Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2024-09-27 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1252-1143/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-09-27
Bylos Nr.
e1-1252-1143/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08627-2024-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Augustė Juozapavičienė
Kaltinamasis
R. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1252-1143/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08627-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2, 1.1.8.12; 1.2.25.5; 2.12.1.1 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 27 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Vaidos Matuzonienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

R. M., užsieniečio ILTU kodas (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Azerbaidžano Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neturintis teisės būti Lietuvos Respublikoje (neturi leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

R. M. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 prom. neblaivumas, o būtent, jis, 2024-03-04 apie 21.52 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,61 promilės etilo alkoholio koncentracija. R. M. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis R. M. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Nurodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažįsta visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos jis labai gailisi. Jis mokėsi, bei gyvena (duomenys neskelbtini), ten yra susituokęs su ukrainiete. Jis buvo kare Ukrainoje, kur pats kariavo, buvo sužeistas, po ko jį išsiuntė į Italiją gydytis, ten taip pat yra tvarkomi jo, kaip Ukrainos pabėgėlio, dokumentai. Į Lietuvą jis atvyko 2024-03-01 per Lenkiją, leidimo gyventi Lietuvoje jis neturi. Čia jis atvyksta kas porą mėnesių pas savo tautiečius, atvykęs gyvena viešbutyje. Jis nuolatinio ir oficialaus darbo neturi, kadangi jam šiuo metu vyksta gydymas ir neturi leidimo dirbti, tačiau dėl ligos gauna pašalpą, kurią perveda žmonai, kadangi žmona gauna žymiai mažesnę pašalpą. 2024-03-04 apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini) jis su klasioku gėrė degtinę – dviese išgėrė 0,5 litro, po pasėdėjimo praėjus maždaug valandai po alkoholio vartojimo (buvo maždaug apie 21.00 val.) jis nusprendė grįžti į viešbutį, todėl sėdo prie automobilio „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairo ir važiavo link senamiesčio, kur ir yra jo viešbutis. Važiavo vienas, nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio. Jis turi vairuotojo pažymėjimą, išduotą Azerbaidžano Respublikoje ir Ukrainos patvirtintas sertifikatas, kuris galioja visose šalyse. Automobilį „Toyota Prius“ jis gavo iš savo draugo R. ((duomenys neskelbtini), daugiau duomenų jo nežino, kontaktinio numerio neturi, tik žino, kad šis automobilis ir jam nepriklauso, jis jį paėmęs iš kažkokio asmens, tam kad jiems atvykus į Lietuvą, turėtų su kuo važinėti, už paimtą automobilį jis moka nuomos mokestį, jam suteikta savininko sąskaita, į kuria ir perveda pinigus. Savininkas gyvena Lenkijoje, jis jo paprašė raktų ir dokumentų nuo mašinos, kuri yra Lietuvoje, jis jam pasakė, kad ji stovi Vilniuje, senamiestyje, namo kieme (adreso nežino) – tiek raktai, tiek dokumentai yra mašinos viduje, ji stovi nerakinama. Jam nuvažiavus apie 3 km nuo tos vietos, kur buvo su klasioku, bevažiuojant nuo automobilio nukrito ratas, ir jį nubloškė į šoną, jis įvažiavo į kelio šone buvusi pėsčiųjų ženklą, po ko įvažiavo į šalikelėje esančią duobę, ten ir sustojo. Tuo tarpu pro jį pravažinėjo policijos automobilis ir sustojo. Buvo patikrintas jo blaivumas, nustatytas 1,61 neblaivumas. Pareigūnai pradėjo pildyti dokumentus ir forminti įvykį. Jam siūlomo užstato 1 600 eurų jis negalės sumokėti, kadangi neturi ir jam tokios sumos tikrai nepavyks pasiskolinti pas pažįstamus (e. b. l. 105-108).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2024-03-04 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad R. M. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai, tiesia linija eiti negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. Tikrinimas prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARKA-0042, patikros sertifikatas Nr. 1989080: pirmasis tikrinimas – 22.09 val. nustatytas 1,91 promilės girtumas, antrasis tikrinimas – 22.35 val. ir nustatytas 1,61 promilės girtumas. Su tikrinimo rezultatais sutiko (e. b. l. 46).

2024-03-04 22:09 prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARKA-0042, patikros sertifikatas Nr. 1989080, R. M. nustatytas 1,91 ‰ (promilės) girtumas

2024-03-04 22:35 prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARKA-0042, patikros sertifikatas Nr. 1989080, R. M. nustatytas 1,61 ‰ (promilės) girtumas. (e. b. l. 58-60).

Iš byloje esančio transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta transporto priemonė – automobilis „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), po eismo įvykio. Nurodyti išoriniai transporto priemonės apgadinimo požymiai: automobilis po eismo įvykio, apgadintas priekinis bamperis, priekinis stiklas, dešinės pusės priekis ratas, variklio dangtis, priekiniai žibintai, kairės ir dešinės pusės priekinės durelės. Nurodytas savininkas – A. D. (asmens kodas ir gyvenamoji vieta Vilniuje, pažymėta, kad transporto priemonė drausta (e. b. l. 136-138).

Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota dviejų vaizdo įrašų, nufilmuotų policijos pareigūnų mobiliąja vaizdo stebėjimo kūno („body“) kamera apžiūra. Apžiūrint pirmąjį vaizdo įrašą pavadinimu „PSS-20240304-220522UTC+0200mp4“ nustatyta, kad vaizdo įrašo data ir laikas – 2024-03-04 22:05:22. Vaizdo įraše matoma kaip pareigūnai privažiuoja prie automobilio, kuris yra padaręs eismo įvykį (automobilis yra priekiu įvažiavęs į kalnelį ant žolės, esantį palei automobilių stovėjimo aikštelę). Pareigūnai išsiaiškino, kad vairuotojas kalba rusų kalba, vairuotojas nurodo, kad jis vairavo, buvo vienas, o taip pat, kad vairuotojo pažymėjimą jis turi, su savimi paso neturi, kad yra blaivas, kad negėrė, važiuojant jam nukrito ratas ir jį „užnešė“. Pasak pareigūnų, nuo vairuotojo sklinda alkoholio kvapas, tarnybiniu alkotesteriu tikrinamas vairuotojo blaivumas, nustatytas – 1,91 promilės. neblaivumas. Asmuo nurodo, kad leidimas gyventi pas jį yra. Paklausus kada paskutinį kartą gėrė vairuotojas (azerbaidžanietis) pasakė, kad vakar. Savo asmens kodo nežino, prisistatė kaip R. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., nurodo, kad automobilis kuriuo važiavo, yra nuomotas, GMP pagalbos nereikia. R. M. toliau aiškina, kad jis turi leidimą gyventi Lenkijoje, į Lietuvą atvyko į svečius, čia yra dvi dienas. Apžiūrint antrąjį vaizdo įrašą pavadinimu „PSS-20240304-2228255UTC+0200.mp4“ nustatyta, kad vaizdo įrašo data ir laikas – 2024-03-04 22:28:55. Vaizdo įraše matoma kaip vairuotojui antrą kartą tikrinamas neblaivumas – nustatyta etilo alkoholio koncentracija – 1,61 promilės (e. b. l. 161-165).

Apklaustas kaip liudytojas Virginijus Kveraga parodė, kad darbą pradėjo 2024-03-04 nuo 18.00 val., kartu su tyrėja Patricija Krutko ir tyrėja Vita Miškinyte, tarnybiniu automobiliu „VW“, kurio šaukinys V1751. Apie 21.55 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK OVS) budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) lengvasis automobilis nuvažiavo į griovį, galimai yra prispaustų žmonių, prie parduotuvės „Norfa“. Atvyko į vietą maždaug po 10 minučių. Vietoje jau buvo gaisrinės darbuotojai. Automobilis „Toyota Prius“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo nuvažiavęs nuo kelio prieš tai apgadinęs kelio ženklą (pėsčiųjų perėjos), automobilio viduje žmonių nebuvo. Šalia automobilio stovėjo Azerbaidžano pilietis R. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris kalbėjo su jais rusų kalbą. Vėliau atvažiavo greitosios pagalbos darbuotojai – niekam pagalbos nereikė, niekas nenukentėjo. R. M. prisipažino, kad tai jis vairavo minėtą automobilį, paaiškino, kad pravažiavus kalnelį automobilis staiga tapo nevaldomas ir nuvažiavo nuo kelio. Paklausus R. M. ar jis vartojo alkoholį ir kada, šis atsakė, kad vartojo alkoholį vakar, ką gėrė nenurodė, minėjo, kad važiavo automobiliu vienas, bendraujant su asmeniu jautėsi alkoholio kvapas. Patikrinus asmenį alkotesteriu, pirmu pūtimu buvo nustatytas 1.91 promilės girtumas, tikrinant antrą kartą buvo nustatytas 1.61 promilės girtumas, R. M. buvo sulaikytas, specialiosios priemonės naudotos nebuvo, pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą Vilniuje, T. Ševčenkos g. 26, faktinis sulaikymas 22.10 val. Taip pat R. M. pateikė asmens dokumentus, kuriuose nebuvo leidimo gyventi Lietuvoje, bei išduotos vizos pase (e. b. l. 38-39).

Apklaustas kaip liudytojas A. D. parodė, kad jis supranta ir kalba rusų kalba. Lietuvoje gyvena apie 2 metus. Jis Lietuvoje dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, vairuotoju, o papildomai perka automobilius Lietuvoje ir juos nuomoja kitiems asmenimis, tai daro legaliai, pagal sutartis, moka mokesčius Lietuvoje. Jis yra automobilio „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas, šį automobilį jis nusipirko prieš 2-3 mėnesius ir į irgi nuomoja. Ši automobilį jis nusipirko už 1600 eurų, tačiau šiuo metu to patvirtinančio dokumento jis su savimi neturi, pasižiūrėjęs ir radęs dokumentą galės atsiųsti tyrėjai elektroniniu paštu. 2024-02-22 pagal sudarytą sutartį jis minėtą „Toyota“ automobilį išnuomojo R. M., kuris už jos nuomą jam sumokėjo, jis iš jo pirmą kartą išsinuomojo automobilį. Toliau ką nuomininkai veikia ir kur važiuoja jis nežino, jis pilnai atsakingas už automobilį. Iš policijos pareigūno jis sužinojo, kad R. vairavo automobilį neblaivus ir, kad nuomotas automobilis „Toyota“ šiuo metu yra automobilių saugojimo aikštelėje. Kaip automobilio „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas, prašo leisti atsiimti priverstinai nuvežtą, jam priklausantį automobilį. Prie apklausos dar pridės automobilio „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo kopiją, bei sudarytą automobilio nuomos sutartį su R. M. kopiją (e. b. l. 149-152).

Iš byloje esančių transporto priemonės registracijos duomenų (BIRT žiūryklė) bei 2023 m. gruodžio mėn. pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad transporto priemonės – automobilio „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , savininkas yra A. D.. Savininkui A. D. leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 139).

Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Toyota Prius“, pasirinkti metai – 2005, kaina su PVM – 3 990 eurų (e. b. l. 140).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus vienas kitą papildančius ir tarpusavyje sutampančius įrodymus bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad šioje byloje įrodyta, jog R. M., nustatytu laiku ir vietoje vairavo minėtą transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 prom. neblaivumas.

Pats kaltinamasis R. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad 2024-03-04 apie 21.52 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus. Kaltinamojo kaltė įrodyta liudytojo Virginijaus Kveraga parodymais bei kiti byloje esantys surinkti įrodymai – alkotesterio duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas. Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad R. M. vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas 1.61 prom. neblaivumas. R. M. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. M. pareiškė, kad su baudos dydžių sutinka. Prašo leisti sumokėti baudą per 2 metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į nusikaltimo padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į jo pasekmes, nustatyto neblaivumo sunkumą, į kaltinamojo asmenybę ir šeimyninę padėtį. Kaltinamasis nebaustas administracine tvarka, neteistas, nevedęs, nedirbantis. Išdėstytos aplinkybės bei jo sutikimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro pareiškime teismui siūlomą bausmę – baudą.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. R. M. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamas automobiliu „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad automobilis „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso A. D., kaip nustatyta byloje, jis nežinojo, kad kaltinamasis neblaivus juo naudosis. Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri remiantis įmonės VšĮ „Emprekis“ be PVM yra 3 990 eurų.

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam R. M. įvertina, kad jis nusikalstamą veiką padarė, kai jam alkoholio matuokliu buvo nustatytas 1.61 promilės girtumas. Kartu pažymėtina, kad tokiais savo veiksmais R. M. sukėlė pavojų ne tik savo, tačiau ir aplinkinių žmonių sveikatai bei gyvybei, taip padarydamas vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų. Tai tik patvirtina aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju R. M. požiūris į nustatytas teisės normas buvo atsainus, tokiu savo elgesiu parodė, kad darydamas nusikalstamą veiką jis negalvojo apie galimai dėl jo veiksmų kilsiančias pasekmes, buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Teismas konstatuoja, jog R. M., sėsdamas už vairo neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, elgėsi neatsakingai, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Kartu pažymėtina, kad šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonės taikymas už transporto eismo saugumą pažeidžiančias nusikalstamas veikas yra viena efektyviausių prevencinių priemonių. Dėl šios priemonės taikymo galinčios kilti neigiamos pasekmės nuteistojo šeimai ar jam asmeniškai negali būti vertinamos aukščiau už visuomeninį interesą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas transporto eismo saugumas, o skirta bausmė atliktų savo prevencinę paskirtį. Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, jo elgesys po veikos padarymo, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 2 metus 3 mėnesius naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024-03-05.

VI. Kiti klausimai

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką (1 parą) nuo 2024-03-04 22.10 val. iki 2024-03-05 16.01 val. (e. b. l. 29-33, 34-37).

R. M. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų paėmimą palikti nepakeistas iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iš R. M. paimtas dokumentas – Azerbaidžano Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2015-08-13, kuris yra tyrimą atlikusios Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos Viktorijos Mechovič žinioje, grąžintinas R. M..

Iš R. M. paimti: Azerbaidžano Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), tarptautinis vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurie yra tyrimą atlikusios Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos Viktorijos Mechovič žinioje, perduotini Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 57 MGL (2 850 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. M. 38 MGL (1 900 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką (1 parą) nuo 2024-03-04 22.10 val. iki 2024-03-05 16.01 val. ir ją ,prilyginus 2 MGL dydžio baudai R. M. paskirti galutinę 36 MGL (1 800 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu R. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus 3 (tris) mėnesius naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo datos, t. y. nuo 2024-03-05.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis konfiskuoti iš R. M. automobilio „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią sumą t. y. 3 990 Eur.

R. M. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų paėmimą palikti nepakeistas iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Iš R. M. paimtą dokumentą – Azerbaidžano Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti R. M..

Azerbaidžano Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir tarptautinį vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)), perduoti Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijai.

Išaiškinti R. M., kad:

1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 24 mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas;

2) Išaiškinti nuteistajam, kad jis sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą privalo teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus.

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Išaiškinti R. M., kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Augustė Juozapavičienė