Kauno apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. Č. prašo nustatyti juridinę reikšmė turintį faktą, kad jis nuosavybės teise valdo sandėlį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris 2014 m. liepos 3 d. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 14-01 įvardintas autosvarstyklėmis 10 t su pastatu, grūdų sandėliu, garažu ir mediniu svirnu, esantys (duomenys neskelbtini). Juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti tam, kad įregistruoti jo nuosavybės teisę į pastatą Nekilnojamojo turto registre.

Nurodė, kad 2023 m. spalio 26 d. jis ir R. Č. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią R. Č. perleido jam visas turimas turtines teises pagal 2018 m. birželio 22 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1305-343/2018 patvirtintos taikos sutarties 4 ir 5 punktus, t. y. kylančias iš 2014 m. liepos 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 14-01, į grūdų sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini) 2014 m. liepos 3 d. (duomenys neskelbtini) R. Č. ir suinteresuotas asmuo UAB „Kovilis“ (tuo metu buvusi individuali įmonė „Kovas“) sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 14-01, pagal kurią R. Č. buvo parduotas nekilnojamasis turtas, kuris sutartyje įvardintas autosvarstyklėmis 10 t su pastatu, grūdų sandėliu, garažu ir mediniu svirnu, esantis (duomenys neskelbtini), už 200 000 litų sumą. Turtas nebuvo registruotas Nekilnojamojo turto registre. Sutartyje nebuvo nurodytas turto unikalus numeris ir tikslus adresas, sutartis nebuvo patvirtinta notarine tvarka. (duomenys neskelbtini) R. Č. pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus ir iki 2015 m. kovo 1 d. UAB „Kovilis“ nesumokėjo sutartos 200 000 Lt turto kainos, todėl UAB „Kovilis“ kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. 2018 m. birželio 22 d. Kauno apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1305-343/2018 patvirtino sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis: „R. Č. pripažįsta 28 000 Eur sumos įsiskolinimą UAB „Kovilis“ bei taikos sutartyje nustatyta tvarka įsipareigoja sumokėti šią sumą, o UAB „Kovilis“ atsisako kitų pareikštų reikalavimų. Taikos sutartimi šalys taip pat patvirtino ir pripažino, kad 2014 m. liepos 3 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 14-01, kurios pagrindu UAB „Kovilis“ R. Č. pardavė turtą, yra galiojantis sandoris, kurio įforminti notarine tvarka nereikia. Pareiškėjas už R. Č. įvykdė taikos sutartį ir laikotarpyje nuo 2018 m. rugsėjo 2 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d. septyniais bankiniais pavedimais UAB „Kovilis“ pervedė taikos sutartyje numatytą 28 000 Eur sumą. 2023 m. pareiškėjas su valstybės įmone Registrų centras sudarė paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią valstybės įmonė Registrų centras nupirktam turtui atliko turto kadastrinius matavimus, jį įvardino sandėliu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), parengė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą. Pareiškėjas du kartus kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centras su prašymais įregistruoti nuosavybės teises į turtą, tačiau 2023 liepos 18 d. sprendimu ir 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimu prašymai jį įregistruoti atmesti. Sandoriui esant patvirtintam teismo, tačiau registruojant turtą Nekilnojamojo turto registre iškilus identifikuojančių duomenų trūkumui, sutarties trūkumai gali būti pašalinti kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ką ir konstatavo Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 4 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-10977-1144/2024. Mano, kad egzistuoja privalomos prašomo juridinio fakto nustatymui reikalingos sąlygos ir nėra aplinkybių, kurių buvimas neleistų nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdo sandėlį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).