatos.
Pareiškėjos pažymi, kad pareiškėjų atstovas 2018 m. rugsėjo 10 d. pateikė prašymą, kuriuo pageidavo, jog nuosavybės teisės pareiškėjoms būtų atkurtos suteikiant lygiavertį žemės sklypą Trakų rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje. Pagal šį prašymą Išvada buvo persiųsta į Trakų rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinę vietovę nuosavybės teisių atkūrimui. Ginčijamu NŽT Trakų skyriaus Raštu Trakų skyrius informavo, jog persiunčia Išvadą ją parengusiam Vilniaus miesto skyriui dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais. Taigi šiuo raštu buvo priimtas sprendimas netenkinti pareiškėjų prašymo atkurti nuosavybės teises suteikiant lygiavertį žemės sklypą Trakų rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje. Šis sprendimas nėra informacinio pobūdžio, nes sukuria tiesiogines pasekmes pareiškėjoms – joms atsisakoma atkurti nuosavybės teises jų pasirinktu būdu.
Atsiliepimas
Atsakovas NŽT atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovas nurodo, kad, atsižvelgiant į ginčijamų raštų turinį, jie pareiškėjoms nenustatė jokių teisių/pareigų bei nesukėlė teisinių pasekmių, todėl, vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, ši byla nebuvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir pagrįstai buvo nutraukta. Pareiškėjos į 2019 m. rugpjūčio 26 d. vykusį pretendentų susirinkimą, kuriame turėjo išreikšti valią dėl Trakų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje projektuojamo (-ų) žemės sklypo (-ų) vietos pasirinkimo, neatvyko. 2019 m. spalio 10 d. vykusio (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo rezultatų aptarimo susirinkimo metu pareiškėjos atsisakė rinktis siūlomą miško sklypą (-us). Todėl NŽT Trakų skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka), 105 punktu, 2020 m. sausio 8 d. raštu Nr. 46SD-94-(14.16.104.) tik informavo pareiškėjas, kad išvadą persiunčia ją rengusiam NŽT Vilniaus miesto skyriui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ne skundžiamu 2020 m. sausio 8 d. raštu buvo priimtas sprendimas pareiškėjoms neperduoti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, esantį Trakų rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, bet teisės aktų normos, reglamentuojančios nuosavybės teisių atkūrimo tvarką, nustatė, kad pareiškėjoms neatvykus į kviečiamą pretendentų susirinkimą ar nepasirinkus projektuojamo žemės sklypo, nuosavybės teisės joms atkuriamos, tik atlyginant pinigais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjų atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria administracinė byla nutraukta ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu (jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai), teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas nutraukė šią administracinę bylą nustatęs, kad NŽT Trakų skyriaus Raštas, o taip pat ir NŽT sprendimas, kuriuo pareiškėjų skundas dėl NŽT Trakų skyriaus Rašto panaikinimo netenkintas, savaime nesukelia pareiškėjoms teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Teismas priėjo prie išvados, kad ginčijamas NŽT Trakų skyriaus Raštas laikytinas informacinio pobūdžio dokumentu, nes pareiškėjoms tiesiogines teisines pasekmes sukeltų sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo atitinkamu būdu, o ne NŽT Trakų skyriaus Rašte pateikta informacija apie tai, jog Išvada NŽT Trakų skyriaus 2019 m. gruodžio 18 d. tarnybiniu raštu Nr. TR-13045-(5.34.) grąžinta ją parengusiam NŽT Vilniaus miesto skyriui dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais.
Pareiškėjos su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad NŽT Trakų skyriaus Raštu buvo priimtas sprendimas netenkinti pareiškėjų prašymo atkurti nuosavybės teises suteikiant lygiavertį žemės sklypą Trakų rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje. Šis sprendimas nėra informacinio pobūdžio, nes sukuria tiesiogines pasekmes pareiškėjoms – joms atsisakoma atkurti nuosavybės teises jų pasirinktu būdu.
Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisinius padarinius, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-3-525/2019).
Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jog jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektas, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2017 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-904-552/2017 ir kt.).
Byloje nustatyta, kad NŽT Trakų skyrius, vadovaudamasis Tvarkos 105 punkto nuostatomis, 2020 m. sausio 8 d. raštu informavo pareiškėjas, kad Išvada NŽT Trakų skyriaus 2019 m. gruodžio 18 d. tarnybiniu raštu Nr. TR-13045-(5.34.) grąžinta ją parengusiam NŽT Vilniaus miesto skyriui dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais. NŽT, vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalimi ir Tvarkos 105, 105¹ punktais, 2020 m. kovo 10 d. raštu Nr. 1SS-531-(7.5) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ pareiškėjų skundą dėl NŽT Trakų skyriaus 2020 m. sausio 8 d. rašto panaikinimo atmetė, konstatavusi, kad NŽT Trakų skyrius 2019 m. gruodžio 18 d. tarnybiniu raštu pagrįstai Išvadą grąžino ją rengusiam NŽT Vilniaus miesto skyriui tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą atlyginant pinigais.
Įvertinusi nustatytas aplinkybes, Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalies, Tvarkos 105 punkto, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog skundžiamas NŽT Trakų skyriaus Raštas laikytinas informacinio pobūdžio dokumentu, nes pareiškėjoms tiesiogines teisines pasekmes sukeltų būtent sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo atitinkamu būdu. NŽT Trakų skyriaus Raštas, o taip pat ir NŽT sprendimas, kuriuo pareiškėjų skundas dėl NŽT Trakų skyriaus Rašto panaikinimo netenkintas, savaime nesukelia pareiškėjoms jokių teisinių pasekmių. Įvertinus ginčijamų raštų turinį, darytina išvada, kad tai yra tik tarpiniai procedūriniai dokumentai, juose buvo konstatuotos tam tikros aplinkybės, šiais raštais pareiškėjoms nėra priimtas joks konkretus sprendimas, joms nėra nustatytos jokios teisės ar pareigos. Pareiškėjų atskirajame skunde nurodyti argumentai šių išvadų nepaneigia.
Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kuria administracinė byla buvo nutraukta ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu, teisingai taikė proceso teisės normas, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų J. G. ir V. V. D. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.