Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Kisielius, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo, kuriuo D. J. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 124¹ str. 8 d., padarymą skirta administracinė nuobauda – 11 (vienuolikos) eurų bauda; už administracinio teisės pažeidimo, numatytą LR ATPK 130² str., padarymą skirta administracinė nuobauda – 30 (trisdešimties) parų areštas su transporto priemonės konfiskavimu.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., D. J. paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda - 30 (trisdešimties) parų areštas su transporto priemonės konfiskavimu.

Konfiskuotas automobilis „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. YV1RH59H942353684.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. nubaustas už tai, kad jis 2015-05-16 18.20 val. Žirnių g. 24, Vilniuje, vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 2,23 promilių girtumo laipsnis, kai teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta, kai vairuotojui buvo paskirta nuobauda už LR ATPK 127 str. 3 d., 130² str. numatytus pažeidimus, jis nepateikė automobilio privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ir techninės apžiūros akto. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., 16 p., ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 124¹ str. 8 d., 130² str.

D. J. apeliacinis skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu pagrįstai pripažino D. J. kaltu, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 8 d. ir 130² str.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismas pažymi, kad, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

D. J. padaryti administraciniai teisės pažeidimai įrodyti byloje surinkta medžiaga. Apylinkės teismas, pripažindamas, kad būtent D. J. vairavo automobilį „Volvo S60“ ”, pagrįstai nesivadovavo pažeidėjo, o taip pat jo draugų bei pažįstamų A. S., A. D. ir A. B. teisme duotais parodymais, kurie, kaip teisingai nustatyta skundžiamame nutarime, nepatvirtina pažeidėjo versijos, jog jis administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku nevairavo automobilio „Volvo S60“. Apelianto teiginiai, kad jis automobilio nevairavo, o iki atvykstant policijos pareigūnams aikštelėje šalia automobilio gėrė kartu su A. D., po ko A. D. išėjo, o jis liko vienas, yra nelogiška ir vertintina kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybinė pozicija bei siekis išvengti administracinės atsakomybės, kadangi jo parodymai yra paneigiami teisme apklausto liudytojo A. M., taip pat liudytojo policijos pareigūno M. Kutko parodymais, A. M. paaiškinimu ir M. Kutko bei R. Ušakovos tarnybiniais pranešimais.

Liudytojas A. M. teisme parodė, kad važiuojant Oslo gatve, jam kilo įtarimas, kad žmogus, vairuojantis automobilį „Volvo S60“, gali būti neblaivus, todėl paskambino į 112, pranešė apie šį faktą. Jis visą laiką važiavo tam automobiliui iš paskos ir matė, kas buvo už vairo. Šalia „Ikea“ automobilio vairuotojas pamatė, kad jis važiuoja paskui, padidino greitį, kirsdamas linijas, nuvažiavo Minsko kelio link, po ko įsuko į aikštelę, metė automobilį ir pradėjo bėgti, tačiau jis jį pasivijo. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Pareigūnų laukė apie tris minutes. Pažymėjo, jog visą laiką pranešinėjo telefonu, kur automobilis yra, kad patruliai galėtų privažiuoti (b.l. 45-46). Taigi, iš A. M. parodymų matyti, jog jis matė D. J. vairuojant automobilį, o ne privažiavo prie stovėjusio. Tokius jo parodymus patvirtina byloje esantis paaiškinimas (b.l. 5), taip pat, nors ir tiesiogiai įvykio nemačiusių, tačiau pagal gautą iškvietimą atvykusio policijos pareigūno M. Kutko parodymai, M. Kutko bei R. Ušakovos tarnybiniai pranešimai.

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog tiek A. M., tiek atvykę pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, galėtų būti šališki ir asmeniškai suinteresuoti duoti neobjektyvius parodymus apelianto atžvilgiu. Kitų objektyvių duomenų, kuriais remiantis galima būtų padaryti išvadą, jog ne D. J. vairavo automobilį, byloje nėra.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertinęs padarė pagrįstą išvadą, jog būtent D. J. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK124¹ str. 8 d. ir 130² str.

D. J. apeliaciniame skunde nesutinka su paskirta administracine nuobauda – automobilio konfiskavimu.

LR ATPK 30 str. 1 d. nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Remiantis ATPK 30 str. 2 d. nuostatomis, skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013).

Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str., švelninama tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens naudai. Šiuo atveju minėtų nuostatų taikymas negalimas, nes nėra jokių ypatingų aplinkybių.

Skirdamas D. J. nuobaudą už padarytus administracinius teisės pažeidimus, teismas įvertino LR ATPK 30 str. numatytas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgė į pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per vienerius metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimus, už kuriuos jam buvo paskirtos nuobaudos. Taip pat įvertino pažeidėjo asmenybę, padaryto pažeidimų pavojingumą, nes jis padarė vieną iš sunkiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Tokie Kelių eismo taisyklių pažeidimai sukelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. Be to, D. J. suprato, kad neblaivus vairuodamas transporto priemonę pažeidžia įstatymus. Darydamas šį pažeidimą jis naudojosi A. D. priklausančiu automobiliu, taigi, tyčiniais neteisėtais veiksmais sudarė turto praradimo situaciją. Įvertinus minėtas aplinkybes, už D. J. pažeidimus administracinė nuobauda – automobilio konfiskavimas, negali būti laikoma per griežta nuobauda.

Tai, kad automobilis priklauso ne pažeidėjui, o A. D., nėra pagrindas jo nekonfiskuoti, kadangi, kaip teisingai pažymima skundžiamame nutarime, A. D. nebuvo pakankamai atsargus ir rūpestingas, nes neužrakindamas automobilio, palikdamas raktus jame, o pats pasišalinęs, sudarė sąlygas automobiliu pasinaudoti kitiems asmenims. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išimties tvarka nekonfiskuoti automobilio.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.), taigi, siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones, užtikrinant nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne pažeidėjo asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas įvertino visas bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą konfiskuoti automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.