Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.11.7.; 1.1.8.6.2.; 1.1.11.11.; 1.2.14.1.2.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.6.

2016 m. gruodžio 12 d.

Kauno m. sav. administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Svetlanai Čumačenko, nukentėjusiajai A. M.,

kaltinamajam A. B., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, jo atstovams pagal įstatymą O. B. ir R. B.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, romų tautybės, Kauno (duomenys neskelbtini) moksleivis, 8 klasių išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2016 metų kovo mėnesio 1 dieną, apie 13.00 val., Kaune, prie mėsos kiosko, esančio prekybos centro „Rimi“ automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), pribėgęs prie A. M., jai iš rankų pagrobė odinę piniginę 15 eurų vertės, su joje buvusiais dokumentais, 403 eurus, t. y. pagrobė 418 eurų vertės A. M. priklausantį turtą.

Kaltinamasis A. B. prisipažino pilnai ir nurodė, kad pavasarį ėjo kartu su draugais D. S. ir A. S. iš mokyklos, pamatė moteriškę, kuri stovėjo prie mėsinės nusisukusi, jos piniginė buvo jos rankoje. Jis priėjo, paėmė piniginę ir pradėjo bėgti, o jo draugai liko kažkur. Jam valgyti namuose duoda, pinigų smuklioms išlaidoms gauna. Piniginėje rado 200 Eur, kuriuos pasidalino su draugais, duodamas jiems po 20 Eur. Piniginę įdėjo į pašto dėžutę.

A. B. kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. nustatyta tvarka, šio kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriuo nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta prie mėsos kiosko, esančio prekybos centro „Rimi“ automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (1 t., b. l. 4-6).

Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK viešosios policijos skyriaus vyriausiosios postinės S. M. 2016-03-01 tarnybiniu pranešimu, kuriuo nustatyta, kad 12 val. 58 min, gautas pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaune prie prekybos centro „Rimi“ moteris sulaikė kelis vaikinus, kurie galimai ja apiplėšė. Nuvykus minėtu adresu policijos pareigūnus pasitiko nukentėjusioji moteris, kuri jiems perdavė du nepilnamečius vaikus M. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir A. S. gim. (duomenys neskelbtini) m., kurie liudytojos teigimu buvo su vaikinu, įvykdžiusi nusikalstamą veiką. Pabendravus su minėtais nepilnamečiais, pastarieji neigė, jog pažįsta jaunuolį, kuris apiplėšė moterį (1 t., b. l. 12).

Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK viešosios policijos skyriaus vyriausiojo postinio R. G. 2016-03-01 tarnybiniu pranešimu analogišku vyriausiosios postinės S. M. 2016-03-01 tarnybiniam pranešimui (1 t., b. l. 13).

Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK parodymų patikrinimo vietoje 2016-03-22 protokolu, kuriuo nustatyta, nusikalstamos veikos padarymo vieta, esanti prie mėsos kiosko, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, taip pat kaltinamasis A. B. parodė, kur tiksliai stovėjo mėsos kioskas ir moteris, iš kurios rankų pagrobė piniginę, bei iš kur atėjo jis, Audrius ir D. S. bei jo brolis M. B.. Taip pat kaltinamasis parodė kryptį, kuria nubėgo pagrobęs piniginę iš A. M. (1 t. b. l. 49-55).

2016-04-22 savanoriškų daiktų pateikimo protokolu, kuriuo nukentėjusioji A. M. pateikė banko ir bankomato išrašus, kad iš bankomato buvo nuimti 400 eurų (1 t., b. l. 56-58).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo atstovas pagal įstatymą R. B. nurodė, kad apie padarytą nusikalstamą veiką sužinojo ikiteisminio tyrimo metu. Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad nežino dėl ko sūnus pavogė piniginę, kartais būna jo elgesys neprognozuojamas, sūnui yra paskirti psichologo vaistai, iš niekur nieko susisuka galva. Sūnus klauso ir jo, ir motinos, padeda namuose tvarkytis. Anksčiau neturėjo su sūnumi problemų, nebuvo kviestas nei pas pareigūnus, nei pas auklėtojus, būna, kad kažką pridaro su vaikais, bet išsiaiškina ir viskas praeina. Dėl civilinio ieškinio mano, kad reikėtų sumokėti prašomą sumą. Sūnus žada mokslus baigti ir susimokėti. Visa šeima gyvena iš socialinės pašalpos, kiek tiksliai gauna, jis nežino, žino žmona. Šeimoje yra iš viso su Aleksu, 7 nepilnamečiai. Civilinį ieškinį atlygintų iš socialinės pašalpos (1 t., b. l. 46, 2 t., b. l. 21).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo atstovė pagal įstatymą O. B. nurodė, kad apie vagystę sužinojo ikiteisminio tyrimo metu. Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad jos vaikas geras, jam blogą įtaką daro draugai. Kas liečia dėl žalos, šiuo metu ji negali nieko prižadėti šiai moteriškei, nebent galėtų per mėnesį atlyginti po 20 eurų, nes jie patys gyvena iš pašalpos, pas juos yra 10 vaikų, iš jų yra 7 nepilnamečiai. Ji nemokina savo vaikų daryti bloga. Mėnesinės šeimos pajamos yra 740 eurų. Ji yra romų tautybės, jos nepriima į darbą, vyras šiuo metu negali dirbti. Ji nori atlyginti tą žalą, jos galimybės yra tik po 20 eurų kas mėnesį.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. S. nurodė, kad 2016 metais, kurį mėnesį nežino, apie 16.00 val. namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, grįžo jo brolis A. S. su M. B.. Tiksliau juos parvežė policijos pareigūnai. Kodėl policijos pareigūnai parvežė, nieko nepasakojo. Kažkur už valandos susitiko su A, kurio pavardės nepamena, Sąjungos aikštėje, Kaune. A paskambino M ir taip susitarė susitikt. Susitiko visi keturi, t. y. jis, jo brolis A, M ir A. Susitikus A jiems nieko nepasakojo apie tai ką jis veikė dieną. Davė jam 30 eurų, o kitiem davė po 50 eurų. Iš kur tie pinigai jis neklausė, kiti taip pat ne. Jiems davė tuos pinigus šiaip, jis geras draugas. Mano, kad tie pinigai buvo jo. Pinigus išleido savo reikmėms, bet visi kartu neleido. Apie kažkokią vagystę jam nėra nieko žinoma. Daugiau neturi ką papildyti, tai viskas ką žino (1 t., b. l. 32).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. nurodė, kad 2016 metais, kurį mėnesį neatsimena, jis kartu su A. B. ir M. B. buvo (duomenys neskelbtini), prie PC „Rimi“, tikslesnio adreso nežino, Kaune. Jie visi ėjo iki PC „Rimi“. Jiems beeinant, A jiems nieko nesakęs, nubėgo prie netoliese buvusios senyvos moteriškės, kuri stovėjo PC „Rimi“ aikštelėje, prie mėsos kiosko, griebė už piniginės, kurią turėjo rankose ta moteriškė, ir nubėgo. Jiems šis nieko nesakė, jis su M liko stovėti. Nesuprato su M, kodėl A taip padarė. Jie liko stovėti, privažiavo pareigūnai ir juos parvežė namo. A kažkur tiesiog nubėgo, jo nebematė. Po poros valandų, A paskambino M. B. ir jie visi susitiko „slabotkėje“, Sąjungos aikštėje, buvo jis, M ir jo brolis D. S.. A jiems davė pinigų, jie nežinojo, kad tie pinigai, kuriuos jis jiems duoda, yra vogti. Davė jiems kažkur po 50 eurų, bent jam su M, o jo broliui kiek – nežino, neatsimena. Jie jo neklausė kodėl jis apvogė tą moteriškę (1 t., b. l. 37).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. F. nurodė, kad 2016 metų, galbūt vasario mėnesį, tiksliai pasakyti negali, neatsimena, grįždamas namo, po darbo apie 17.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, patikrino pašto dėžutę ir joje pamatė kažkokį daiktą, išėmė ir suprato, kad tai piniginė. Piniginė buvo marga, su kvadratėliais, didelė, moteriška galimai. Grįžęs namo apžiūrėjo piniginę, norėdamas sužinoti kam ji priklauso, apžiūrėjo ją, matė, kad joje buvo mokėjimo kortelės, kodai elektroninės bankininkystės, receptai, pasas. Grynųjų pinigų joje nebuvo. Ieškant piniginės savininko, gavo kontaktinius duomenis paskambinęs 118 numeriu tos moters, kurios tikriausiai buvo piniginė, vyrui. Paskambinus telefonu pranešė, kad piniginę rado ir nori grąžinti. Moteris kitą dieną atėjo pas jį į namus jai buvo piniginė atiduota. Moters vardo ir pavardės neatsimena. Dagiau nieko nežino ir neturi ką papasakoti (1 t., b. l. 43).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. M. nurodė, kad 2016-03-01 apie 13.00 val. ji atėjo prie bankomato, esančio prie PC „Rimi“, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, jame pasiėmė 400 eurų grynaisiais, kuriuos įsidėjo į piniginę. Piniginę laikė kairėje rankoje, nuėjo prie prekybos kiosko, stovėjusio prekybos centro aikštelėje. Stovint prie kiosko pajautė, kaip kažkas staiga pagriebė piniginę, o atsisukus pamatė apie 16 metų amžiaus vaikiną, kuris iškarto pasileido bėgti. Vaikinas buvo apie 160 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, juodais plaukais, daugiau neįsidėmėjo. Kartu su tuo vaikinu buvo du mažesni vaikai, kurie stovėjo šalia, bet nieko nedarė. Piniginė buvo juodos spalvos, odinė su užtrauktuku. Piniginėje buvo asmens tapatybės kortelė, neįgaliojo pažymėjimas, banko kortelė „Šiaulių“ ir „DNB“ bankų, įvairios nuolaidų kortelės. Papildomai nurodė, kad 2016-03-01 vaikinas, kuris iš jos pagrobė piniginę prieš ją fizinio smurto jokio nenaudojo. Su juo buvę du berniukai nieko nedarė, nebėgo kartu su tuo vaikinu, kuris pagrobė iš jos piniginę. Nori papildyti, patikslinti dėl jai padarytos turtinė žalos. Iš jos pavogė piniginę ir joje buvusius daiktus bei pinigus. Piniginė jai buvo grąžinta, ją jai grąžino žmogus, kuris ją rado pašto dėžutėje, prisistatė D. F.. Piniginėje buvo visi jos anksčiau paminėti daiktai. Piniginė buvo grąžinta, todėl dėl šių daiktų pretenzijų neturi. Piniginėje nebuvo tik grynųjų pinigų 400 eurų. Prieš apvagiant buvo 50 (penkiasdešimties) eurų kupiūromis, viso aštuonios kupiūros po 50 eurų. Taip pat buvo smulkiais 2 eurai (viena moneta) ir 1 euras smulkiomis monetomis įvairiomis, kokiomis tiksliai pasakyti negali. Taip pat jai kainavo asmens tapatybės kortelės keitimas, tai kainavo 5 eurus. Viso jai padaryta turtinė žala 408 eurai. Dėl patirtos žalos prašo pripažinti civiline ieškove. Taip pat nurodė, kad iš jos buvo pagrobta odinė piniginė, kurios vertė 15 eurų. Piniginė jai grąžinta, jokių pretenzijų neturi. Civilinio ieškinio nekeis, kaip jau minėjo patyrė 408 eurų žalą turtinę. Bendros žalos patirtos neatsimena, ją buvo nurodžiusi anksčiau, tik piniginės vertės buvo nepaminėjusi. Civilinis ieškinys ikiteisminiame tyrime pareikštas, turtinė žala 408 eurai. Žala jai negražinta. Daugiau neturi ką papildyti (1 t., b.l. 4, 19, 21).

A. B. jau ikiteisminio tyrimo metu pilnai prisipažino savo kaltę, teisiamojo posėdžio taip pat prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir nurodė įvykio aplinkybes. Kaltinamasis išsamiai nurodė, kokius veiksmus atliko, o būtent, kad pamatęs prie mėsinės stovinčią moterį, kuri savo rankoje laikė piniginę, pribėgo prie jos, minėtą piniginę atėmė ir pabėgo. Kaltinamasis duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jam buvo reikalingi tik pinigai, todėl kitus daiktus jis įmetė į kažkurios laiptinės, prie kurios buvo sustojęs patikrinti, kas yra pavogtoje piniginėje, pašto dėžutę. Taigi nustačius aplinkybę, kad kaltinamasis atvirai pagrobė svetimą turtą, A. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d.

Kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad A. B. be materialinę vertę turinčių daiktų pagrobė ir piniginėje buvusius dokumentus („DNB“ ir „Šiaulių“ bankų korteles, asmens tapatybės kortelę, neįgalumo pažymėjimą bei įvairias nuolaidų korteles). Tačiau mokė­ji­mo in­stru­men­to pa­gro­bi­mas ar pa­si­nau­do­ji­mas juo pa­gal BK 178 straips­nį ne­kva­li­fi­kuo­ja­mas, nes pats mo­kė­ji­mo in­stru­men­tas nė­ra tur­tas, o tik prie­mo­nė, su­tei­kian­ti jo val­dy­to­jui rei­ka­la­vi­mo tei­sę į tam tik­rą pi­ni­gų kie­kį. Taip pat pagal BK 178 straips­nį ne­kva­li­fi­kuo­ja­mas ir asmens ar kitokio dokumento pagrobimas.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus teigė, kad iš pavogtos piniginės pagrobė 100 Eur. Teisiamojo posėdžio metu A. B. tvirtino, kad iš pavogtos piniginės pagrobė 200 Eur, nukentėjusioji A. M. nurodė, kad rankinėje turėjo 400 Eur (8 kupiūras po 50 Eur), taip pat smulkiais pinigais buvo 2 eurai (viena moneta) ir 1 eurą smulkiomis monetomis. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios A. M. parodymais, apie buvusį pinigų kiekį pagrotoje piniginėje, kadangi, kaip matyti, iš byloje pateikto AB „DNB“ banko išrašo, nukentėjusioji iš bankomato, esančio Prancūzų g. 81, Kaune, nusiėmė 400 Eur.

Kaltinamasis A. B. pripažino nusikaltimo padarymo aplinkybes, atsiprašė nukentėjusiosios, nuoširdžiai gailėjosi, todėl jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmės

Kadangi kaltinamasis A. B. yra nepilnametis, teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir į bausmės skyrimo ypatumus nepilnamečiui (BK 54, 80-81, 90-91 str.).

Kaltinamasis A. B. padarė apysunkį, tyčinį, baigtą nusikaltimą, jis neteistas (1 t., b. l. 64), administracine tvarka nebaustas (1 t. b. l. 65), Kauno (duomenys neskelbtini) mokyklos pateiktoje A. B. charakteristikoje nurodyta, kad jis mokyklą lanko patenkinamai. Jis turi specialiųjų ugdymosi poreikių, mokosi pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą. A. B. yra labai aktyvus, komunikabilus, mėgstantis fizinę veiklą, tačiau pamokų metu mokiniui sunku susikaupti. Jis turi elgesio problemų: tyčiojasi iš silpnesnių, kartais nepagarbiai bendrauja su mokytojais, atsisako dirbti pamokos metu, išeina iš jų. A. B. dažnai susideda su prastos reputacijos žmonėmis (vaikais), su kuriais netinkamai leidžia laisvalaikį: vagiliauja, įsivelia į kitas chuliganiškas veiklas už mokyklos ribų. Mokinio elgesiui didelę įtaką daro aplinka, draugai. Jis siekia pritapti prie destruktyvų elgesį demonstruojančių paauglių arba jų grupių. A. B. tėvai yra griežti, reaguoja į klasės vadovės skambučius, kviečiami į mokyklą atvyksta (1 t., b. l. 118). Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK viešosios policijos skyriaus vyr. specialistės D. S. tarnybiniame pranešime, dėl nepilnamečio A. B. nurodyta, kad A. B. į policiją dominančių vaikų apskaitos kortelę įrašytas nuo 2011 m. už konfliktą su nepilnamečiu bei įvykdytą vagystę iš prekybos centro, už kuriuos jo tėvai buvo bausti LR ATPK numatyta tvarka (1 t., b. l. 125). Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t., b. l. 133). Valstybinėje teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 104MS-123/2016 nurodyta, kad šiuo metu A. B. konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo. A. B. nusikalstamos veikos padarymo metu 2016-03-01 nesirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. 2015-02-02 jam diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas. Nusikalstamos veikos darymo metu, jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu dėl jam konstatuoto lengvo protinio atsilikimo, jis gali suprasti su juo atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų esmę, gali dalyvauti teismo posėdžiuose, gali būti teisiamas. Jis neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, jam nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių (1 t., b. l. 137-143).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti baudžiamąją bylą ir taikyti auklėjamojo pobūdžio priemones, esant šiame įstatyme numatytoms būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis A. B. apysunkią nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios A. M.. Be to, apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis teismui paaiškino, kad savo veiksmus vertina labai blogai, gailisi, padarė išvadas, todėl, teismo nuomone, yra pagrindo manyti, jog A. B. nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog yra visos BK 93 str. numatytos sąlygos, leidžiančios atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 93 str. 2 d. nuostatomis, kaltinamajam A. B. skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieškinį.

Šioje byloje yra pareikštas A. M. civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti nusikaltimu padarytą 408 Eur turtinę žalą (1 t., b. l. 25).

Kaltinamasis A. B. ir civiliniai atsakovai O ir R. B. dėl civilinio ieškinio priteisimo neprieštaravo.

Civilinio ieškovo civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Turtinės žalos samprata yra suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.<...> . Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Šioje byloje nustatyta, kad būtent dėl kaltinamojo A. B. neteisėtų veiksmų A. M. patyrė materialinę žalą. Civilinė ieškovė pateikė banko išrašą apie iš bankomato nusiimtus 400 Eur, kuriuos kartu su pinigine A. B. atvirai pagrobė iš jos. Teisiamojo posėdžio metu A. B. tvirtino, kad pagrobtoje piniginėje rado 200 Eur, nukentėjusioji A. M. nurodė, kad rankinėje turėjo 400 Eur (8 kupiūras po 50 Eur), taip pat smulkiais pinigais buvo 2 eurai (viena moneta) ir 1 eurą smulkiomis monetomis. Tai pat jai 5 Eur kainavo tapatybės kortelės pakeitimas, todėl viso jai padaryta žala už 408 Eur.

Teismas neturi pagrindo netikėti išsamiais nukentėjusiosios parodymais, todėl civilinis ieškinys tenkintinas pilnai, t. y. priteisiant 408 Eur iš kaltinamojo A. B..

CK 6.276 str. 2 d. numatyta, jog tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis A. B. yra nepilnametis, iš jo priteista turtinė žala jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, priteistina iš jo tėvų – civilinių atsakovų O. B. ir R. B., nustatant, kad ši jų pareiga pasibaigia, kai jų sūnus – kaltinamasis A. B., sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. B., vadovaujantis BK 93 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d., padarymą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 93 str. 2 d., 82 str. 1 d. 3 p., 5 p., 85 str. 1 d., 87 str. 2 d. 1 p., 2 p., 5 p., skirti auklėjamojo poveikio priemones – 30 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip 10 (dešimt) valandų, ir elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Nukentėjusiosios A. M. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš kaltinamojo A. B. 408 Eur (keturis šimtus aštuonis eurus) nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti.

A. B. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, civilinei ieškovei A. M. priteisti iš kaltinamojo atstovų pagal įstatymą – civilinių atsakovų O. B. ir R. B. 408 Eur (keturis šimtus aštuonis eurus), nustatant, kad ši jų pareiga pasibaigia, kai A. B. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.