Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė “Turto bankas”, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo A. T. mama E. T., gim. (duomenys neskelbtini), kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis E. T. turėjo du vaikus L. T., gimusią (duomenys neskelbtini), kuri (duomenys neskelbtini) mirė ir pareiškėją A. T., gimusį (duomenys neskelbtini). 2009 m. spalio 23 d. Turto perleidimo su išlaikymu iki gyvos galvos sutartimi, patvirtinta Kretingos rajono pirmojo notarų biuro notarės S. D. N., reg.Nr. 3554, rentos gavėja E. T. perleido rentos mokėtojui pareiškėjui A. T. savo nuosavybės teise valdytą butą, adresu (duomenys neskelbtini). Po E. T. mirties liko jai priklausę kilnojamieji daiktai: senoviniai baldai, laikrodžiai, paveikslai, indai, radioimtuvas, televizorius, šaldytuvas, skalbimo mašina, dviratis, kiti namų apyvokos daiktai, kurie po motinos mirties atiteko sūnui. NŽT Palangos skyriaus duomenimis yra vykdoma nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procedūra mirusiai E. T. į buvusio žemės savininko K. J. iki nacionalizacijos valdytą žemę. Nuosavybės teisių atkūrimo procedūra sustabdyta, iš Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro 2014 m. spalio 22 d. gavus pranešimą, kad mirusios E. T. įpėdinių nėra. Po E. T. mirties paveldėjimo byla Kretingos rajono 3-ajame notaro biure vedama nebuvo, testamentų registre nėra įregistruotų jos palikimo priėmimo faktų. A. T. po mamos E. T. mirties nesikreipė į notarų biurą, nes manė, kad jokio jo motinai priklausančio nekilnojamojo turto ar kito turto, kurį jis galėtų ir turėtų paveldėti, nebėra. Jo mama E. iki pat savo mirties gyveno jai priklausiusiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas mamą prižiūrėjo, išlaikė, palaidojo, tvarko jos kapą, perėmė po jos mirties likusius kilnojamuosius daiktus, namų apyvokos reikmenimis. Kitų paveldėtojų nėra, nes pareiškėjo sesuo ir E. T. įpėdinė L. T. yra mirusi, jos duktė E. T. irgi yra mirusi (Gyventojų registro duomenys). Suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pareiškimo tenkinimui neprieštarauja.

Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tokiu būdu palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio 2 dalies prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai, valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

CPK 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalimi, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; ir kt.).

Pareiškėjas įstatymo nustatytu terminu nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo po palikėjos, mamos E. T. mirties. A. T. po mamos mirties faktiškai valdė palikėjai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą. Tai patvirtina pareiškėjo į bylą pateiktos paveldėtų daiktų fotonuotraukos, turto perleidimo su išlaikymu iki gyvos galvos sutartis. Netikėti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, kad jis rūpinosi mama ir po jos mirties rūpinosi likusiu turtu, jį valdė ir prižiūrėjo, teismas neturi pagrindo. Iš teisme ištirtų rašytinių įrodymų teismas daro išvadą, kad A. T. faktiškai pradėdamas valdyti turtą po mamos E. T. mirties, priėmė jos palikimą, todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą, tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Įpėdinis, priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Esant nurodytoms aplinkybėms, A. T. pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad po mamos E. T. mirties (duomenys neskelbtini), jis priėmė atsiradusį palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė po mamos E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.