- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-19
- Bylos Nr.
- 2S-363-538/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00676-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- D. D.
- Ieškovas
- UAB DK „PZU Lietuva“
- Kategorijos
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-363-538/2015
2015 m. vasario 19 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo D. D. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014-11-26 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui D. D. dėl žalos regreso tvarka priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo D. D. 12431,80 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas, atsakovui D. D. į teismo posėdį neatvykus, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, bei esant ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ prašymui, 2014-10-02 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovo 12 431,80 Lt žalos atlyginimą, nuo šios sumos 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014-08-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2672 Lt žyminio mokesčio.
Atsiliepimas
Atsakovas D. D. pateikė pareiškimą sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodo, kad buvo pateikęs atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su jam pateiktu ieškiniu nesutinka iš dalies. Atsakovas neginčijo ir pripažino ieškovo regreso teisę į atsakovą, tačiau nesutiko atlyginti ieškovui visą reikalaujamą 12431,80 Lt sumą, kadangi ieškovas netinkamai vykdė pareigą bendradarbiauti su atsakovu, nesirūpino ekonomišku žalos atlyginimo prievolės vykdymu, nepareikalavo patikimų žalos atlyginimo įrodymų. Teismas, priimdamas sprendimą už akių ir tenkindamas ieškinį, neatliko net ir formalių atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytų argumentų vertinimo. Be to, teismui vertinant tik ieškovo pateiktus įrodymus, buvo pažeistas procesinio lygiateisiškumo principas.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2014-11-26 nutartimi atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Teismas nusprendė, kad atsakovas į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, iš jo negautas pareiškimas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant ir, esant ieškovės prašymui dėl sprendimo už akių priėmimo, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, remiantis byloje esančiais įrodymais. Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė aplinkybių, liudijančių neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbumą, bei nepateikė įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes. Pareiškime turi būti nurodytos ne tik aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bet ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2014-11-26 nutartį ir pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti. Nurodo, kad atsakovas nesutiko su reikalavimu atlyginti visą prašomą priteisti žalą, nes ieškovas su atsakovu nebendradarbiavo, nepasirūpinu patikimais žalos atlyginimo įrodymais ir nukentėjusiųjų asmenų. Teismas apskritai neatliko net formalaus įrodymų vertinimo, kuriuos atsakovas buvo išdėstęs atsiliepime į ieškinį. Be to, atsakovas neturi teisinio išsilavinimo ir nežinojo, kad neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, gali būti priimtas sprendimas už akių, teismas jo apie tai neįspėjo.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų sprendimo už akių neteisėtumą ir nepagrįstumą, todėl teismas pagrįstai nepanaikino teismo sprendimo už akių ir neatnaujino bylos nagrinėjimo iš esmės. Teismas atliko formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir, esant ieškovės prašymui bei atsakovui neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, priėmė sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320, 338 str.).
Pirmosios instancijos teismas, atsakovui neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, kai jam buvo tinkamai pranešta, ir ieškovei išreiškus prašymą priimti sprendimą už akių, 2014-10-02 priėmė sprendimą už akių. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai priėmė sprendimą už akių, teismui buvo žinoma, kad atsakovas iš dalies nesutinka su ieškiniu, savo nesutikimo motyvus jis išdėstė atsiliepime į ieškinį. Teismas neatliko formalaus įrodymų vertinimo, be to, jis nebuvo įspėtas apie tai, kad neatvykus į parengiamąjį posėdį gali būti priimtas sprendimas už akių.
Sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Tačiau teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, nes teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Nagrinėjamu atveju vertinant klausimą, ar šioje byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių, svarbi CPK 230 str. 2 d. nuostata, kurioje nurodyta, kad dėl neatvykusios į parengiamąjį posėdį šalies, kuriai tinkamai pranešta, ir atvykusios šalies prašymu bylą nagrinėjantis teismas šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį. Palangos miesto apylinkės teismas 2014-09-03 nutarė paskirti parengiamąjį posėdį 2014-10-02, šioje nutartyje nurodytos neatvykimo į parengiamąjį posėdį pasekmės. Nutartis atsakovui įteikta asmeniškai 2014-09-08, tačiau į 2014-10-02 parengiamąjį posėdį jis neatvyko, nenurodė neatvykimą pateisinančių priežasčių, dėl to teismas, esant ieškovės prašymui priėmė sprendimą už akių. Be to, atsakovas naudojosi teisine pagalba (b. l. 135), taigi turėjo visas galimybe išsiaiškinti pasyvaus elgesio pasekmes, nors šios buvo nurodytos ir 2014-09-03 nutartyje, kuri įteikta jam asmeniškai. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad jokių priežasčių, realiai sutrukdžiusių atsakovui atvykti į parengiamąjį teismo posėdį nebuvo. Teismo nuomone, atsakovas be pateisinamų priežasčių procese elgėsi nerūpestingai, pasyviai. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad dėl atsakovo priimtas sprendimas už akių neprieštarauja CPK 288 str. 4 d. 2 p. įtvirtintiems reikalavimams, t. y. teismas galėjo priimti sprendimą už akių.
CPK 287 str. 2 d. 4 p. nustatyta, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be aplinkybių, liudijančių neatvykimo į parengiamąjį posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą, turi būti nurodytos ir aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad šaliai nepateikus atsiliepimo į ieškinį be svarbių priežasčių, tačiau pateikus įrodymus, patvirtinančius sprendimo neteisėtumą ir (ar) nepagrįstumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-29 nutartis byloje Nr. 3K-3-699/2006; 2007-10-09 nutartis byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2008-04-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-227/2008). LR Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog tais atvejais, kai teismui pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad priimant sprendimą už akių, buvo padaryta teismo klaida arba tas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas, sprendimas už akių gali būti panaikinamas ir tuo atveju, jei netenkinama pirmoji sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas). Todėl antra esminė aplinkybė, kurią teismas vertina ir dėl kurios turi pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, yra ta, kad šalies teismui pateikti argumentai bei įrodymai galėjo turėti įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir (ar) pagrįstumui. Apeliantas teigia, kad teismas neatliko formalaus įrodymų vertinimo bei nevertino jo atsiliepime į ieškinį nurodytų nesutikimo su ieškiniu motyvų. Ši skundo nuostata nepagrįsta, nes pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovės pateiktus įrodymus CPK 285 str. 2 d. nustatyta tvarka, o atsakovo įrodymų vertinti negalėjo, nes jis jokių įrodymų nepateikė. Atsiliepime į ieškinį nurodyti argumentai yra bendro pobūdžio pasvarstymai ir prielaidos, kurie nepagrįsti jokiais duomenimis. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Byloje ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jos pareikštus reikalavimus Atsakovas, pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškinio nepagrįstumą.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta anksčiau, konstatuoja, kad atsakovas, paduodamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenurodė aplinkybių bei nepateikė jokių naujų papildomų įrodymų, kurie patvirtintų, jog teismo sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisėtas, nepagrįstas ir juo buvo pažeistos atsakovo teisės (CPK 287 str. 2 d. 4 p., 288 str. 4 d.), todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo panaikinti teismo sprendimą už akių bei atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Vadovaudamasis tuo, kas nurodyta, teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 140,18 Eur (484 Lt, b. l. 172-174) išlaidų advokato pagalbai apmokėti (už atsiliepimą į atskirąjį skundą). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, yra pagrįstos, todėl atmetus atskirąjį skundą priteistinos iš atsakovo (CPK 93, 98, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2014-11-26 nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB DK „PZU Lietuva“ iš atsakovo D. D. 140,18 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.