Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo G. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams.

- pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 3 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., prie subendrintos bausmės pridėta dalis – 3 mėnesiai laisvės atėmimo bausmės, neatliktos pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-08-10 nuosprendį ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2008-06-07 iki 2008-06-08.

Šiuo nuosprendžiu E. J. nuteistas pagal LR BK 22 str. 1 d. 180 str. 1 d., 180 str. 2 d., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. nuteistas už tai, kad 2008 metų birželio mėnesio 7 d., apie 2.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje netoli kavinės - baro „(duomenys neskelbtini)", esančios (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su E. J., bendrais tyčiniais veiksmais, grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, tai yra sumušti, taip pat pavartodami psichinį smurtą, sakydami necenzūrinius žodžius ir tuo apribodami nukentėjusiojo V. P. galimybę priešintis, stebint G. J. , E. J. apžiūrėjo jo kelnių kišenes, įkišant rankas į jas, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes pas nukentėjusįjį V. P. nerado norimų pagrobti daiktų bei nukentėjusysis nuo jų pabėgo ir pasislėpė.

Be to, G. J. nuteistas už tai, kad 2008 metų birželio mėnesio 7 d., apie 2.15 val., (duomenys neskelbtini) teritorijoje, prie kavinės - baro „(duomenys neskelbtini)", esančios (duomenys neskelbtini), tarnybinių durų, veikdamas kartu su E. J., bendrais tyčiniais veiksmais, panaudojant fizinį smurtą nukentėjusiosios R. D. atžvilgiu ir sukeliant jai fizinį skausmą, t.y. E. J. stipriai ją pastumiant, kartu įsibrovė pro tarnybines duris į kavinę - barą „(duomenys neskelbtini)" ir iš baro vitrinos pagrobė svetimą turtą – 2 butelius „Bajorų" degtinės, bendros 30,46 Lt vertės, priklausančius A. S. individualiai įmonei, tuo padarydami įmonei 30,46 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis G. J. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti dalyvavusi prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų. Teismas pagrįstai pripažino G. J. kaltu ir nuteisė – pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 180 str. 1 d. (šioje dalyje G. J. nuosprendžio neskundžia) ir BK 180 str. 2 d.

Spręsdamas G. J. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų R. D. ir V. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje duotais parodymais, liudytojo S. P. duotais parodymais ir kitais ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, motyvuotai įvertino įrodymų visumą.

Iš apeliaciniame skunde išdėstytų G. J. teiginių galima daryti išvadą, kad iš esmės nuteistasis neginčija įbėgęs į kavinę – barą „(duomenys neskelbtini)“ patalpas pro tarnybines duris, tačiau apeliantas neigia turėjęs tikslą iš minėtos kavinės pagrobti joje esančius daiktus.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis viso bylos proceso metu neigė įvykdęs plėšimą iš kavinės – baro „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 131-132, 154-155), teigdamas, kad į kavinę įėjo tik ieškodamas draugo, o pamatęs, kad jis turi paėmęs du butelius alkoholinių gėrimų liepė E. J. juos padėti į vietą, t.y. nepritarė E. J. veiksmas, tačiau draugas neklausė. Tokius nuteistojo G. J. parodymus kolegija vertina kaip jo gynybinę poziciją, siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ar sušvelninti savo teisinę padėtį ir pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei sprendžiant apelianto kaltės klausimą vadovautis nukentėjusiųjų R. D. ir V. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje duotais parodymais, kuriuose nurodoma, kad nuteistasis G. J. įbėgo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“ pro tarnybines duris paskui E. J. , kuris paėmė du butelius alkoholinių gėrimų. G. J. neprieštaravo E. J. veiksmams ir nesakė, kad padėtų degtinę. E. J. paėmus du butelius degtinės, abu vyriškiai išbėgo pro tarnybinį įėjimą. G. J. alkoholinių gėrimų nepaėmė, tačiau E. J. paimtus butelius padėti į vietą taip pat neliepė (t. 1, b. l. 31, 33-34, 56-57, 67, 68-69, t. 2, b. l. 74-75). Nukentėjusiųjų R. D. ir V. P. parodymai ikiteisminio bylos tyrimo metu buvo nuoseklūs, patvirtinti kitais bylos duomenimis, todėl netikėti jais nėra jokio pagrindo, ko negalima pasakyti apie nuteistojo G. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nuoseklumą, kadangi iš pradžių G. J. apklaustas Šiaulių miesto TPK KP NTS viršininko prisipažino padaręs su E. J. dviejų alkoholinių gėrimų vagystę iš kavinės – baro „ (duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 135), tačiau vėliau savo parodymus ėmė keisti, neigdamas kaltę.

Aptariamo nusikalstamo sumanymo turinys, jo dinamika viso nusikaltimo darymo metu aiškiai atskleidžia objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., požymius. Apeliantas kartu su E. J. realizavo objektyviąją šio nusikaltimo pusę. Visa tai byloja apie nuteistojo G. J. bendrą pasiryžimą daryti nusikalstamą veiką. Tokioje situacijoje nėra svarbu, ar G. J. tarėsi su E. J. daryti nusikalstamą veiką iš anksto, ar toks pasiryžimas atsirado nusikalstamos veikos darymo metu, kadangi bendrininkavimas yra galimas visose nusikalstamos veikos stadijose. Todėl kolegijai nekyla abejonių, kad G. J. suprato visą nusikalstamo veikimo esmę – suprato, kad E. J. grobiant svetimą turtą kaip priemonę šiam tikslui pasiekti E. J. panaudojant fizinį smurtą ir taip pasiekiant tikslą – neteisėtai užvaldo svetimą turtą. Todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistasis yra lygiavertis plėšimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., bendrininkas.

Todėl teisėjų kolegija, daro išvada, kad nors fizinį smurtą panaudojo ir alkoholinius gėrimus paėmė tik E. J. , tačiau nuteistasis G. J. buvo šalia ir tokiems E. J. veiksmams pritarė, t.y. savo nusikalstamų veiksmų nenutraukė, įsibrovė į patalpą, iš padarytos nusikaltimo vietos pasišalino kartu su E. J. , todėl G. J. padaryta veika dėl plėšimo iš kavinės – baro „(duomenys neskelbtini)“ atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d., požymius, ką pagrįstai ir nustatė pirmosios instancijos teismas.

Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes nuteistajam G. J. nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos BK 54 str. Apylinkės teismas nustatęs dvi G. J. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nenustatęs tik vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad dalinai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei atsižvelgęs į kitas skundžiamame nuosprendyje išdėstytas ir bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – G. J. ankščiau teistas, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, dėl ko jis yra laikomas recidyvistu (LR BK 27 str.), daug kartų baustas administracine tvarka, tinkamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, todėl kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantui už apysunkį tyčinį nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 180 str. 1 d. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri yra žymiai mažesnė už Lietuvos respublikos BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį (vidurkis – 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), o už sunkų tyčinį nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri yra taip pat mažesnė už Lietuvos respublikos BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį (vidurkis – 3 metai 7 mėnuo 15 dienų) ir paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos. Nuteistojo G. J. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nors ir yra pilnametis, tačiau vis tiek labai jaunas, kad kaltę dėl nukentėjusiojo V. P. apiplėšimo visiškai pripažino ir gailisi, materialinė žala nukentėjusiajam nepadaryta, nukentėjusiojo V. P. atsiprašė, pažada daugiau nebenusikalsti, neduoda pagrindo dar labiau švelninti paskirtas bausmes.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. ir 3 d. prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridėta tik dalis laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu. Todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo G. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmes nuteistajam G. J., įstatymo reikalavimų nepažeidė, paskyrė teisingas bausmes ir jos nėra aiškiai per griežtos, todėl jų švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, įvertinęs įrodymus, jų patikimumą ir pakankamumą, pripažįsta, kad vertindamas įrodymus apylinkės teismas klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo. Taip pat apeliantas savo skunde nenurodė išsamių motyvų, kurie turėtų išteisinamąjį pobūdį dėl jam inkriminuoto nusikaltimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

nutaria:

nuteistojo G. J. apeliacinį skundą atmesti.