Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Doctormedia“, atstovaujamo bankroto administratoriaus MB „Sekmė“ ieškinį atsakovui R. M. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu) 2018-05-24. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017-02-01 nutartimi pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą UAB „Doctormedia“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas MB „Sekmė“. Atsižvelgus į nutartyje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad įmonė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla. Atsakovas R. M. buvo UAB „Doctormedia“ vadovas nuo 2011-05-02. Minėta 2017-02-01 nutartimi Vilniaus apygardos teismas įpareigojo bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Vadovaujantis paskutiniu 2011 metų balansu UAB „Doctormedia“ turėjo turto už 30 708,00 Lt (8 893,65 Eur). 2017-05-03 Vilniaus apygardos teismo nutartimi atsakovui buvo skirta 2 000,00 Eur bauda už nevykdomus teismo įpareigojimus perduoti bankroto administratoriui turtą ir dokumentus. 2017-06-02 nutartimi bauda buvo sumažinta iki 200,00 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2017-04-11 nutartimi patvirtintas UAB „Doctormedia“ kreditorių reikalavimų sąrašas 2 959,55 Eur sumai. Vilniaus apygardos teismo 2017-05-03 nutartimi UAB „Doctormedia“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, taip pat visam bankroto proceso laikotarpiui patvirtinta 2 140,00 Eur administravimo išlaidų sąmata (iš jų 1 140,00 Eur administratoriaus atlyginimas ir 1 000,00 Eur kitos administravimo išlaidos).

Vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Toks pats įpareigojimas atsakovui nustatytas ir Vilniaus apygardos teismo 2017-02-01 nutartyje, tačiau, kaip minėta, atsakovas šios savo pareigos neįvykdė. Juridinio asmens vadovui ar dalyviui nevykdant ar netinkamai vykdant jo kompetencijai priskirtas pareigas, jam, be kitų atsakomybės rūšių, kyla civilinė atsakomybė.

Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek ir tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Taigi įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Kadangi bankroto įstatymu bankroto procesui keliamas pagrindinis tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus ir šis tikslas yra galutinis rezultatas, kurio yra siekiama bankroto procedūromis, tai ginant įmonės interesus ginami ir kreditorių interesai. Įmonės naudai priteisus žalos atlyginimą, gautos sumos panaudojamos proporcingai patvirtintiems kreditorių reikalavimams tenkinti, laikantis ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2013).

Atsižvelgiant į tai, atsakovo neveikimas lemia ne tik Civilinio kodekso 2.87 straipsnyje įtvirtintų vadovo pareigų, bet ir įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų nevykdymą, todėl laikytina, kad atsakovė tiek įmonės, tiek kreditorių atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai patvirtina visas būtinas sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti: neteisėtą neveikimą patvirtina ieškovo nurodytos aplinkybės – dėl atsakovo neteisėto neveikimo – įmonės turto ir dokumentų neperdavimo, žalos dydį patvirtina teismo patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma (2 959,55 Eur) bei administravimo išlaidų sąmata (2140,00 Eur), ir yra priežastinis ryšis tarp neteisėto neveikimo ir padarytos žalos – jeigu atsakovas būtų bankroto administratoriui perdavęs įmonės turtą bei dokumentus, administratorius iš gauto turto būtų padengęs kreditorių reikalavimus bei administravimo išlaidas. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad byloje nesant įrodymų, kad atsakovas atsiskaitė su ieškovu, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 5 099,55 Eur žalos atlyginimo (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovės taip pat priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už 5 099,55 Eur priteistą bendrą sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2018-03-26) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo žyminio mokesčio atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 153,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie pašto išlaidas).

Atsižvelgiant į tai, jog procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, apie priimtą sprendimą už akių atsakovas taip pat papildomai informuotinas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 099,55 Eur žalos atlyginimo ir 5,00 procentus metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu už akių priteistą sumą (5 099,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-03-26) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo ieškovo BUAB „Doctormedia“, juridinio asmens kodas 302621884, atstovaujamo bankroto administratoriaus MB „Sekmė“, juridinio asmens kodas 304050555, naudai.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 153,00 Eur žyminio mokesčio. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Apie priimtą sprendimą už akių atsakovą papildomai informuoti viešo paskelbimo būdu.

Sprendimas už akių per dvidešimt dienų gali būti ieškovo skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas už akių atsakovo negali būti skundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.