Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2017-09-12 · Civilinė byla Nr. e2YT-11916-991/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-09-12
Bylos Nr.
e2YT-11916-991/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Ruibytė-Karimžanova
Pareiškėjas
Z. J.
Suinteresuotas asmuo
A. K., valstybės įmonė Turto bankas
Advokatai
Asta Jakštienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-11916-991/2017Proceso numeris 2-06-3-09401-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3.; 2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5.; 3.4.5.1.; 3.4.5.2 (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 12 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova,sekretoriaujant Jolitai Kinderienei, Renatai Garuolienei,dalyvaujant pareiškėjai Z. J.,suinteresuotam asmeniui A. K.,pareiškėjos Z. J. ir suinteresuoto asmens A. K. atstovei advokatei Astai Jakštienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. K., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio V. A. J. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėja priėmė palikimą pradėjusi faktiškai valdyti paliktą turtą. Nurodė, kad pareiškėja ir palikėjas V. A. J. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką. Santuokoje pareiškėja ir palikėjas V. A. J. susilaukė dukros A. J. (dabar – K.). Gyvendami santuokoje pareiškėja ir palikėjas V. A. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre buto savininke buvo įregistruota pareiškėja. (duomenys neskelbtini) palikėjas V. A. J. mirė. Pareiškėja pažymėjo, kad ji po sutuoktinio mirties liko gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini), su visu sutuoktiniams priklausančiu kilnojamuoju turtu, baldais, kitais namų apyvokos ir apstatymo daiktais. Po sutuoktinio mirties pareiškėja taip pat pradėjo valdyti ir visus palikėjo asmeninius daiktus. Pareiškėja patvirtino, kad palikėjas V A. J. testamento nebuvo sudaręs. Taigi, pareiškėja ir pareiškėjos bei palikėjo vienintelė dukra – suinteresuotas asmuo A. K., buvo vienintelės palikėjo įstatyminės įpėdinės, tačiau jos per įstatyme nustatytą terminą neįgyvendino savo, kaip įpėdinių, teisės kreiptis į notarą su pareiškimais dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nes po sutuoktinio mirties ženkliai pablogėjo pačios pareiškėjos sveikata – eilę metų nuo arterinės hipertenzijos gydytai pareiškėjai po sutuoktinio mirties paūmėjo arterinė hipertenzija, dėl ko ji buvo visiškai nedarbinga, taip pat 2009 m. pareiškėjai diagnozuota dešiniojo inksto akmenligė ir, ryšium su tuo, 2011 m. atlikta operacija; 2012 m. diagnozuota kairiojo inksto akmenligė ir 2012 m. sekė kita operacija. Pareiškėja patvirtino, kad visą laiką nuo sutuoktinio mirties (duomenys neskelbtini) viena gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), viena pati jį valdė ir išlaikė visą, tai yra ir savo, ir palikėjo V. A. J. dalį buto.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad iki palikėjo V. A. J. mirties palikėjas ir pareiškėja dviese gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini). Mirus palikėjui, pareiškėja toliau viena pati gyveno minėtame bute. Butas buvo įgytas palikėjo ir pareiškėjos santuokos metu, kaip bendrosios jungtines nuosavybes teisės objektas, į kurį abu sutuoktiniai turėjo lygias idealiąsias dalis – po 1/2 dalį. Po palikėjo mirties pareiškėja nepertraukiamai ir viena pati asmeniškai mokėjo bei iki šiol kiekvieną mėnesį moka visus komunalinius mokesčius už šilumą, vandenį, elektrą, namo administravimo mokesčius, tenkančius visam butui, aktyviai rūpinasi visu butu, ji visą valo, remontuoja, tuo tikslu suinteresuotas asmuo taip pat duoda pareiškėjai pinigų ir kitaip padeda materialiai bei moraliai, pareiškėja prižiūri namo, kuriame yra butas, laiptinę, namo aplinką (gėlynus ir pan.), dalyvauja namo administratoriaus organizuojamuose susirinkimuose ir pan. Pažymėjo, kad pati neturi teisinių žinių ir išsilavinimo, todėl manė, kad tokie aktyvūs pareiškėjos veiksmai, faktiškai valdant visą po palikėjo mirties atsiradusį turtą, reiškia palikimo priėmimą ir nebereikia kreiptis į notarą. Sužinojusi, kad ir suinteresuotam asmeniui priklauso teisė į minėtą butą, patvirtina, jog neprieštarauja, kad pareiškėjai atsirastų nuosavybės teisė į visą palikėjui priklausiusią ½ dalį minėto buto.

Pareiškėja, suinteresuotas asmuo A. K. ir jų atstovė advokatė Asta Jakštienė teismo posėdyje pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad kitų galimų paveldėtojų nėra, visas paveldimas turtas yra butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įsipareigojimų kreditoriams nėra. Pažymėjo, kad pareiškėja nuo buto įsigijimo nepertraukiamai jame gyveno ir juo rūpinosi.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškimą prašo spręsti teismo nuožiūra, prašė nagrinėti bylą nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja ir V. A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo A. K. (buvusi J.) yra pareiškėjos ir V. A. J. dukra. V. A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), registruotas pareiškėjos vardu, yra įgytas 1995-09-15, tai yra santuokos metu.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau ir CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Iš į bylą pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties mokėjo už komunalines paslaugas, teikiamas nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), sudarė sutartis su komunalinių paslaugų teikėjais. Ir pareiškėja, ir suinteresuotas asmuo A. K. paaiškino, kad pareiškėja nuo minėto buto įsigijimo jame nepertraukiamai gyveno, jį išlaikė, prižiūrėjo, remontavo. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus Gyvenamosios vietos deklaravimo poskyrio 2017-08-08 pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, jog pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta nuo 1995-10-10 yra adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymėtina, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog už butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), teikiamas komunalines paslaugas nėra jokių įsiskolinimų, taigi butu buvo tinkamai rūpinamasi. Atsižvelgiant į byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėja po V. A. J. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.

Būtina įvertinti ir tai, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos, suinteresuoto asmens A. K. ir jų atstovės paaiškinimus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai bei į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, pareiškimas, kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas – kad pareiškėja po V. A. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos Z. J. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja Z. J., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinio V. A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjus turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova