- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-22
- Bylos Nr.
- A-442-712-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Skirgailė Žalimienė, Dainius Raižys (pran.)
- Pareiškėjas
- S. U., S.
- Atsakovas
- Kauno apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. U. skundą atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai, dalyvaujant trečiajam suinteresuotajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Scandinavian motor hotel“, dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Kauno apskrities viršininko 2007 m. liepos 10 d. įsakymą Nr.02-08-8007, kuriuo sklype Nr.288, esančiame Ylių kaime, Nemakščių seniūnijoje, Raseinių rajone, nustatytas 6500 kv. m ploto sklypo dalies servitutas, suteikiantis teisę neatlygintinai šia sklypo dalimi naudotis šiame sklype esančių pastatų savininkams, eksploatuojant, prižiūrint bei remontuojant jiems nuosavybės teise priklausančius pastatus.
Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamas atsakovo įsakymas yra neteisėtas. Administraciniu aktu servitutas gali būti nustatomas tik įstatymo nustatytais atvejais. Ginčo atveju servitutas negalėjo būti nustatytas administraciniu aktu, nes nėra jokio visuomenės poreikio, servituto nustatymas visam žemės sklypui nėra pateisinamas jokia būtinybe, be to, nebuvo formuojamas žemės sklypas ar rengiami teritorijų planavimo dokumentai. Nustačius servitutą visam žemės sklypui, pareiškėjui nepagrįstai buvo apribota teisė naudotis jam priklausančiu žemės sklypu. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamas įsakymas buvo priimtas, pažeidžiant tokio pobūdžio akto turiniui keliamus reikalavimus, numatytus Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr.1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 16 punkte. Taip pat nebuvo išspręstas klausimas dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos mokėjimo tarnaujančio daikto savininkui. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Kauno apskrities viršininkas 2007 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr.02-08-10002 pripažino ginčijamą įsakymą netekusiu galios. Tačiau atsakovas tokiu būdu ginčo spręsti negalėjo ir administraciniu aktu neteisėtai pripažino netekusiu galios anksčiau savo priimtą aktą.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Atsakovas nurodė, kad kilęs ginčas jau yra išspręstas, nes atsakovas pats pripažino pareiškėjo ginčijamą įsakymą netekusiu galios.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad baigtinis servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejų sąrašas yra nurodytas Žemės įstatymo 23 straipsnyje. Šioje byloje ginčijamas atsakovo įsakymas nebuvo pagrįstas nei vienu iš Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 ar 4 punktuose, kuriuose reglamentuota galimybė nustatyti servitutus privatiems žemės sklypams, numatytų pagrindų, todėl konstatuotina, kad atsakovas nagrinėjamu atveju neteisėtai nustatė sklypo dalies servitutą, nepagrįstai apribodamas savininko teisę naudotis žemės sklypu. Be to, atsakovas, priimdamas ginčijamą įsakymą, nesilaikė tokiam aktui keliamų privalomųjų turinio reikalavimų, nustatytų Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr.1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 16 punkte. Teismas nurodė, kad atsakovas kitu administracinius aktu (2007 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr.02-08-10002) ginčijamą įsakymą pripažino netekusiu galios. Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi apskrities viršininko sprendimu panaikinti nustatytą servitutą. Tokia įstatymo nuostata sudaro racionalią galimybę ginčus išspręsti administravimo subjektui, nesikišant teismui, mažesnėmis laiko ir finansinėmis sąnaudomis. Tokiu atveju, kai servitutą administraciniu aktu buvo nustatęs apskrities viršininkas, servitutas gali būti panaikintas paties apskrities viršininko sprendimu. Atsakovas tokia jam suteikta teise pasinaudojo ir, nustatęs, kad ginčijamu įsakymu servitutas buvo nustatytas neteisėtai, ginčijamą įsakymą pripažino netekusiu galios, atkurdamas iki pažeidimo buvusią teisinę situaciją. Teismas nurodė, kad, panaikinus ginčijamą aktą administracine tvarka ir išsprendus teisinį konfliktą, ginčo šioje byloje neliko, todėl pareiškėjo skundas atmestinas. Nors pareiškėjas teigė, kad apskrities viršininkas negali pripažinti netekusiu galios savo paties priimto administracinio akto, tačiau jis neginčijo 2007 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr.02-08-10002, kuriuo pirmesnis įsakymas buvo pripažintas netekusiu galios.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimą ir jo skundą patenkinti.
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalies nuostatas. Šios nuostatos nukreipia į Civilinį kodeksą, kuriame yra reglamentuojami servituto panaikinimo pagrindai. Civilinio kodekso 4.130 straipsnio 1 dalyje yra numatytas servituto pasibaigimo atvejų sąrašas, tačiau nagrinėjamu atveju nei vienas iš šiame sąraše numatytų pagrindų nebuvo atsiradęs. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas taip pat prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, pagal kurią teisines pasekmes sukėlęs viešojo administravimo institucijos sprendimas negali būti panaikinamas pačios jį priėmusios institucijos. Nagrinėjamu atveju ginčijamas įsakymas, kuriuo pareiškėjo sklypas buvo apsunkintas servitutu, tiesiogiai sukūrė teises pastatų savininkui, t. y. UAB „Scandinavian motor hotel“, todėl atsirado tam tikros teisinės pasekmės, kurių atsakovas vienašališkai negalėjo panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A-578/2007). Pareiškėjas nurodo, kad bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu teismas siekė, jog pareiškėjas atsisakytų skundo reikalavimų, tačiau tuo metu nebuvo žinoma, ar bendrovė „Scandinavian motor hotel“ neskųs 2007 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr.02-08-10002, kaip priimto, pažeidžiant jos teises, nes šiuo įsakymu buvo atimta jos teisė naudotis tarnaujančiuoju daiktu. Pareiškėjui atsisakius skundo reikalavimų, o trečiajam suinteresuotajam asmeniui pateikus skundą dėl minėto 2007 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr.02-08-10002 ir teismui tokį skundą patenkinus, 2007 m. liepos 10 d. įsakymas Nr.02-08-8007, kuriuo visam pareiškėjo sklypui nustatytas servitutas, liktų galioti, tuo pažeidžiant pareiškėjo interesus. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju, nustačius, kad skundžiamas 2007 m. liepos 10 d. įsakymas Nr.02-08-8007 buvo priimtas, pažeidžiant teisės normas, pirmosios instancijos teismas turėjo pareiškėjo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau tekste ir – ABTĮ) 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo mano, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (įstatymų saugomų interesų) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2 - 4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr. pvz. Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje A11–1192/2006).
Pareiškėjo skundžiamas Kauno apskrities viršininko 2007 m. liepos 10 d. įsakymas Nr.02-08-8007 yra pripažintas netekusiu galios Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr.02-08-10002 (b.l. 11, 28). Administracinis aktas yra juridinis faktas, kuris yra pagrindas teisiniams santykiams atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti. Kadangi iki ginčo išsprendimo pirmosios instancijos administraciniame teisme skundžiamas administracinis aktas neteko galios, todėl pasibaigė ir jo pagrindu atsiradę ginčo teisiniai santykiai. Netekęs galios skundžiamas administracinis aktas šiuo metu neturi jokios įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymo saugomiems interesams bei negali jų pažeisti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Dispozityvumo principas reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką, t.y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo (prašymo) dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (skundo (prašymo) pagrindą) (ABTĮ 23 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktai). Pareiškėjo suformuluotas skundo (prašymo) pagrindas ir dalykas nustato pirmosios instancijos teismo nagrinėjamos bylos ribas.
Pareiškėjas neskundė teismui Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr.02-08-10002, kuriuo buvo pripažintas netekusiu galios skundžiamas Kauno apskrities viršininko 2007 m. liepos 10 d. įsakymas Nr.02-08-8007. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį ginčą, negalėjo vertinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr.02-08-10002 teisėtumo, kadangi šis administracinis aktas nėra ginčo objektas. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas sprendime argumentus dėl Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr.02-08-10002 teisėtumo, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, todėl šie pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti argumentai dėl minėto administracinio akto nėra teisiškai reikšmingi, sprendžiant šį ginčą, ir neturi prejudicinės galios.
ABTĮ 130 straipsnio 5 dalis, nustato kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Ši įstatymo nuostata apriboja pareiškėjo teisę apeliacinės instancijos teisme keisti skundo (prašymo) dalyką. Todėl teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų dėl Kauno apskrities viršininko administracijos 2007 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr.02-08-10002 teisėtumo, kadangi šis administracinis aktas nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.
Remiantis išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo S. U. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.