- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-06
- Bylos Nr.
- e2A-74-173/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10254-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- UAB „Gijota“, G. J., V. M., R. Ž., UAB „Daneka“, A. G.
- Kategorijos
- 3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo atskiroji nutartis
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 2.5.39.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl 2016 m. gegužės 24 d. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Gijota“, G. J., V. M., R. Ž., R. Ž., UAB „Daneka“, A. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašė teismo priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 1 572,85 Eur turtinei žalai atlyginti, 16,35 Eur palūkanas dėl 2013-02-03 eismo įvykio, 86,51 Eur palūkanas dėl 2013-02-24 eismo įvykio, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2013-02-03 transporto priemonė Jaguar XF 2.7 V6 diesel luxury, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama keliu Kaune, (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę pilną vandens. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi: 1) duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais; 2) duobė buvo apsemta vandens. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad per eismo įvykį sugadinti transporto priemonės priekinis dešinės pusės ratas su padanga, dešinės pusės priekinio sparno posparnis. Laikotarpiu nuo 2012-09-11 iki 2013-09-10 transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės techninės apžiūros metu AB „Lietuvos draudimas“ atstovas vyresnysis žalų ekspertas J. D. nustatė, kad per eismo įvykį nepataisomai sugadinta (reikalinga keisti) transporto priemonės priekinė dešinės pusės padanga, priekinis dešinės pusės posparnis, bei sugadinta (reikalinga remontuoti) priekinis dešinės pusės ratlankis. Ieškovas įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį transporto priemonei Jaguar XF 2.7 V6 diesel luxury, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta 231,82 Eur (800,42 Lt) žala ir ją kompensavo išmokėdama draudimo išmoką. Išieškant padarytą žalą subrogacijos tvarka iš atsakovo, iš atsiradusios žalos iškaitomas 54,5 Eur (188,18 Lt) Eur keistų padangų nusidėvėjimas (33 %). Ieškovas atsakovo prašė atlyginti 177,31 Eur (612, 24 Lt) žalą. Ieškovas 2013-07-15 ragino atsakovą per 15 dienų sumokėti 231,82 Eur (800,42 Lt) žalą, atsiradusią dėl 2013-02-03 eismo įvykio.
2013-02-04 įvyko antras eismo įvykis, kuriuo metu transporto priemonė Mercedes Benz S320 CDI L, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama keliu Kaune, (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad per eismo įvykį sugadinti transporto priemonės galinis dešinės pusės ratas su padanga. Laikotarpiu nuo 2012-02-29 iki 2013-02-27 transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės techninės apžiūros metu AB „Lietuvos draudimas“ vyr. žalų ekspertas R. K. nustatė, kad per eismo įvykį nepataisomai sugadinta (reikalinga keisti) transporto priemonės galinė dešinės pusės padanga, galinis dešinės pusės ratlankis, bei sugadintas (reikalinga remontuoti) ratų suvedimas. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį transporto priemonei „Mercedes Benz“ atsirado 835,32 Eur (2884,20 Lt) žala ir ją kompensavo išmokėdamas draudimo išmoką. Ieškovas nurodė, kad 2013-04-23 ragino atsakovą per 15 dienų sumokėti 835,32 Eur (2884,20 Lt) žalą, atsiradusią dėl 2013-02-04 eismo įvykio.
2013-02-24 įvyko trečiasis eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė Mercedes Benz c3000, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama keliu Kaune, (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad per eismo įvykį sugadinti transporto priemonės priekinis ir galinis dešinės pusės ratai. Laikotarpiu nuo 2012-11-30 iki 2013-11-29 transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės apžiūros metu serviso atstovas nustatė, kad per eismo įvykį nepataisomai sugadinta (reikalinga keisti) transporto priemonės visos keturios padangos, bei sugadinta (reikalinga remontuoti) priekinis ir galinis dešinės pusės ratlankiai. Draudimo išmoka išmokėta tik už priekinės ir galinės dešinės pusės padangų sugadinimą, kitų padangų keitimas pripažintas nesusijęs su eismo įvykiu. Ieškovas įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį transporto priemonei „Mercedes Benz“ atsirado 621,52 Eur (2146,00 Lt) žala ir ją kompensavo išmokėdama draudimo išmoką. Teikiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, iš išmokėtos draudimo išmokos išskaičiuotas 211,68 Lt padangų nusidėvėjimas. Ieškovas nurodė, kad 2013-04-12 ragino atsakovą per 15 dienų sumokėti 560,22 Eur (1 934,32 Lt) žalą, atsiradusią dėl 2013-02-24 eismo įvykio.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į ieškinį prašė teismo ieškinį atmesti. Nurodė, kad duomenų, pagrindžiančių automobilių nepriekaištingą būklę iki tariamų eismo įvykių byloje nėra pateikta. Nurodė, kad tariamų eismo įvykių aplinkybės iš esmės yra grindžiamos vien tik vairuotojų paaiškinimais, jokių liudytojų nenustatyta, įvykiai tariamai įvyko atitinkamai apie 21:00 val., 22:15 val., ir 20:50 val., kuomet eismas vis dar vyksta Kauno miesto gatvėmis. Tomis pačiomis Kauno miesto gatvėmis kasdien pravažiuoja dideli automobilių srautai, tačiau ne visiems atsiranda tokio masto sugadinimai, o tai reiškia kad, jei tariami eismo įvykiai ir buvo, tai ir ginčo transporto priemonių vairuotojų veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui ir jos padidėjimui. Be to, tariami eismo įvykiai įvyko tuomet kai eismas nėra intensyvus, todėl, atsakovo manymu, vairuotojai būdami atidūs ir atsakingi turėjo visas galimybes išvengti eismo įvykio, todėl būtent jie patys ir yra atsakingi už žalą. Atsakovas nurodė, kad duomenų patvirtinančių gatvių, kuriuose tariamai įvyko eismo įvykiai, nepriekaištingą būklę neturi. Atsakovo atstovai nebuvo pakviesti į eismo įvykio vietą, automobilių apžiūrą. Paaiškino, kad duobės atsiradimas – Kauno miesto savivaldybės neįtakojamas gamtos reiškinys. Kauno miesto gatvės (viso apie 955 km) yra reguliariai tvarkomos, tačiau pagal turimas lėšas, nes tam skirtas finansavimas yra ribotas ir nepakankamas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai 1 376,25 Eur turtinei žalai atlyginti, 141,36 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 517,61 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2015-05-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 219,34 Eur (du šimtus devyniolika eurų 34 ct) bylinėjimosi išlaidų, 21,82 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pagal Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą, savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu bei organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims. Teismas nustatė, jog šiuo konkrečiu atveju žalos atsiradimas kildinamas iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės neveikimo, t.y. nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Teismas, vadovaudamasis šiomis materialinės teisės normomis, teisingai sprendė, jog šiuo konkrečiu atveju turtinės žalos atsiradimas kildinamas iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės neveikimo, t.y. įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą.
5. Teismas nustatė, kad dėl visų trijų eismo įvykių buvo priimti nutarimai nutraukti administracinę teiseną. Atsakovas savo argumentų nepagrindė jokiais įrodymais, kurie patvirtintų nepriekaištingą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) būklę įvykio metu arba patvirtintų, kad nurodytos kelio duobės buvo tinkamai paženklintos ar aptvertos.
6. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies dėl autoįvykio, įvykusio 2013 m. vasario 24 d., kurio metu buvo apgadintas automobilis MERCEDES BENZ C 3000, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas trečiojo asmens R. Ž. (duomenys neskelbtini), Kaune, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad minėtam automobiliui padarytos žalos dydžiui nustatyti nepagrįstai įtrauktas buferio apgadinimas, nes šis apgadinimas nenurodytas nei Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2013-02-04 nutarime, nei transporto priemonės apžiūros metu 2013-02-24. Teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė, jog 2013-02-24 eismo įvykio metu minėto automobilio buferis buvo apgadintas dėl automobilio įvažiavimo į kelio duobę, todėl ieškinys dalyje dėl automobilio apgadinimo buvo sumažintas 196, 60 Eur suma (buferio remonto išlaidos).
7. Teismas sprendė, jog ieškovas įrodė, kad dėl 2013-02-03 ir 2013-02-04 eismo įvykiuose, kurių metų buvo apgadinti automobiliai Jaguar XF 2.7 V6 diesel luxury, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Mercedes Benz S320 CDI L, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) žala atsirado dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės kaltės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo Kauno apylinkės teismo 2016m . gegužės 24 d. sprendimą pakeisti ir ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais :
6.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadas, jog nesant Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2013-02-04 nutarime ir transporto priemonės techninės apžiūros akte įrašyto transporto priemonės MERCEDES BENZ C 300 buferio apgadinimo, yra pagrindas sumažinti ieškinio reikalavimą dėl 196, 60 Eur žalos, susijusios su buferio remonto išlaidų atlyginimu.
6.2. Teismas nepagrįstai sumažino atlygintinos žalos dydį, motyvuodamas, jog nesant įtrauktų buferio remonto darbų į transporto priemonės techninės apžiūros aktą, yra pagrindas manyti, jog ieškovės darbuotojai nesiejo šio apgadinimo su įvažiavimu į kelio duobę. Priešingai, ieškovas, įvertinęs Jiezno UAB „Juta“ serviso darbuotojų užfiksuotus transporto priemonės apgadinimus, sprendė, jog transporto priemonė MERCEDES BENZ C 300 buferis buvo apgadintas transporto priemonei įvažiavus į duobę.
Atsiliepimas
9. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį atskirąjį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o 2016 m. gegužės 24 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą dalyje, kuria ieškinys atmestas, palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. Teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kad išoriškai matomo buferio apgadinimo nefiksavo nei policijos pareigūnai, betarpiškai atvykę į eismo įvykio vietą, nei iš karto po įvykio 2013-02-24 automobilį apžiūrėję paties draudiko ekspertai, kurie transporto priemonės techninės apžiūros akte buferio sugadinimo nefiksavo. Darytose fotonuotraukose buferio apgadinimas matomas išoriškai, todėl neaišku ir ieškovas to nepaaiškina, kodėl transporto priemonę apžiūrėję ekspertai šio apgadinimo neįtraukė į transporto priemonės techninės apžiūros aktą.
7.2. Draudiko patvirtintame transporto priemonės techninės apžiūros akte, 2 pastaboje nurodoma, kad paaiškėjus papildomiems defektams, prieš juos pašalinant draudiko atstovas turi surašyti papildomą apžiūros aktą, priešingu atveju, po remonto pretenzijos nepriimamos ir už atliktus papildomus remonto darbus bei pakeistas dalis, nenurodytas šiame akte draudimo išmoka nemokama. Šį aktą pasirašė draudiko atstovas, apžiūrėjęs automobilį ir draudėjas R. Ž..
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
11. 2013-02-03 transporto priemonė Jaguar XF 2.7 V6 diesel luxury, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama keliu Kaune, (duomenys neskelbtini), įvažiavo į gatvės važiuojamojoje dalyje esančią duobę pilną vandens. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi: 1) duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais; 2) duobė buvo apsemta vandens. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad per eismo įvykį sugadinti transporto priemonės priekinis dešinės pusės ratas su padanga, dešinės pusės priekinio sparno posparnis. Laikotarpiu nuo 2012-09-11 iki 2013-09-10 transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Išieškant padarytą subrogacijos tvarka iš atsakovo, iš atsiradusios žalos išskaitoma 54, 50 Eur dėl automobilio padangų nusidėvėjimo. Prašė priteisti iš atsakovo 177, 31 Eur žalai atlyginti.
12. 2013-02-04 įvyko eismo įvykis, kuriuo metu transporto priemonė Mercedes Benz S320 CDI L, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama keliu Kaune, (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad per eismo įvykį sugadinti transporto priemonės galinis dešinės pusės ratas su padanga. Laikotarpiu nuo 2012-02-29 iki 2013-02-27 transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Draudėjui išmokėta 835, 32 Eur žalai atlyginti.
13. 2013-02-24 įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė Mercedes Benz c3000, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama keliu Kaune, (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančios duobės ir jos apvažiuoti, kadangi duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad per eismo įvykį sugadinti transporto priemonės priekinis ir galinis dešinės pusės ratai. Laikotarpiu nuo 2012-11-30 iki 2013-11-29 transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Ieškovas įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį transporto priemonei padaryta 621, 52 Eur ir ją kompensavo išmokėdamas draudimo išmoką. Teikiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, iš išmokėtos draudimo išmokos išskaičiuota 61, 30 Eur dėl automobilio padangų nusidėvėjimo, todėl iš atsakovo prašė priteisti 560, 22 Eur žalai atlyginti.
14. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies dėl eismo įvykio, įvykusio 2013 m. vasario 24 d., kurio metu buvo apgadintas automobilis MERCEDES BENZ C 3000, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo trečiojo asmens R. Ž.. Teismas sprendė, kad minėtam automobiliui padarytos žalos dydžiui nustatyti nepagrįstai įtrauktas buferio apgadinimas, todėl ieškinį šioje dalyje dėl 196, 60 Eur priteisimo atmetė. Apeliantas (ieškovas) nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymus ir įrodinėjimą (CPK 178 straipsnis) dėl šios priežasties nepagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog 2013-02-24 eismo įvykio metu dėl įvažiavimo į kelio duobę buvo apgadintas ir automobilio MERCEDES BENZ C 300 buferis.
Dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo
15. Teismų praktika dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
16. Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu.
17. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvados, ar įrodytos aplinkybės, kurios sudaro įrodinėjimo dalyką, turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais įrodymais.
18. Šioje byloje ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ tenka pareiga įrodyti, jog 2013 m. vasario 24 d. eismo įvykio metu buvo apgadintas ir automobilio MERCEDES BENZ C 300 buferis dėl įvažiavimo į kelio duobę, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini).
19. Teismas, įvertinęs apskųsto teismo sprendimo turinį teisės taikymo aspektu, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).
20. 2013-02-24 Kauno apskrities VPK kelių policijos pareigūnai sudarė eismo įvykio vietos schemą, kurioje nurodė, jog automobilis (duomenys neskelbtini), Kaune MERCEDES BENZ C300, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į duobę važiuojamoje dalyje. Eismo įvykio metu apgadinti dešinės pusės priekinis ir galinis ratai.
Transporto priemonės techninės apžiūros akte, kurį surašė ieškovo AB Lietuvos draudimas atstovas R. Š., nurodytos keičiamos dalys –dvi dešinės pusės ir dvi kairės pusės padangos, remontuojamos dalys – du ratlankiai.
Nei viename iš šių dokumentų nenurodyta, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio buferis, o tai reiškia, jog 2013-02- 24 eismo įvykio metu buferis nebuvo apgadintas.
Transporto priemonės techninės apžiūros akto 2-joje pastaboje nurodyta, kad sugadinimai ir defektai įvertinami išoriškai apžiūrint automobilį. Galimi paslėpti defektai, kurie gali išaiškėti remonto metu. Tuo atveju, prieš juos pašalinant, apie tai raštu turi būti pranešta AB Lietuvos draudimas NSC, kurio darbuotojas surašys papildomos apžiūros aktą. Po remonto pretenzijos nepriimamos ir už atliktus papildomus darbus bei pakeistas dalis, nenurodytas šiame akte, draudimo išmoka nemoka. Papildomos apžiūros aktas surašytas nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą atlyginti už automobilio buferio sugadinimą.
21. Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Naikinti ar keisti priimtą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Šalys nepateikė įrodymų, jog apeliacinėje instancijoje turėjo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 206 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.