Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, nukentėjusiesiems R. M., V. M., J. L., O. A., kaltinamiesiems V. D., L. V., L. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1987-03-22 Prienų r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba lentpjūvėje „Kukaras“ darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Liepų g.7, Išlaužo k., Prienų r., teistas: 1) 2005-06-08 Kauno rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. l d. 10 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2006-03-28 nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto, arešto bausmę atliko 2006-08-09; 2) 2006-11-02 Kauno rajono apylinkės teismo pagal LR BK 281 str. l d. 1 m. laisvės atėmimo bausme, paskirtosios bausmės vykdymą atidedant 1 metams; 2007-11-22 teismo nutartimi nuo bausmės atleistas 3) 2009-02-24 Kauno rajono apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. l d., 178 str. 4 d. 1 MGL (130 Lt) bauda; 4) 2010-01-28 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. 5 MGL (650Lt) bauda, bauda nesumokėta, turintis teistumą;

L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1987-11-24 Kauno r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenama vieta ten pat, neteistas,

L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1977-09-09 Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenama vieta ten pat, teistas: 1) 1992-05-27 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 91 str. l d. (BK galiojo iki 2003-05-01), 2 m. laisvės atėmimo; 2) 1992-10-15 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 146 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01), 2 m. laisvės atėmimo, subendrinus su1992-05-27 nuosprendžiu galutinė bausmė 3 m. laisvės atėmimo; 3) 1994-11-25 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 146 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01), 11 mėn. laisvės atėmimo; 4) 2001-09-28 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 272 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01), 4 m. laisvės atėmimo su ¼ turto konfiskavimu; 5) 2004-10-14 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 286 str. 3 mėn. laisvės atėmimo, subendrinta su 2003-05-20 nutartimi, galutinė bausmė 7 mėn. laisvės atėmimo; 6) 2006-06-19 Kauno rajono apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. l d. 1 m. 5 mėn. laisvės atėmimo, subendrinta su 2004-10-14 nuosprendžiu, galutinė bausmė 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, pritaikius BK 75str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2008-07-30 nutartimi atleistas nuo bausmės. Teistumas išnykęs.

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 str. 1 d., 284 str. 1 d..

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D., L. V. ir L. K. veikdami bendrai ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2012 m. liepos 8 d., apie 14.00 val., viešoje vietoje - Pagirių kaime, Garliavos seniūnijoje, Kauno rajone, neturėdami jokio pateisinamo motyvo ir priežasties išplūdo necenzūriniais žodžiais nukentėjusiuosius J. L., R. M. ir V. M., V. D. su pagaliu sudavė vieną kartą R. M. per kairį petį ir kairį šoną, taip padarė R. M. poodinę kraujosruvą kairiame žaste, pilve, t. y. nežymiai sutrikdė sveikatą, o tuo tarpu L. V. įsikibus V. M. į drabužius ir šį stumdant, tuo pat metu L. K. su pagaliu sudavė vieną kartą V. M. per kaklą, tokiu būdu bendrais veiksmais padarydami V. M. poodinę kraujosruvą pakaušyje, t. y. padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu bendrais veiksmais - įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, L. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2012 m. balandžio 13 d., apie 11.30 val. Kaune, Upelio g. 12-1, mamai O. A., grasino susidoroti, jei ši negrąžins pinigų, t. y. ranka sugriebęs už plaukų tąsė nukentėjusiąją O. A., vėliau paėmęs kirvį grasino pastarajai nukirsti galvą, taip grasino ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamieji prisipažino padarę nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d. ir sutiko duoti paaiškinimus apie įvykio aplinkybes.

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo

K. V. D. kaltu prisipažino visiškai ir teismui paaiškino, kad įvykio dieną buvo prie vandens telkinio su L. K. ir V. V.. Buvo ir nepažįstamų žmonių. Jie buvo neblaivūs. Nepažįstamas žmogus pavežė jį, L. K. ir V. V. pas J. L., norėjo jį pasikviesti prie vandens telkinio. Kieme su ten buvusiais žmonėmis įvyko kivirčas. Kodėl įvyko kivirčas nežino, nes buvo girtas. Įvykio aplinkybių neprisimena, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų.

K. L. V. kaltu prisipažino visiškai ir teismui paaiškino, kad jis įvykio aplinkybių neprisimena dėl girtumo, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Dėl padaryto pažeidimo gailisi. Viešai atsiprašė nukentėjusiųjų.

K. L. K. kaltu prisipažino visiškai ir teismui paaiškino, kad įvykio dieną buvo išgėręs ir su kitais kaltinamaisiais važiavo pas J. L.. Kiek prisimena buvo pavartota keiksmažodžių, nešvankių dalykų. Įvykio aplinkybių neprisimena, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų prisipažinimo jų kaltė įrodyta ir teisme ištirtais nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais.

Nukentėjusioji J. L. parodė, kad 2012-07-08 buvo sodyboje, statė pavėsinę. D. V. M., R. M., R. M.. Sodyboje buvo vaikai. Jos sūnus J. prašė jos pinigų, ji nedavė. Kartu su juo buvo ir V. D., abu buvo girti. Įvyko žodinis konfliktas. V. D. pradėjo jai aiškinti kaip ji turi auklėti sūnų, kalbėjo, kad neva ji skriaudžianti savo sūnų, neduodanti jam pinigų, valgyti. Jos sūnus J. pabėgo iš namų, tuomet iš paskos išėjo ir V. D.. Ji matydama jog jos nepilnametis sūnus girtas su savo draugu V. M. nuvažiavo iki parduotuvės, ten pamatė Justiną ir jį parsivežė namo. Po 10-15 minučių atvažiavo visi kaltinamieji į sodybą, juos buvusius kieme išplūdo necenzūriniais žodžiais, mažamečių vaikų akivaizdoje. Ji išsigando, liepė jiems išeiti. Prasidėjo muštynės. Kaltinamieji paėmę pagalius puolė nukentėjusiuosius, juos stumdė, spardė. V. ir R. M. buvo sumušti. Ji nebuvo sužalota, tik išplūsta necenzūriniais žodžiais. Viskas vyko 15-20 minučių. Sodyboje buvę vaikai viską matė, buvo labai išsigandę. Justui išbėgus iš sodybos, kaltinamieji išvažiavo. Jie važiavo iš paskos, nes bijojo, kad neįvyktų nelaimė, nes sūnus buvo girtas. Nuvažiavo prie D. namų ir iškvietė policiją. V. D. ir L. K. bėgo su beisbolo lazdom, policijos pareigūnai juos nusivijo į kiemą, ten įvyko konfliktas, jie stovėjo toliau. Jai žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia. Kaltinamieji jos atsiprašė.

N. V. M. parodė, kad įvykio dieną savo sodyboje jis, brolis R. ir tėvas R. statė pavėsinę. Jie nematė, kai pirmą kartą buvo atėjęs V. D., tik matė jį išbėgant. Po kiek laiko atvažiavo visi kaltinamieji tikslu pasikviesti J., nes kartu prieš tai baliavojo. Jie jo neleido. Įvyko kivirčas, visi plūdosi, tiek kaltinamieji, tiek jie. Įvyko susistumdymas. Jis susikibo su L. V., o L. K. pagriebęs pagalį sudavė jam per sprandą. Buvo pas medikus ekspertus. Jam turtinė žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia. Kaltinamieji atsiprašė, jis jiems atleido.

N. R. M. parodė, kad įvykio dieną savo sodyboje jis, brolis V. ir tėvas R. statė pavėsinę. Sodyboje buvo vaikai. Atėjo kaltinamieji, kaip suprato pasikviesti Justiną. Jo mama J. L. neleido, nes jis buvo girtas. Jiems liepė išeiti iš sodybos. Kaltinamieji buvo girti, plūdosi necenzūriniais žodžiais, pasiėmė sode buvusius prie obelų pagalius. Kažkuris iš kaltinamųjų jam pagaliu trenkė per petį ir šoną. Visa tai vyko apie 10-15 minučių. Vaikai viską matė, jie išsigando, verkė. Kaltinamiesiems išvažiavus, jis, J. L. nuvažiavo prie bibliotekos, nes norėjo parsivežti Justiną. Ten iškvietė policiją.

L. R. M. parodė, kad įvykio dieną į jo sodybą atvažiavo kaltinamieji, kažko labai nepatenkinti, pradėjo muštynes. Matė, kaip L. K. pagaliu sudavė jo sūnui Vidui per sprandą. Jis nesikišo, tik po sudavimo, iš L. K. atėmė pagalį ir tuo pasibaigė. Turėjo pagalius kiti, neturėjo tik L. V.. Pagaliai buvo sode, jais buvo paremtos obelys. Kodėl kaltinamieji pagalius paėmė, nežino, jie jiems negrasino. Kaltinamieji buvo apsvaigę, vartojo necenzūrinius žodžius. Kaltinamieji suprato savo kaltę, jų atsiprašė.

Liudytojas J. L. parodė, kad įvykio dieną buvo neblaivus, neprisimena ką darė, kur ėjo. Tuo metu jam buvo 17 metų. Alkoholį gėrė su draugais: V. D., L. K. ir L. V., pastarąjį vadina „Lukošium“. Gėrė degtinę ir alų. Namiškiai apie tai nežinojo. Grįžo į namus pasiimti pinigų, kieme sutiko mamą. Mama jam liepė eiti miegoti. Tuomet buvo su visais trimis draugais, nepakluso mamos reikalavimui, pasiėmė pinigus ir išėjo. Jo namiškiai ieškojo. Tėvai jį nuo parduotuvės parsivežė namo ir jis nuėjo miegoti. Tą dieną daugiau iš namų nebuvo išėjęs. Toliau kas vyko, neatsimena. Po įvykio artimieji pasakojo, kad buvo atvažiavę draugai jį pasiimti, jis vėl norėjo išeiti, jo neleido, prasidėjo konfliktas, muštynės. Jį mama nuvedė miegoti ir jis nežino, kas toliau įvyko.

L. R. T. parodė, kad L. V. yra jos draugas, kitus kaltinamuosius pažįsta kaip jo draugus. Justiną žino nuo mokyklos laikų. Įvykio dieną visi buvo prie vandens telkinio, baliavojo, maudėsi. A. J. ir jie nuvažiavo iki parduotuvės, grįžo be J.. Pasakė, kad jo neišleido. V. D. ir L. K. kažkur nuvažiavo. Ji su L. ėjo link Justino namų, užsuko ir įvyko kivirčas. Iš pradžių prašė pakviesti Justiną, nesutiko. J. pats išėjo, mama jį atgal varė į namus. Tarp vyrų prasidėjo muštynės, kažkuris vyras sudavė ranka Lukui. Ji buvo strese, Luką ramino, neleido muštis. Nematė, ar kiti kaltinamieji ką nors turėjo rankose. Ji suprato, kad konfliktas įvyko dėl to, jog nepakvietė Justino, nes jiems išvažiavus, tėvai Justiną pasiėmė, sakė jį skriaudžia. Ji tą dieną buvo blaivi.

Liudytoja G. T. parodė, kad V. D. jos draugas, kiti kaltinamieji jo draugai. Tą dieną prie vandens telkinio buvo ji, V. D., kiti kaltinamieji ir kiti jai nepažįstami asmenys. Po to ji paprašė ją parvežti namo. Teigia, kad ji įvykio aplinkybių neprisimena, ją parvežė namo ir ji buvo namuose. Po to pas juos kieme buvo atvažiavus policija. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja prašė jais remtis. Prie vandens telkinio buvo pačioje pradžioje, ją vežant namo, visi užsuko į parduotuvę ir po to ją parvežė namo. Tvirtino, jog nevažinėjo toliau, ją nuo parduotuvės parvežė namo, teigia muštynių nemačiusi.

Rašytine medžiaga: 2012-07-08 įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, kad įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), sode nuo namo 10 metrų, žolėje rasti du mediniai kuolai (2 t., b. l. 12-13), kurie atiduoti saugojimui J. L. (2 t., b. l. 14). 2012-07-08 apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kairėje namo pusės žolėje rasta ir paimta juodos spalvos medinė lazda

panaši į beisbolo lazdą (2 t., b. 1. 15-18), kuri apžiūrėta 2012-08-10 daiktų apžiūros protokolu (2 t., b. l. 19-21). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo

ministerijos specialisto išvada Nr. G 1786/12(02) nustatyta, kad R. M.

konstatuota poodinė kraujosruva kairiame žaste, pilve, padaryti kietais bukais daiktais, dviejų ar

daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 23). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo

ministerijos specialisto išvada Nr. G 1785/12(02) nustatyta, kad V. M.

konstatuota poodinė kraujosruva pakaušyje, padaryta kietu buku daiktu vieno ar daugiau trauminių

poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. 1. 25). Alkotesterio parodymais 2012-07-08 L. K. nustatytas 1,76 promilių girtumas; V. D. – 2,09 promilių girtumas; L. V. – 2,04 promilių girtumas (2 t., b. l. 52, 53, 54).

Ikiteisminio tyrimo metu tokie kaltinamųjų veiksmai buvo kvalifikuoti pagal LR BK 284 str. 1 d., t. y. viešosios tvarkos pažeidimas. BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką…“. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli viešosios tvarkos pažeidimo būdai. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad įvykis buvo viešoje vietoje-(duomenys neskelbtini), M. sodyboje, dienos metu, esant kieme pašaliniams asmenims, tai yra vaikams, kaltinamieji neturėdami jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, siekdami vartoti alkoholinius gėrimus ir taip leisti laiką su nukentėjusios nepilnamečiu sūnumi Justinu, išplūdo necenzūriniais žodžiais nukentėjusiuosius J. L., R. M. ir V. M., bei R.ir V. M. padarė nežymius sveikatos sutrikdymus. Tokie kaltinamųjų veiksmai pagrįstai pripažinti įžūliais, nes smurto vartojimas nukentėjusiųjų atžvilgiu viešoje vietoje teismų praktikoje pripažįstamas įžūliu veikimu, sukėlusiu pasekmes. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą. Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas, bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Nustatytos faktinės aplinkybės rodo, buvus susitarimą, nes kaltinamieji atvykę į sodybą visiškai ignoruodami moralės taisykles, vartojo keiksmažodžius, naudojo smurtą ir tai rodo, kad šiais būdais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ( mažamečiams vaikams, liudytojams), aplinkai ir tokiais savo veiksmais sutrikdė normalų darbą- pavėsinės statybą, poilsį sodyboje. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad kaltinamųjų veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 284str.1d., už ką jie ir privalo atsakyti.

Byloje civilinio ieškinio nėra, nukentėjusiųjų teigimu jiems žala atlyginta, jie pretenzijų kaltinamiesiems neturi (3 t., b. l. 67-69).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: 2012-07-08 apžiūros protokolu, paimti du mediniai pagaliai iš sodo (2 t., b. l. 12-13), kurie pakvitavimu atiduoti saugojimui J. L. (2 t., b. l. 14), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini J. L.. 2012-07-08 įvykio apžiūros protokolu, paimta medinė lazda (2t.,b.1.18),saugoma Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina, kaip menkavertis daiktas.

Dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą

K. L. K. buvo kaltinamas pagal BK 145 str. 1 d. dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą savo motinai O. A..

K. L. K. kaltu neprisipažino ir teismui paaiškino, kad šį kaltinimą sufabrikavo kriminalistai. Mama buvo visiškai girta. Jis mamai negrasino nukirsti galvą, netąsė už plaukų. Jis buvo blaivas. Nurodė, kad jo mama gyvena vargingai. Jis jai buvo nuvežęs iš užsienio parsivežtas prekes parduoti. Po kiek laiko jis atėjo pas ją pasiimti savo pinigų už prekes. Mama pasakė nepardavė, o patėvis sakė pardavė, todėl kilo tarp jų žodinis konfliktas. Vienas kitą išplūdo necenzūriniais žodžiais. Mama išvadino ir jo žmoną necenzūriniais žodžiais, dėl to jis įsiuto ir ją pastūmė vieną kartą. Mamos draugė G. išgirdo ginčą ir iškvietė policiją. Atvažiavę policijos pareigūnai mamą ir jį nuvežė į komisariatą. Apklausos metu mama pasakė sutinka su surašytu protokolu-pareiškimu, net nesiorientuodama kur randasi. Protokolą-pareiškimą surašė pats tyrėjas. Kaltę pripažino ir susitaikė vien dėl to, kad būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas.

N. O. A. parodė, kad L. K. jos sūnus, ji įvykio aplinkybių nelabai prisimena, nes buvo šoko būsenoje. Teismui pagarsinus pareiškimą-protokolą, nukentėjusioji nurodė, kad tuo metu buvo blaivi, tik buvo išgėrus pusę stiklinės alaus. Atėjo sūnus, ji jam buvo skolinga pinigų už jo prekes. Ji prekes buvo davusi kaimynui, kuris išvykęs į Angliją. Jie apsipyko, vienas kitą išvadino necenzūriniais žodžiais. Tuo metu jai paskambino draugė G., jai kalbant, ji telefoną numetė pas vyrą į lovą, kuris tuo metu sirgo. G. išgirdusi triukšmą išsigando, galvojo gal pašaliniai asmenys ir iškvietė policiją. Ji neatsimena, ar jai sudavė kokius smūgius, ar ją tąsė už plaukų. Namuose kirvis buvo pastatytas kampe, nes kapoja malkas, o jis, ar turėjo jį rankoje ar ne, nežino. Ji išsigando, kad neatsitiktų nelaimė, o ar grėsė realus pavojus ne jai spręsti. Juos policijoje apklausė, ji palaukė kol sūnų išleis iš policijos ir abu išėjo į namus.Ji sūnui jokių pretenzijų neturi.

Liudytoja G. K. parodė, kad ji yra O. A. kaimynė, su ja bendrauja kiekvieną dieną. Tą dieną paskambinus O., išgirdo klaikų riksmą. Pyktis tarp jų buvo didžiulis, o kas ir dėl ko kaltas, nežino. Ar ji paprašė, ar ji pati išsikvietė policiją, nežino. Po įvykio O. jai pasakojo, kad vyko konfliktas dėl pinigų, ji buvo išsigandusi, išlipo pro langą ir pabėgo. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja nurodė, kad policiją prašė iškviesti O..

Teismo posėdžio metu buvo ištirti, įvertinti ir šie rašytiniai įrodymai: O. A. protokolas-pareiškimas (1 t., b. l. 2). 2012-04-13 įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vieta - (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos paimtas kirvis mediniu kotu, apvyniotas izoliacija. Nustatyta, kad apžiūrėjus patalpas, grumtynių pėdsakų nepastebėta (1 t., b. 1. 3-5). 2012-04-17 apžiūros protokolu, apžiūrėtas kirvis (1 t., b. l. 8-10). 2012-04-13 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatyta, kad apžiūrėjus nukentėjusiąją akivaizdžių sužalojimų nebuvo nustatyta. L. K. paaiškino, kad nesmurtavo, tiesiog stumdė savo motiną. Įvykį mačiusių asmenų nebuvo (1 t., b. l. 12). Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu O. A. 2012-04-13, 15.22 val. nustatytas 2,00 promilių girtumas (1 t., b. l. 14). 2012-04-13 užduotimi atlikti objekto tyrimą O. A. į teismo medicinos skyrių nesikreipė (1 t., b. l. 18). 2012-04-13 akistatos protokolu, kuriame užfiksuota, kad atlikus akistatą tarp O. A. ir L. K. prieštaravimai nebuvo pašalinti, L. K. neneigė stūmęs mamą, neneigė, jog ginčas buvo dėl jo prekių ir už jas gautų pinigų, kad barėsi, triukšmavo, galimai ir kirvį buvo paėmęs, tačiau mamai juo negrasino, nesakė jog ją išneš karste. Gi O. A. akistatos metu teigė, jog buvo eilinis kivirčas dėl pinigų už parduotas prekes, kurių ji nebeturėjo, L. labai šaukė, ji išsigando, pati policijos nekvietė, iškvietė draugė G., kuri išgirdo barnį per telefoną, nes L. matyt netyčia buvo paspaudęs telefoną ir pastaroji viską girdėjo (1 t., b. l. 29-31). 2012-05-08 Susitaikymo protokolu nustatyta, kad O. A. ir L. K. susitaikė ir prašė baudžiamąją bylą nutraukti (1 t., b. l. 64). 2012-05-16 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 66-67).

Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktą medžiagą daro išvadą, kad L. K. kaltė pagal LR BK 145 str. 1 d. neįrodyta, todėl jis dėl šios nusikalstamos veikos išteisintinas.

BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse ne kartą pažymėjo, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama. Kaltinamasis kaltu neprisipažino, neneigė jog radęs mamą gerokai girtą, paprašė jog ji atiduotų pinigus už prekes, kurias jai buvo palikęs parduoti. Ji sakė jog pinigų neturi, tuomet jis supyko, susikivirčijo su mama, galimai ją stumtelėjo, tačiau negrasino kirviu, nesakė jog užmuš. Mano jog užrašė policijoje taip kaip norėjo, nes kai policininkas rašė pareiškimą, mama buvo girta.

Remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis, teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme laikėsi pozicijos, jog jis mamą apšaukė, susikivirčijo, neneigė jog galėjo pastumti, tačiau susidorojimu negrasino. Byloje nenustatyta jog įvykio dieną O. A. būtų sumušta ar sužalota ir tai patvirtina rašytinė medžiaga ( įvykio vietos apžiūros protokolas b.l.3-5). Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje, kuris surašytas 2012-04-13, 12val.15 min. matyti, jog nukentėjusiajai sūnus trenkė į galvą, tąsė už plaukų, gąsdino kirviu, tačiau akivaizdžių sužalojimų nesimatė( b.l. 12-13). Nukentėjusioji į medikus nesikreipė. Siekiant nustatyti faktines aplinkybes, šiuo atveju labai svarbūs yra nukentėjusios parodymai, jų nuoseklumas, nurodytų aplinkybių akivaizdumas ir pnš.. Iš byloje esančio pareiškimo protokolo matyti, jog O. A. paaiškinime nurodytos tokios aplinkės: „2012-04-13 apie 10.30 val. pas ją į namus atėjo sūnus L. K.. Atėjęs pradėjo reikalauti pas ją pinigų. Po to pradėjo spintose ir stalčiuose ieškoti pinigų, grasino susidoroti. Neradęs pinigų, sugriebė jai už plaukų, trenkė į veidą. Po to paėmęs kirvį pasakė, kad „arba aš duodu pinigus, arba jis iš namų išeis su antrankiais, o aš karste“. Dėl tokios sūnaus elgesio ji labai išsigando( t.1.b.l. 2). Vėliau, 14.25-15.05 val. ji buvo apklausta liudytoja ( b.l. 15-16). Smurto požymiai nei galvoje, nei veide nenustatyti. Protokolas surašytas ir atlikta apklausa iki 15 valandos, o po apklausų 15:22 val. pareiškėjai buvo nustatytas 2 promilių girtumas, kas parodo, jog pareiškėja pareiškimo surašymo metu ir duodama parodymus buvo dar labiau neblaivi. L. K. 13 valandą buvo nustatytas neblaivumas 1,64 promilės. Negana to, nustačius neblaivumą tiek įtariamąjam, tiek nukentėjusiąjai, tą pačią dieną buvo atlikta akistata, iš kurios protokolo matyti, jog nukentėjusioji jau nebeteigė jog jai sūnus grasino kirviu, teigė tik mačiusi sūnaus rankose kirvį, bet jis jo pakėlęs prieš ją nebuvo, įvertino tai, kaip eilinį ginčą( b.l. 30, t.1.). Teisme nukentėjusioji teigė įvykio aplinkybių neprisimenanti, nes barnių tarp sūnaus ir jos būdavo ir anksčiau, jų bruožas tas, kad kai susiginčija garsiai rėkauja, šūkauja. Tai telefonu išgirdusi kaimynė G., galėjo pagalvoti jog kilo pavojus ir iškviesti policiją. Liudytoja G. K. patvirtino, jog tą dieną paskambinus O., išgirdo klaikų riksmą. Pyktis tarp jų buvo didžiulis, o kas ir dėl ko kaltas, nežino. Ji iškvietė policiją. Tik po to O. papasakojo jog konfliktas kilo dėl pinigų. Teisme O. A. teigė, negalinti pasakyti ar buvo kilęs pavojus jai, nes ne ji tai sprendžia. Tą dieną palaukusi kol paleis sūnų iš policijos, abu drauge grįžo į namus. Nurodė, kad sūnus gyvena kitur su šeima, tačiau atvažiuoja ir pas ją į svečius, sveikino motinos dienos proga. Iš aukščiau įvertintų parodymų matyti, jog tarp nukentėjusios O. A. ir kaltinamojo L. K. ( motinos ir sūnaus) buvo kilęs buitinis ginčas, dėl prekių ir gautų pinigų už juos. Objektyvių įrodymų jog sūnus motinai grasino nužudymu ar sunkiu sveikatos sutrikdymu, byloje nėra. Tyrėjas užrašė neblaivios pareiškėjos paaiškinimus, parodymus, kurie akivaizdu pastarajai natūraliai blaivėjant, keitėsi. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės tikrai turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, tačiau vien tik tokiu pagrindu, nesant grasinimo realumą patvirtinančių duomenų, asmens nuteisimas negalimas. Šiuo konkrečiu atveju, byloje esantys duomenys, pagrindo manyti, kad L. K. grasino motinai nužudymu ar sunkiu sveikatos sutrikdymu ir, kad grasinimas būtų buvęs realus bei, kad dėl to nukentėjusiai buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gali būti realizuotas, nėra.

Teismo vertinimu, kilus pagrįstoms abejonėms dėl kaltinamojo kaltės, teismas, ištyręs visus esamus įrodymus, objektyviais duomenimis negali pašalinti jų, todėl vadovaujantis suformuota teismų praktika visas kilusias abejones vertintina kaltinamojo naudai ir kaltinamasis išteisintinas pagal pareikštą kaltinimą, nenustačius jo veiksmuose nusikalstamos veikos numatytos LR 145 str. 1 d. požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Civilinis ieškinys nepareikštas.

2012-04-13 įvykio vietos pažiūros protokolu, paimtas kirvis mediniu kotu (1 t., b. 1.3-5), grąžintas O. A. pakvitavimu (1 t., b. l. 11).

Nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Kaltinamajam V. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 16, 17) nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas. V. D. buvo laikinai sulaikytas dvi paras nuo 2012-07-08, 17.40 val. iki 2012-07-10, 16.05 val. (3 t., b. l. 1, 2).

Kaltinamajam L. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 62, 63) nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas. L. V. buvo laikinai sulaikytas dvi paras nuo 2012-07-08, 17.40 val. iki 2012-07-10, 16.10 val. (2 t., b. l. 55, 56).

Kaltinamajam L. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinį pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 86, 87) nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. L. K. buvo laikinai sulaikytas dvi paras nuo 2012-07-08, 17.40 val. iki 2012-07-10, 16.15 val. (2 t., b. l. 74, 75).

V. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis kaltu prisipažino, dėl padaryto nusikaltimo gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, atlygino žalą (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.), atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.) ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

L. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis kaltu prisipažino, dėl padaryto nusikaltimo gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, atlygino žalą (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.), atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.) ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

L. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis kaltu prisipažino, dėl padaryto nusikaltimo gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, atlygino žalą (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.), atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.) ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausmę kaltinamiesiems atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

V. D. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalstama veika baigta, teistas (3 t., b. l. 35-39), VšĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas. Priklausomybės ligų centre konsultacijai nesikreipė ir nebuvo gydytas. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Marių ligoninėje stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (3 t., b. l. 56, 58, 60), dirba.

L. V. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalstama veika baigta, neteistas (2 t., b. l. 73), Priklausomybės ligų centre konsultacijai nesikreipė ir nebuvo gydytas. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Marių ligoninėje stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (3 t., b. l. 58, 60), nedirba (2 t., b. l. 68), registruotas darbo biržoje (2 t., b. l. 67).

L. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalstama veika baigta, praeityje teistas (2 t., b. l. 103-110), Priklausomybės ligų centre konsultacijai nesikreipė ir nebuvo gydytas. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Marių ligoninėje stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (3 t., b. l. 58, 60), nedirba (2 t., b. l. 91), registruotas darbo biržoje (2 t., b. l. 90).

Kaltinamieji padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str.). Kaltinamieji atsiprašė nukentėjusiųjų, atlygino žalą. Įvertinus minėtų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai, tai yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei nubausti nusikalstamą veiką padariusius asmenis, bus pasiekti paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. V. D. teistas 2010-01-28 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. – bauda 6 MGL, tačiau bauda nesumokėta. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir BK 65 str. 2 d. paskyrus šiuo nuosprendžiu bausmę, kartu skirtina ir 2010-01-28 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė – bauda 6 MGL. Į bausmes įskaitytinas kaltinamųjų V. D., L. V. ir L. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-07-08 iki 2012-07-10( dvi paros). Kaltinamieji L. V. ir L. K. prašo sumažinti baudos dydį.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str., 313 str., teismas,

nusprendė:

V. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir skirti 10 MGL – 1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 65 str. 2 d. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės visiškai pridėti 2010-01-28 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmę - 6 MGL dydžio baudą ir paskirti galutinę subendrintą bausmę -16 MGL – 2080 Lt ( dviejų tūkstančių aštuoniasdešimties litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmę įskaityti laikotarpį, išbūtą sulaikyme nuo 2012-07-08 iki 2012-07-10 (dvi paras) ir nustatyti, kad neatliktoji bausmės dalis yra 12 MGL - 1560 Lt ( tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimties litų) dydžio bauda.

L. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir skirti bausmę – 9 MGL - 1170 ( tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt litų) Lt dydžio baudą.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmę įskaityti laikotarpį, išbūtą sulaikyme nuo 2012-07-08 iki 2012-07-10 (dvi paras) ir nustatyti, kad neatliktoji bausmės dalis yra 5 MGL – 650 Lt ( šešių šimtų penkiasdešimt litų) dydžio bauda.

L. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir skirti 10 MGL – 1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) dydžio baudą.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmę įskaityti laikotarpį, išbūtą sulaikyme nuo 2012-07-08 iki 2012-07-10 (dvi paras) ir nustatyti, kad neatliktoji bausmės dalis yra 6 MGL – 780 Lt dydžio bauda.

L. K. nenustačius jo veikoje nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 1 d. požymių, išteisinti.

Išaiškinti nuteistiesiems, jog baudą privalo sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6800, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti, kad sumokėję baudą, jie privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.), patvirtinantį baudos sumokėjimą.

Kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinius įrodymus: 2012-07-08 apžiūros protokolu, paimtus du medinius pagalius, pakvitavimu atiduotus saugojimui J. L., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti J. L.; 2012-07-08 įvykio apžiūros protokolu, paimtą medinę lazdą, saugomą Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.