Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,, (duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Kaune, (duomenys neskelbtini), buvęs vadovas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį, pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. A., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2009 m. rugsėjo 25 d. iki 2024 m. birželio 19 d., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, tai yra, tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. vasario 18 d., nustatyta, kad R. A. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad įmonės finansinė situacija buvo kebli. Įmonė užsiėmė kietų baldų gamyba. Vykdant veiklą, pasiimdavo žaliavas ir galėdavo už jas sumokėti vėliau, tačiau atsiradus karantinui, už žaliavas turėjo sumokėti iš karto, dėl to vykdyti veiklą buvo sudėtingiau. Tiek dėl karantino, tiek dėl karo, išaugo žaliavų kainos, o kelti produkto kainos negalėjo, kadangi klientai nepirko produkcijos. Taip prasidėjo keblumai dėl įmonės veiklos vykdymo. Paskutiniu metu įmonė dirbo nuostolingai, todėl viskas pradėjo griūti. Tai nebuvo piktybinis nemokėjimas, kadangi mokesčius mokėjo mažomis sumomis, taikė atidėjimą, bendravo su vadybininke, tai yra, dėjo pastangas, kad mokesčius sumokėtų. R. A. yra susituokęs, turi du mažamečius vaikus, kuriuos augina kartu su žmona. Po bankroto iškėlimo, dirbo kitoje įmonėje konsultantu, tačiau darbo santykius prieš keletą mėnesių nutraukė, todėl šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir ieško darbo. Sutuoktinė dirba. Kartu su sutuoktine turi būsto paskolą bankui. Savo kaltę pripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas ir asmuo baustinas administracine tvarka.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, reikia laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas bendrovės vadovas. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Be to, teismų praktikoje pasisakyta, kad nustatinėjant įmonės (bendrovės) vadovo kaltę, būtina įrodyti, kad jis žinojo apie įmonės (bendrovės) finansinę padėtį ir turimą prievolę mokėti atitinkamus mokesčius valstybei, tačiau jos nevykdė, o atsiskaitinėjo su žemesnės eilės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad R. A. nuo 2009 m. rugsėjo 25 d. iki 2024 m. birželio 19 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Bendrovė yra VMI skolininkė. Mokestinė nepriemoka susidarė pagal Bendrovės pateiktas bei VMI prie FM suformuotas deklaracijas, iš jų: 5,00 Eur mokesčio už aplinkos teršimą (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2024 m. vasario 16 d.), 3737,20 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2023 m. sausio 3 d.), 260,89 Eur GPM delspinigių (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2022 m. gruodžio 8 d.), 1480,00 Eur nekilnojamojo turto mokesčio (toliau – NTM) (susidarė nuo 2024 m. vasario 16 d.), 59,35 Eur NTM delspinigių (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2022 m. vasario 27 d.), 6,50 Eur pelno mokesčio delspinigių (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2023 m. sausio 1 d.), 9529,63 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2022 m. gruodžio 28 d.) ir 473,63 Eur PVM delspinigių (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2022 m. spalio 28 d.).

Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką, iš Bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. vasario 13 d. iki 2023 m. birželio 21 d. atliko mokėjimus kitiems Bendrovės kreditoriams: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad R. A. 2009 m. rugsėjo 25 d. iki 2024 m. birželio 19 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, žinojo apie mokestinę nepriemoką, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais. Siekiant iš Bendrovės išieškoti mokestinę nepriemoką, Bendrovės atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatyti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai, tai yra, mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai iš Bendrovės sąskaitų ir turto vykdomi nuo 2023 m. rugsėjo 13 d. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Bendrovė turėdama mokestinę nepriemoką VMI, tai yra, būdama skolinga valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 13 d. iki 2023 m. birželio 21 d. vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, nors pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pirmiausia turėjo atsiskaityti su VMI. Taigi šiuo atveju akivaizdu, kad buvo pažeista kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Bendrovė atsiskaitymus žemesnės eilės kreditoriams vykdė iš Bendrovės banko sąskaitos. Įvertinus Bendrovės (ne)sumokėtas pinigų sumas trečios eilės kreditorei VMI, mokestinės nepriemokos dydį, mokėjimus paskesnės eilės kreditoriams bei jų dydį, tokių mokėjimų sistemingumą, nenustačius, kad visi įstatyme numatyto eiliškumo neatitinkantys mokėjimai buvo išskirtinai būtini Bendrovės ūkinei veiklai ir jos tęstinumui, konstatuotina, kad R. A. vykdydamas atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, kai jam buvo žinoma, kad VMI įsiskolinimas nėra padengtas, veikė tyčia.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog R. A., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2009 m. rugsėjo 25 d. iki 2024 m. birželio 19 d., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, tai yra, tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. vasario 18 d., nustatyta, kad R. A. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką.

Tokiais veiksmais R. A. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

R. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino kaltę, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

R. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino nusižengęs ir gailėjosi. R. A. yra vedęs, augina du mažamečius vaikus, charakterizuojamas pozityviai, todėl teismo nuomone, yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta įstatymo sankcijoje.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, R. A. skirtina administracinė nuobauda, numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje – bauda, nustatant pusę jos minimalaus dydžio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

R. A. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-937-917/2024.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.