- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-06-11
- Bylos Nr.
- A18.-1425-988/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01045-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Pažeidėjas
- G. P.
dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovei D. J. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. P., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje jai surašytas administracinio nusižengimo protokolas už nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje ir 505 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. P. būdama UAB „T. D.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – Įmonė), direktore, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esant darbo sutarties požymiams, 2018 m. balandžio 4 d. leido Įmonėje dirbti V. O., o nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2018 m. kovo 14 d. bei 2018 m. kovo 16 d. leido Įmonėje dirbti V. Š., teisės aktų nustatyta tvarka nesudariusi rašytinės darbo sutarties ir nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodros) teritorinei įstaigai apie minėtų darbuotojų įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Tokiu būdu ji pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.
Tokiais veiksmais G. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Be to, G. P. 2018 m. balandžio 24 d. ir 2018 m. gegužės 3 d. vengė atvykti į Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) Vilniaus skyrių pagal siųstus nurodymus dėl tyrimui reikšmingų aplinkybių (2018 m. balandžio 18 d., Nr. SD-01-5276, 2018 m. balandžio 24 d., Nr. SD-01-5560), tokiu būdu kliudydama VDI pareigūnams atlikti jiems pavestas funkcijas ir pažeisdama Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (toliau – ir VDI įstatymo) 9 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Tokiais veiksmais G. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiama G. P. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jai pranešta tinkamai. Byloje pateikti duomenys, kad apie 2018 m. gegužės 22 d. teismo posėdį G. P. buvo informuota tinkamai, teismo siųsti šaukimai atvykti į teismo posėdį, vykusį 2018 m. birželio 5 d. buvo įteikti įmonės darbuotojai. G. P. apie neatvykimo į teismo posėdį priežastis teismui nepranešė, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl byla, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, išnagrinėta jai nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. Š. nurodė, kad nuo 2018-03-12 iki 2018-03-14, ir 2018-03-16 dirbo pas G. P. Įmonėje, kuri pardavinėja aksesuarus. Su ja darbo sutartis nebuvo sudaryta, tačiau ji dirbo keturias pilnas darbo dienas, už kurias su ja nebuvo atsiskaityta (b. l. 62-63).
Rašytiniame paaiškinime G. P. nurodė, kad V. O. parduotuvėje „T. D.“ dirba pardavėja konsultante nuo 2018-04-05, nuo 10.00 val. iki 20.00 val., darbo sutartį pasirašė 2018-04-04, Sodroje „įdarbinta“ nuo 2018-04-05. 2018-04-04 ji taip pat buvo parduotuvėje, bandėsi, mokinosi, kad nuo kitos dienos galėtų laisvai pasilikti viena. Dėl V. Š. paaiškino, kad 2018-03-12 – 2018-03-16 ji „bandė“ dirbti parduotuvėje, konsultavo klientus, turėjo palaikyti švarą bei tvarką parduotuvėje. Sodrai nebuvo pranešta apie jos įdarbinimą, nes nebuvo pasirašyta darbo sutartis, kurios nenorėta pasirašyti, nes nesusitarta dėl algos ir bandomojo laikotarpio (b. l. 36-37).
Šalies argumentai
V. Š. skunde nurodoma, kad nuo 2018-03-12 iki 2018-03-16 ji dirbo parduotuvėje „T. D.“ pardavėja konsultante, negavo apmokėjimo už darbą, darbo sutarties nepasirašė, viskas vyko žodiniu ir susirašinėjimo būdu (b. l. 6).
V. Š. 2018-04-04 rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad darbą rado pagal skelbimą „Facebook“ paskyroje. Su skelbimo kūrėja G. P. bendravo per „Messenger“ programėlę. 2018-03-11 susitarė susitikti darbo pokalbiui parduotuvėje, tada susitarė, kad 2018- 03-12 ji ateis padirbti visai dienai, dėl atlygio konkrečių sumų nesitarė, dėl darbo sutarties nekalbėjo, susitarė, kad padirbs iki 2018-03-16 ir už tai bus sumokėta. 2018-03-15 nedirbo, nes turėjo darbo pokalbį kitoje vietoje. Pirmą darbo dieną G. P. aprodė darbo patalpas, bendrą tvarką. Darbo metu pildė kasos knygą, tačiau pieštuku, parašų savo nedėjo, nes taip prašė G. P.. Visas dienas ji dirbo viena, kitų darbuotojų nebuvo. Paskutinę dieną 2018-03-16 pasiteiravo G. P. dėl atsiskaitymo, tačiau atsiskaitymo negavo dar tris dienas, todėl kreipėsi į darbo inspekciją (b. l. 7).
Rašytiniame V. O. paaiškinime nurodoma, kad parduotuvėje ji dirba pardavėja konsultante nuo 2018-04-04. Su vadove G. P. susitarė pabandyti naują darbovietę dviem dienoms nuo 2018-04-04. Bandomuoju laikotarpiu ji dirbs pardavėja konsultante, tarėsi dėl 2,70 - 3,00 eurų už valandą atlygio. Darbo sutarties dar nepasirašė, „bandomosios dienos“ bus apmokėtos. Nurodė, kad yra užsiregistravusi darbo biržoje (b. l. 31).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančioje susirašinėjimo tarp G. P. ir V. Š. matyti, kad susirašinėjimo metu buvo tartasi dėl darbo, grafiko, atlygio, darbo pobūdžio, atsiskaitymo (b. l. 9-27).
Iš byloje esančio Sodros informacinės sistemos išrašo matyti, jog V. Š. nėra nurodyta kaip UAB „T. D.“ darbuotoja, apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu, laikotarpiu nuo 2018-03-01 iki 2018-03-27 (b. l. 30).
Iš byloje esančios V. O. darbo sutarties matyti, kad ši sutartis įsigalioja 2018-04-04, o darbuotoja pradeda dirbti 2018-04-05 (b. l. 33-35).
Iš byloje esančio Sodros informacinės sistemos išrašo matyti, kad V. O. pagal Sodros duomenis kaip UAB „T. D.“ darbuotoja, apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu, nurodoma tik nuo 2018-04-05 (b. l. 39-40).
Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad G. P. 2017-09-08 paskirta UAB „T. D.“ direktore (b. l. 41).
Iš Sodros rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad draudėjas UAB „T. D.“ 2018-04-05 18.39 val. pateikė pranešimą apie V. O. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2018-04-05. Pranešimą pasirašė UAB „T. D.“ vadovė G. P. (b. l. 43).
IŠ VDI Vilniaus skyriaus 2018-04-24 nurodymo Nr. SD-01-5560 matyti, kad UAB „T. D.“ direktorė G. P. buvo įpareigota 2018-05-03 09.00 val. atvykti į VDI Vilniaus skyrių, adresu Kauno g. 1A, Vilnius ir pateikti asmens dokumentą (b. l. 44).
Iš „Lietuvos pašto“ išrašo matyti, kad siuntėjas – Lietuvos Respublikos Valstybinė darbo inspekcija (siuntėjo adresas – Kauno g. 1A) gavėjui – UAB „T. D.“ direktorei G. P. adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilnius, išsiuntė pašto siuntas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 45).
Iš „Lietuvos pašto“ siuntų paieškos informacijos matyti, kad siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) 2018-04-27 įteiktos gavėjui (b. l. 46-47).
Iš VDI Vilniaus skyriaus 2018-04-18 nurodymo Nr. SD-01-5276 matyti, kad UAB „T. D.“ direktorė G. P. buvo įpareigota 2018-04-24 09.00 atvykti į VDI Vilniaus skyrių, esantį adresu Kauno g. 1A, Vilnius ir pateikti asmens dokumentą (b. l. 48).
Iš „Lietuvos pašto“ išrašo matyti, kad siuntėjas – Lietuvos Respublikos Valstybinė darbo inspekcija (siuntėjo adresas – Kauno g. 1A) gavėjui – UAB „T. D.“ direktorei G. P. adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė pašto siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 49).
Iš „Lietuvos pašto“ siuntų paieškos informacijos matyti, kad siunta Nr. (duomenys neskelbtini) 2018-04-21 įteikta gavėjui (b. l. 50).
Dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo
ANK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Nelegaliu darbu pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Nuostata, kad darbo sutartis turi būti rašytinė ir sudaryta dviem egzemplioriais įtvirtinta ir DK 43 straipsnio 1 dalyje. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Darbdavio pareiga pranešti apie darbuotojo darbo pradžią įtvirtinta DK 42 straipsnio 2 dalyje. Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).
Atsakomybėn traukiama G. P. teigė, kad V. O. jos vadovaujamoje parduotuvėje „T. D.“ iš esmės dirbo nuo 2018 m. balandžio 5 d., o VDI patikrinimo metu tik „bandėsi“ ir mokėsi prieš ateinančią darbo dieną. Dėl kitos darbuotojos, t. y. V. Š. teigė, kad ji laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2018 m. kovo 16 d. taip pat tik „bandė“ dirbti parduotuvėje.
Teismas nesutinka su tokiais atsakomybėn traukiamo asmens argumentais, juos paneigia kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Teismas laiko neįrodyta, kad V. O. pradėjo dirbti 2018-04-05, o rašytinė darbo sutartis su ja buvo sudaryta dieną prieš, t. y. 2018-04-04. Liudytojos V. O. paaiškinimuose užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad ji pradėjo dirbti būtent 2018-04-04. Nors byloje yra pateikta tarp UAB „T. D.“ direktorės G. P. ir V. O. sudaryta darbo sutartis, kurioje nurodyta, kad ji sudaryta 2018-04-04. Vis tik tai, kad sutartis buvo sudaryta savalaikiai, t. y. prieš darbuotojos darbo pradžią paneigia pačios V. O. paaiškinime nurodytos aplinkybės, kuri VDI patikrinimo metu, t. y. 2018-04-05, 10.30 val. nurodė, kad sutarties ji dar nebuvo pasirašiusi. Iš nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad VDI patikrinimo metu parduotuvėje „T. D.“ V. O. buvo rasta dirbanti ir patvirtino, kad dėl „pasibandymo“ dirbti tarėsi su vadove, buvo tartasi, kad bandomuoju laikotarpiu ji dirbs pardavėja-konsultante, susitarė ir dėl valandinio atlyginimo. Nustatytos aplinkybės tik patvirtina, kad šalys buvo susitarusios dėl visų esminių darbo sutarties sąlygų. Iš Sodra duomenų išrašo matyti, kad apie V. O. darbo pradžią buvo pranešta tik 2018-04-05, 18.39 val., nurodant, kad ji pradeda dirbti nuo 2018-04-05. Taigi net ir tuo atveju, jeigu, kaip nurodo atsakomybėn traukiama G. P., V. O. būtų pradėjusi dirbti 2018-04-05, bet kuriuo atveju buvo pažeista įstatymuose įtvirtinta pranešimo apie asmens įdarbinimą tvarka, numatanti, kad apie darbuotojo darbo pradžią turi būti pranešta vieną darbo dieną iki darbo pradžios.
Teismas taip pat laiko nustatyta, kad V. Š. laikotarpiu nuo 2018-03-12 iki 2018-03-14, ir 2018-03-16 parduotuvėje „T. D.“ dirbo nelegaliai, t. y. nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties ir įstatymų nustatyta tvarka nepranešus Sodrai. Nors protokole nurodytas visas laikotarpis nuo 2018-03-12 iki 2018-03-16, tačiau teisme apklausta V. Š. nurodė, kad 2018-03-15 ji nedirbo, todėl ši diena iš protokolo šalintina. Pati atsakomybėn traukiama G. P. teigė, kad nurodytu laikotarpiu V. Š. tik „bandė“ dirbti, konsultavo klientus, turėjo palaikyti švarą bei tvarką parduotuvėje. Teigė Sodrai apie jos įdarbinimą nepranešusi, kadangi sutartis tarp jų taip ir nebuvo sudaryta, nes nebuvo susitarta dėl algos ir bandomojo laikotarpio. Aplinkybę, kad apie V. Š. įdarbinimą nebuvo pranešta patvirtina ir byloje esantis Sodra duomenų išrašas. Pažymėtina, kad atsakomybėn traukiamo asmens argumentai dėl sutarties nesudarymo, pateisinant tai aplinkybe, jog nebuvo susitarta dėl bandomojo laikotarpio iš esmės prieštarauja jos pačios paaiškinimui, kad nuo 2018-03-12 iki 2018-03-16 parduotuvėje „T. D.“ V. Š. tik „bandė“ dirbti. Iš liudytojos V. Š. paaiškinimo matyti, kad ji dėl „pabandymo“ tarėsi būtent su parduotuvės savininke G. P., buvo susitarta dėl pardavėjos-konsultantės pareigų, be to, tartasi, kad už bandomąjį laikotarpį jai bus sumokėta, taigi iš esmės buvo susitarta ir dėl apmokėjimo už darbą. Liudytoja patvirtino, kad ji parduotuvėje dirbo laikotarpiu nuo 2018-03-12 iki 2018-03-16 (išskyrus 2018-03-15, nes tą dieną turėjo darbo pokalbį kitoje vietoje), visas dienas ji dirbo viena, kitų darbuotojų nebuvo.
Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad G. P. būdama UAB „T. D.“ direktore esant darbo sutarties požymiams leido V. Š. ir V. O. dirbti neįforminusi su jomis rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka prieš vieną darbo dieną nepranešusi VSDFV teritoriniam skyriui apie jų darbo pradžią. Teismui nekyla abejonių, kad būtent G. P., kaip parduotuvės UAB „T. D.“ direktorė, turėjo imtis veiksmų, kad darbo santykiai būtų įforminti tinkamai, būtent ji buvo sutarusi su V. Š. ir V. O. dėl darbų atlikimo ir apmokėjimo už darbą, todėl ji yra tinkamas atsakomybės subjektas. Tarp G. P., kaip parduotuvės direktorės, ir V. Š. bei V. O. buvo susiklostę darbo santykiai, t. y. jos atliko darbines funkcijas darbdavio naudai, buvo dirbama už iš anksto sutartą sumokėti atlyginimą.
Pažymėtina, kad įstatyme nustatyta asmenų įdarbinimo tvarka ir iš jos darbdaviui kylančios pareigos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl darbdavys neturi pasirinkimo teisės vykdyti šias nuostatas ar ne. Teismas atkreipia dėmesį, kad DK 36 straipsnyje yra nustatyta galimybė susitarti dėl išbandymo laikotarpio, kurio metu, tiek darbdavys, tiek darbuotojas per nustatytą laikotarpį gali apsispręsti tęsti ar nutraukti darbo santykius, tačiau bet kuriuo atveju, su darbuotoju turi būti sudaroma rašytinė darbo sutartis ir apie jo įdarbinimą pranešama Sodrai, nustatant draudiminio laikotarpio pradžią. DK nuostatos nenumato darbdaviui teisės leisti darbuotojui pabandyti dirbti tam tikrą darbą arba darbdaviui pasižiūrėti, ar asmuo yra tinkamas darbui, kol su juo nėra sudaryta rašytinė darbo sutartis. Galiojantys įstatymai nenumato ir galimybės apmokyti darbuotoją dirbti prieš pasirašant su juo darbo sutartį. Atsižvelgiant į tai, G. P. sprendimas įstatyme nustatyta tvarka neįforminti darbo santykių su V. Š. bei V. O. laikytinas administraciniu nusižengimu ir sukelia jai atsakomybę už nelegalų darbą.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad G. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
Dėl ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo
G. P. traukiama administracinėn atsakomybėn ir dėl to, kad ji vengė atvykti į VDI Vilniaus skyrių bei duoti paaiškinimus dėl tyrimui reikšmingų aplinkybių pagal siųstus nurodymus, tuo kliudė VDI pareigūnams atlikti jiems pavestas funkcijas, t. y. dėl nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje.
ANK 505 straipsnio 1 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.
VDI įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktą valstybiniai darbo inspektoriai turi teisę gauti iš darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavio įgaliotų asmenų, darbuotojų, kitų tikrinamoje darbo vietoje esančių asmenų paaiškinimus žodžiu ar raštu dėl darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų, kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius, pažeidimų ar dėl VDI nurodymų nevykdymo (jeigu nėra galimybės gauti šią informaciją vietoje, darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo kviečiamas į VDI struktūrinį padalinį). Pagal to paties įstatymo 11 straipsnio 6 dalį VDI inspektorių reikalavimai ir nurodymai yra privalomi. Asmenys, nevykdantys VDI inspektorių reikalavimų, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Iš bylos medžiagos matyti, kad VDI 2018-04-18 nurodymu Nr. SD-01-5276 ir 2018-04-24 nurodymu Nr. SD-01-5560 kreipėsi į G. P. nurodydama jai atvykti į VDI Vilniaus skyrių, adresu Kauno g. 1A, Vilnius, bei pateikti asmens dokumentus administracinio nusižengimo protokolo surašymui. „Lietuvos pašto“ išrašai patvirtina, kad minėti nurodymai buvo įteikti gavėjui, tačiau žinodama, apie tai, kad turi atvykti į VDI Vilniaus skyrių, G. P. šio nurodymo neįvykdė ir protokolo surašymui neatvyko.
ANK 577 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančiame administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, be kita ko yra numatyta, kad jis turi teisę, bet ne pareigą duoti paaiškinimus apie savo paties galimai padarytą teisės pažeidimą, nes priešingu atveju būtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas versti asmenį duoti parodymus prieš save. Todėl nurodymas duoti paaiškinimus iš protokolo šalintinas. Tačiau to paties straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta atsakomybėn traukiamo asmens pareiga šaukiamam atvykti pas administracinį nusižengimą tiriantį pareigūną. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju G. P. šios savo pareigos neįvykdė, dėl ko buvo apsunkintas administracinio nusižengimo bylos tyrimą atliekančios institucijos darbas.
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad G. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį.
Dėl nuobaudų skyrimo
Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis ir nusižengimas valdymo tvarkai), nelegaliai dirbusių asmenų skaičių (nustatyta, kad įmonėje nelegaliai dirbo 2 asmenys), pažeidimas dėl vienos iš darbuotojų, t. y. V. O. iš esmės yra pašalintas, nes apie jos įdarbinimą, nors ir pavėluotai, buvo pranešta Sodrai. G. P. atsakomybe lengvinančių ir sunkiančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama G. P. asmenybė – Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis bausta administracine tvarka. Dėl šių aplinkybių, darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti G. P. už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskyrus baudą, kurios dydis nustatytinas minimalus. Už ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskyrus baudą, kurios dydis nustatytinas minimalus.
Paskirtos nuobaudos bendrintinos ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka ir galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, numatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 95 straipsnio 1 dalimi, 505 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
Pripažinti G. P. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.
Pripažinti G. P. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, G. P. paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jai galutinę subendrintą nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – (duomenys neskelbtini), ir įmokos kodą – 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.