- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-07
- Bylos Nr.
- N-444-541-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 30 d. nutarties V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių rinktinės įgaliotas pareigūnas 2007 m. birželio 22 d. surašė V. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 16.15 val., vairuodamas automobilį nesustojęs pravažiavo geležinkelio pervažą degant raudonam šviesoforo signalui, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 213 punkto reikalavimus.
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. liepos 11 d. nutarimu V. M. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 125 straipsnyje, padarymą skyrė 300 litų baudą pažeidimą įvertinant 8 balais.
II.
V. M. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Nurodė, jog važiavo Minijos gatve ir pasukęs į dešinę iš karto po posūkio jis atsidūrė pervažoje. Pažymėjo, jog pasukus link pervažos ir pažiūrėjus į šviesoforą pamatė, jog nedega joks šviesoforo ir garsinis signalas, prieš pervažą nebuvo jokio kito automobilio, todėl jis ją pervažiavo. Teigė, jog tuomet veidrodėlyje pamatė, kad dega draudžiamas šviesoforo signalas (radonas ir mirksintis pakaitomis). Mano, jog šiuo atveju nėra jo kaltės, nes važiuodamas prieš pat pervažą negalėjo numatyti, kad tuo pačiu momentu įsijungs draudžiantis šviesoforo signalas. Tvirtino, jog pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, pažeidimo tiesiogiai nestebėjo, nes jam vaizdą buvo užstojęs priekyje stovėjęs automobilis, o pareigūnas, nagrinėjęs bylą, apsiribojo vien tik susipažinimu su administracinio teisės pažeidimo protokolu, jokių paaiškinimų jam iš viso nereikėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi V. M. skundą iš dalies tenkino, t. y. Institucijos nutarimu paskirtą baudą pakeitė į įspėjimą. Teismas nurodė, kad asmens kaltė įrodyta rašytine bylos medžiaga ir liudytojo A. M. parodymais, jog šis stebėjo, kaip per geležinkelio pervažą pravažiavo transporto priemonė, vairuojama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, nors degė draudžiamas (raudonas) šviesoforo signalas. Teismas pažymėjo, jog V. M. skundo reikalavimus grindžia tuo, kad į geležinkelio pervažą įvažiavo, kai nedegė draudžiamas šviesoforo signalas. KET 213 punktas reglamentuoja, jog praleisdamas artėjančią bėginę transporto priemonę, taip pat tuomet, kai važiuoti per pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Važiuoti nesustojus draudžiama“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio; prieš pradėdamas važiuoti vairuotojas privalo įsitikinti, kad prie pervažos neartėja bėginė transporto priemonė. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktų fotonuotraukų teismas nustatė, kad prieš geležinkelio pervažą yra kelio ženklas, įspėjantis apie geležinkelio pervažą be pakeliamojo užtvaro, taip pat matyti, jog pervaža yra tokio pločio, jog įvažiavimo ir pervažiavimo į ją momentas beveik sutampa, todėl padarė išvadą, kad policijos pareigūnai, pastebėję automobilį, važiuojantį per pervažą degant draudžiamam šviesoforui signalui, pagrįstai nustatė, kad automobilis į pervažą įvažiavo esant draudžiamam šviesoforui signalui. Taikydamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir švelnindamas paskirtą nuobaudą teismas nurodė, jog pažeidėjas specialiąja teise naudojasi 17 metų, per šį laikotarpį padarė tik du KET pažeidimus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, kas jį apibūdina kaip asmenį, nelinkusį nusižengti eismo tvarkai keliuose, priešingais teisei veiksmais nesukeltos sunkios pasekmės, todėl šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti pritaikius ir švelnesnę nuobaudą - įspėjimą.
III.
Nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi, V. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytais, argumentais, papildomai akcentuoja, jog byloje yra prieštaravimų, kurių teismas nepašalino, t. y. pareigūnas R. Koegst savo tarnybiniame pranešime įrašė, jog „važiuodami pastebėjo, kaip per geležinkelio pervažą degant pakaitomis raudonam šviesoforo signalui, nesustodamas pravažiavo automobilis“, A. M. teisme nurodė, jog pažeidimą stebėjo stovėdami sankryžoje. Mano, jog teismas neskiria sąvokų įvažiavimas į pervažą ir pervažos pervažiavimas. Teigia, jog tokią griežtą priemonę – pažeidimo įvertinimą 8 balais – teismas galėjo palikti galioti tik neginčijamai nustatęs, jog administracinis teisės pažeidimas padarytas tyčia.
Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Institucija asmens apeliacinio skundo tenkinimo galimybę palieka teismo nuožiūrai ir pažymi, jog su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi nesutinka, nes Institucijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 125 straipsnis (galiojęs pažeidimo padarymo metu), už kuriame numatytos veikos padarymą nubaustas V. M., inter alia numatė, jog administracinę atsakomybę užtraukia įvažiavimas į pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui. Administracinis kaltinimas apeliantui suformuluotas pagal KET 213 punktą, t. y. už tai, jog šis, kai važiuoti per pervažą buvo draudžiama (degė pakaitomis raudonas šviesoforo signalas), vairuodamas automobilį nesustojo prieš šviesoforą.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas pirmosios instancijos teismo atliktu netinkamu įrodymų vertinimu. Šiuo aspektu pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principai įtvirtinti ATPK 257 straipsnyje, kuriame numatyta, jog organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės buvimo, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė liudytoju A. M. (pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą), kurio parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apelianto teikiama įvykio versija. Pabrėžtina, kad jokių esminių prieštaravimų tarp liudytojo parodymų bei byloje esančios rašytinės medžiagos nenustatyta, konkrečių aplinkybių, dėl kurių šis būtų suinteresuotas duoti klaidinančius parodymus, apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl duoti parodymai pagrįstai laikyti patikimais ir jais remtasi nustatant nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota skundžiamame nutarime. Vien ta aplinkybė, kad pareigūnų surašytuose procesiniuose dokumentuose nurodytas ne visai tikslus pažeidimui kvalifikuoti būtinas terminas (pervažos „pravažiavimas“ vietoje „įvažiavimas“), dar nereiškia, jog asmuo ATPK 125 straipsnyje numatyto pažeidimo nepadarė. Teisme duoti A. M. patikslinantys įvykio aplinkybes parodymai yra patikimi, nes: pirma, pažeidimas buvo policijos pareigūnų stebimas betarpiškai (tiek tarnybiniame pranešime fiksuota, tiek teisme policijos pareigūnas patvirtino, jog stebėjo daromą pažeidimą važiuodami tarnybiniu automobiliu – b. l. 14, 29), t. y. apelianto vairuojamas automobilis nesustodamas įvažiavo ir pervažiavo geležinkelio pervažą, kai degė draudžiamas šviesoforo signalas; antra, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pervažos dydis neleidžia įvažiavimo į pervažą ir jos pervažiavimo) laike atskirti; trečia, liudytojo suinteresuotumas melagingai apkaltinti apeliantą neįrodytas.
Taip pat pastebėtina, jog iš apelianto pateiktų pažeidimo vietos fotonuotraukų matyti (b. l. 7), jog dar gerokai prieš pervažą pastatytas įspėjamasis ženklas „Pervaža be užtvaro“, kas rūpestingam vairuotojui reiškia, jog toliau seks kelio ruožas, kuriame reikia imtis atsargumo priemonių ir, savaime aišku, stebėti šviesoforo signalus. Iš administracinio teisės pažeidimo protokole daryto V. M. įrašo („nepastebėjo, kad dega raudonas šviesoforo signalas“ – b. l. 12) bei teisminiuose ginčuose išsakytos pozicijos („jei ir padarė pažeidimą, tai tik dėl to, kad taip susiklostė aplinkybės“ - b. l. 30), darytina išvada, kad V. M. pažeidimą padarė nebūdamas pakankamai atidus vairuotojas.
Taigi, išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog V. M. kaltė, padarius ATPK 125 straipsnyje numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta, veika kvalifikuota tinkamai.
Dėl apeliantui teismo nutartimi sušvelnintos nuobaudos teisėjų kolegija pažymi, kad nustatytos nuobaudos individualizavimui reikšmingos aplinkybės nesudarė jokio pagrindo išimtinėms ATPK 30¹ straipsnio nuostatoms taikyti, tačiau atsižvelgiant į viešosiose teisės šakose, įskaitant ir administracinę teisę, taikomą principą non reformatio in peius (draudimas keisti į blogąją pusę) ir nesant Institucijos apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sušvelnintos nuobaudos revizuoti griežtinimo linkme negali, todėl skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis paliktina nepakeista.
Pastebėtina, jog 2007 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr.X-1365, įsigaliojusiu nuo 2008 m. sausio 1 d., buvo pakeistos ATPK nuostatos dėl pažeidimų įvertinimo balais, t. y. balų sistemos atsisakyta, kas šiuo atveju laikytina atsakomybėn traukiamo asmens padėties sušvelninimu, todėl tokie pakeitimai taikytini atgal, t. y. ir apelianto padarytam pažeidimui (ATPK 8 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, Institucijos nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalys, kuriose skirti ir palikti galioti už padarytą pažeidimą 8 balai, naikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1, 4 punktais,
nutaria:
V. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus 2007 m. liepos 11 d. nutarimo ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 30 d. nutarties dalis dėl V. M. padaryto pažeidimo įvertinimo 8 baudos balais panaikinti.
Likusias Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus 2007 m. liepos 11 d. nutarimo ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 30 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.
Nutartis neskundžiama.