- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-02-23
- Bylos Nr.
- 1-45-1025/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Matulevičienė
- Kaltinamasis
- A. L.
- Nukentėjusysis
- V. L.
- Advokatai
- Gediminas Lukauskas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. neturėdamas leidimo neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą, o būtent A. L. ūkinio pastato garaže, adresu (duomenys neskelbtini), darbastalio stalčiuje, neturėdamas leidimo neteisėtai laikė dujinį pistoletą "W. S. P9", numeris (duomenys neskelbtini), iki 2017-07-01, kai Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK RS pareigūnai paėmė įvykio vietos apžiūros metu.
A. L. grasino nužudyti žmogų, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent 2017 m. birželio mėn. 30 dieną apie 24.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), A. L. konflikto metu, rankose laikydamas medžioklinį šautuvą, grasino savo sutuoktinei V. L. nušauti ją, tuo sukeldamas pastarajai didelį išgąstį, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Dėl neteisėto šaunamojo ginklo laikymo
Kaltinamasis A. L. pagal jam pareikštą kaltinimą dėl neteisėjo ginklo laikymo savo kaltės tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nepripažino ir parodė, kad seniau vykdė veiklą - automobilių prekyba. Apie 2000 metus nusipirko automobilį iš Vokietijos, atlikdamas jo cheminį valymą, rado ginklą, suprato, jog tai dujinis pistoletas ir paėmęs jį įdėjo į darbastalio stalčių garaže. Ginklas visą laiką buvo darbastalio stalčiuje, jo niekada nenaudojo. Darbastalio stalčiuje laiko visokius įrankius, šlifavimo popierių, kurie reikalingi automobilių remontui. Šiame stalčiuje esančiais įrankiais dažnai naudojasi, paskutinį kartą stalčiumi naudojosi prieš tris mėnesius, nes buvo išvažiavęs dirbti į Vokietiją. Ginklas buvo padėtas kampe, stalčiaus gale. Medžiotoju tapo nuo 2010 metų. Būdamas medžiotoju privalo išlaikyti kursus kas 5 metai, paskutinį kartą kursus laikė 2015 metais. Kursų metu aiškino apie ginklus, kur turi būti registruotas ginklas, kokie ginklai turi būti registruojami. Apie šį ginklą buvo užmiršęs. Pripažino, jog neturėjo leidimo šiam ginklui laikyti (t. 2, b. l. 5-8, 22-23).
Nukentėjusioji V. L., sutikusi duoti parodymus ir apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad yra kaltinamojo sutuoktinė, garaže laikyto dujinio pistoleto nėra mačiusi, galimai sutuoktinis šį ginklą galėjo rasti automobilyje, kurį buvo parsivežęs iš Vokietijos. Mačiusi tik ,,orinuką“, su tokiu tiria šaudoma, jis buvo garaže, po to ūkiniame pastate (t. 2, b. l. 23-26).
Liudytojas R. S., sutikęs duoti parodymus ir apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad jog yra nukentėjusiosios brolis, pas tyrėją pirmą kartą matė ginklus: orinį šautuvą ir pistoletą. Nėra matęs, jog kaltinamasis A. L. juos būtų atsinešęs į medžioklę. Kartu su kaltinamuoju Aidu medžioja, žino, jog Aidas teisėtai laiko medžioklinį šautuvą (t. 2, b. l. 27-28).
Liudytojas V. L., sutikęs duoti parodymus ir apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, jog yra kaltinamojo sūnus, 2017 metais vasaros pradžioje ūkinio pastato garaže darbastalio stalčiuje rado pistoletą. Darbastalio stalčiuje tėvas laiko įrankius. Tą kartą ieškodamas reikiamo įrankio, ir rado pačiame gale paslėptą pistoletą, ant jo buvo uždėtas resperatorius ir rankšluostis (skuduras). Kai rado pistoletą buvo namie vienas, ginklą apžiūrėjo ir padėjo atgal į tą pačią vietą, šovinių nerado. Vėliau pastebėjo namo garaže orinį šautuvą, kuris buvo padėtas matomoje vietoje. Kai 2017-07-01 atvažiavo policijos pareigūnai ir paklausė, ar tėvas be medžioklinio ginklo turi dar kitų ginklų, tuomet prisiminė apie garaže rastus ginklus, t. y. pistoletą padėtą darbastalio stalčiuje ir orinuką, ir juos atnešė pareigūnei. Kai nuėjo paimti ginklų iš garažo, pistoletas jau nebebuvo giliai paslėptas, kaip pirmą kartą, kai jį rado. Stalčiaus gylis apie 60 cm, norint pasiimti daiktą, reikia pusę stalčiaus atidaryti (t. 2, b. l. 28-29).
Liudytoja G. B., dirbanti Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK Reagavimo skyriaus vyresniąją tyrėja, parodė, jog nuvykusi į įvykio vietą, kaltinamojo sūnus nurodė, kad tėvas be medžioklinio šautuvo dar turi ir kitų ginklų, kuriuos laiko garaže, sakė, kad parsivežęs iš Vokietijos, kurie nėra įregistruoti. Sūnus atnešė iš garažo ginklus: šautuvą ilgą ir pistoletą, šautuvas buvo įdėtas į ruloną, o pistoletas buvo laikomas stalčiuje, prie pistoleto nebuvo šovinių. Ginklus apskaitė, išėmė pagal protokolą, sūnus nuvedė į garažą ir parodė, kur ginklas buvo padėtas (t. 2, b. l. 34-35).
Iš 2017-09-07 parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir DVD vaizdo laikmenos nustatyta, jog liudytojas V. L. parodymų patikrinimo vietoje parodė, jog ūkiniame pastate, garaže, adresu (duomenys neskelbtini) darbastalyje, kuris dažnai būna praviras, t. y. ištrauktas iki pusės, kad būtų galima paimti reikalingus įrankius bei daiktus, ieškodamas reikalingo įrankio, atidarė stalčių iki galo ir jo gilumoje per vidurį rado padėta pistoletą. Ant pistoleto buvo uždėtas popierinis respiratoriaus filtras ir baltas rankšluostis. Šiuos daiktus naudoja tėvas – A. L., respiratoriai, kurie buvo uždėti taip pat naudojami tėvo. Visi daiktai esantys garaže bei stalčiuje priklauso tėvui A. L.. Savaitę prieš konfliktą matė tėvą prie darbastalio. 2017-07-01, kai atvyko pareigūnai ir jiems nurodė, jog yra ginklai garaže bei nuėjo juos paimti, tai darbastalyje pistoletas gulėjo atvirai, gale, pistoletą tik šiek tiek dengė respiratorių filtrai, t. y. buvo mažiau uždėta daiktų, nei tą kartą, kai jį rado pirmą kartą. Pirmą kartą jį rado prieš metus, apžiūrėjo ir vėl padėjo į vietą. Dėl garaže rasto pneumatinio šautuvo, liudytojas nurodė, jog pirmiausia šautuvą pamatė namo garaže, jis buvo išardytas, t. y. padalintas į dvi dalis, o po kurio laiko pastebėjo, jog šautuvas atsirado ūkinio pastato garaže ir įkištas į popieriaus ruloną ir vizualiai matėsi jo galas, nėra matęs, jog tėvas šį šautuvą naudotų (t. b. l. 64-65).
Iš 2017-07-01 įvykio vietos apžiūros protokolo, nustatyta, jog įvykio vieta (duomenys neskelbtini), garaže darbastalio stalčiuje buvo rastas ir pareigūnams pateiktas pistoletas Nr. 29996 ir popieriaus rulonas, kuriame buvo paslėptas šautuvas Nr. M00530. Namo, adresu (duomenys neskelbtini) antrame aukšte kambaryje stovi seifas, kuriame laikomas lygiavamzdis šautuvas A19545 (t. 1, b.l.13-22).
Iš 2017-09-09 parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir DVD laikmenos nustatyta, jog nukentėjusioji V. L. parodė, jog ūkinio pastato garažu pagrinde naudojasi vyras, kai tvarko automobilius, sūnus, kai prižiūri jos ir savo automobilį. Garaže esančiu darbastaliu naudojasi vyras ir sūnus. Atidariusi darbastalio stalčių nurodo, jog tai vyro daiktai ir įrankiai, o sūnus atsiveža savo įrankius. Paskutinį kartą pneumatinį šautuvą matė garaže, klausė vyro kam jis reikalingas, tai atsakė jog varnoms šaudyti. Darbastalio stalčiuje nėra mačiusi pistoleto (t.1, b. l. 51-53).
Iš Klaipėdos apskrities VPK Kriminalistų tyrimo tarnybos specialisto išvados Nr. 30-( 370)-IS1-629 nustatyta, kad pateiktas tirti 2017-07-01 iš A. L. paimtas pistoletas "W. S. P9" numeris (duomenys neskelbtini) yra pramoninės gamybos 9mm kalibro dujinis, skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais. Pistoletas yra šaunamasis "C" kategorijos ginklas ir šaudyti tinkamas (t. 1, b. l. 33-34).
Iš Klaipėdos apskrities VPK Kriminalistų tyrimo tarnybos specialisto išvados Nr. 30-( 371)-IS1-669 nustatyta, kad pateiktas tirti šautuvas paimtas iš A. L. yra pramoninės gamybos 5,5 mm kalibro "IŽ38" modelio, pneumatinis šautuvas, Nr. (duomenys neskelbtini). Šautuvas nešaunamasis "D" kategorijos ginklas (t. 1, b. l. 38-39).
Iš išrašo pagal ginklą nacionalinėje ir Šengeno sistemose pateiktus duomenis nustatyta, kad apie ginklą - pistoletą Nr. (duomenys neskelbtini), gamintojas "Walther", šalis - Vokietija, duomenų nėra ( b. l. 145).
Iš pažymos iš licencijuojamos veiklos posistemio pateiktus duomenis matyti, kad apie pistoletą Nr. 29996 duomenų nėra (t. 1, b. l. 144).
Iš pažymos iš licencijuojamos veiklos posistemio matyti, kad A. L. išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), laikyti ginklą - lygiavamzdį šautuvą A19545 (b. l. 146-147).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad pistoletas "W. S. P9" numeris (duomenys neskelbtini), pramoninės gamybos 9mm kalibro dujinis, C kategorijos, paimtas 2017-07-01 iš įvykio vietos; pramoninės gamybos 5,5 mm kalibro "IŽ38" modelio, pneumatinis šautuvas, Nr. M00530, nešaunamasis "D" kategorijos, dėtuvė, paimti 2017-07-01 iš įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini) priduoti saugojimui pagal pakvitavimą Klaipėdos apskrities VPK (t. 1, b. l. 138-141).
Motyvuojamoji dalis
BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo, gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo objektas – visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų laikymo ir apyvartos. Nusikaltimo dalykas – tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys, sprogstamosios medžiagos. Šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia keliais arba bent vienu iš BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veiksmų: neteisėtu šaunamojo ginklo, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimu, įgijimu, laikymu, nešiojimu, gabenimu ar realizavimu neturint tam reikiamo leidimo. Neteisėtas šaunamųjų ginklų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje, slėptuvėje, sodybos kieme ar kitoje jo pasirinktoje vietoje. BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, o tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė už šią veiką kyla nepriklausomai nuo kokių nors padarinių kilimo, tam pakanka pačių baudžiamajame įstatyme numatytų veiksmų padarymo. Šis nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo. Šios nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia, kad neteisėtai įgyja, laiko, nešioja, gabena ar realizuoja šaunamąjį ginklą, ir nori taip veikti.
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad ginklus ir šaudmenis leidžiama laikyti asmenims, turintiems leidimus juos nešiotis ar leidimus laikyti. Šio įstatymo 12 straipsnyje numatyta, jog leidimus įsigyti ginklus, leidimus laikyti ir leidimus nešiotis A, B, C kategorijų ginklus išduoda policijos įstaigos, gavusios asmenų rašytinius prašymus arba elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą arba Policijos elektroninių paslaugų sistemą, pagal kuriuos galima identifikuoti juos pateikusį asmenį.
Dujiniai pistoletai yra priskiriami C kategorijos ginklams (Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 str. 6 p.). Iki 2010-03-01 šie ginklai būdavo priskiriami D kategorijai ir jiems leidimo nereikėjo. Priskyrus dujinius pistoletus C kategorijai įstatymu buvo nustatytas iki 2014-01-01, vėliau pratęstas iki 2014-07-01 terminas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus (2010-11-18 įstatymas Nr. XI-1146; Žin., 2010, Nr. 142-7261; 2012, Nr. 81-4222; 2013, Nr. 140-7088). Asmenys nenorintys ar negalintys registruoti šios kategorijos ginklų, galėjo rašyti prašymus, ir jų ginklai būtų buvę perduoti Ginklų fondui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs ir įvertinęs aptartus įrodymus, konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai, kurie surinkti teisėtu būdu ir BPK normose numatyta tvarka, visiškai patvirtina kaltinime nurodyto nusikaltimo dėl neteisėto šaunamojo ginklo laikymo padarymą ir kaltinamojo A. L. kaltę.
Kaltinamojo A. L. kaltę patvirtina paties kaltinamojo teisme duoti parodymai, kuriuose jis parodė, kad 2000 metus nusipirkęs automobilį iš Vokietijos, rado ginklą, kurį paėmęs, įdėjo į darbastalio stalčių garaže, tuo metu dujinio pistoleto nereikėjo registruoti, apie turimą ginklą užmiršo, todėl pasikeitus įstatymams dujinio pistoleto neužregistravo ir leidimo šiam ginklui laikyti neturi. Faktą, jog kaltinamasis garaže, adresu (duomenys neskelbtini), darbastalyje laikė ginklą patvirtina liudytojo V. L. parodymai, liudytojo 2017-09-07 parodymų patikrinimo vietoje protokolas ir DVD laikmena, liudytojos G. B. parodymai, 2017-07-01 įvykio vietos apžiūros protokolas, (duomenys neskelbtini), garaže darbastalio stalčiuje buvo rastas pistoletas Nr. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji bei liudytojas V. L. patvirtino, jog šis ginklas gali būti tik kaltinamojo, kaltinamasis nurodė, jog ginklą rado ir pasiėmė sau, ginklą laikė stalčiuje. Specialisto išvada patvirtina, jog rastas pistoletas "W. S. P9" numeris 29996 yra pramoninės gamybos 9mm kalibro dujinis, skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais. Pistoletas yra šaunamasis "C" kategorijos ginklas ir šaudyti tinkamas. Išrašai, jog A. L. leidimas laikyti ginklą nėra išduotas. Pagal aptartą teisinį reglamentavimą, kaltinamojo A. L. laikytas C kategorijos pistoletas, galėjo būti laikomas tik gavus tokią teisę suteikiantį leidimą, tačiau kaltinamasis iki 2014-07-01 ginklo neregistravo ir leidimo jam laikyti neįsigijo. Kaltinamasis patvirtino, jog tokio leidimo neturi.
Kaltinamojo iškelta versija, jog jis apie ginklą buvo pamiršęs yra tik jog pasirinkta gynybinė taktika, nes kaip nurodė nukentėjusioji V. L., liudytojas V. L. kaltinamasis darbastalyje esančiais įrankiais naudojasi dažnai, liudytojas V. L. nurodė, jog ginklas buvo matomas, kai atidaromas stalčius, todėl akivaizdu, jog kaltinamasis beveik kiekvieną dieną atidarydamas darbastalio stalčių neabejotinai matė padėtą ginklą. Be to, liudytojas V. L. parodė, jog kai atvažiavo pareigūnai ir nuėjo paimti ginklų iš garažo, pistoletas jau nebebuvo giliai paslėptas, kaip pirmą kartą, kai jį rado. Kaltinamasis tiksliai nurodė kur ginklas buvo padėtas, t. y. stalčiaus gale, o tai rodo, jog jis apie šio ginklo laikymą žinojo ir jo nebuvo pamiršęs, tačiau jokių aktyvių veiksmų dėl jo legalizavimo neatliko. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje aiškiai ir nedvejodamas nurodė, jog kai rado ir pasiėmė ginklą, leidimo jį laikyti nereikėjo, o tai rodo, jog kaltinamasis suprato, jog tai dujinis ginklas, žinojo jog tokiam ginklui leidimas tuo metu nereikalingas. Taip pat svarbu pažymėti, jog kaltinamasis yra medžiotojas nuo 2010 metų, kaip pats nurodė teismo posėdžio metu jam, kaip medžiotojui buvo privaloma išlaikyti kursus kas 5 metai, paskutinė kartą kursus laikė 2015 metais, kursų metu jam buvo išaiškinta apie ginklus, kur turi būti registruotas ginklas, kokie ginklai turi būti registruojami. Taigi kaltinamasis žinojo apie pasikeitusį teisinį reglamentavimą. Be to, įstatymo nustatytas trejų su puse metų terminas ginklams įregistruoti bei gauti leidimą, nuolatinis priminimas apie tai viešoje erdvėje, kaltinamajam bei atsižvelgiant į tai, jog jis buvo išklausęs kursus 2015 metais, negalėjo būti nežinomas.
Sprendžiant pagal šiuos bei kitus kaltinamojo paaiškinimus, darytina išvada, jog jis buvo gerai susipažinęs su ginklų registravimo ir laikymo taisyklėmis, taip pat kokių ginklų laikymui reikia gauti leidimą, taigi įstatymo reglamentuojama ginklų laikymo tvarka jam neabejotinai buvo žinoma. Kaltinamasis žinojo, jog laiko dujinį pistoletą ir kad pasikeitus įstatymui šios kategorijos ginklams laikyti reikia leidimo bei ginklą reikia registruoti, todėl suvokė, jog neturėdamas leidimo ginklui laikyti, jį laiko neteisėtai ir norėjo taip veikti.
Visuma byloje surinktų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis A. L., pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 str., 13 str. 4 d. numatytus reikalavimus, neteisėtai neturėdamas leidimo laikė ginklą, priskiriamą C kategorijos ginklams garaže, kol policijos pareigūnai jį paėmė. Veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai atitinka BK 253 straipsnio 1 dalies sudėtį, kadangi nustatyta, jog kaltinamasis neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė prie C kategorijos šaunamųjų ginklų priskiriamą pramoninės gamybos dujinį pistoletą "W. S. P9", numeris (duomenys neskelbtini), todėl kvalifikuotini pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.
BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikalstamą veiką asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas prieina išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–387/2008, 2K–427/2010, 2K–500/2010, 2K-7-109/2013 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje darytina išvada, kad, kaltinamojo A. L. veika – dujinio 9mm kalibro pistoleto "W. S. P9" numeris (duomenys neskelbtini), skirto šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais laikymo – teisinis vertinimas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kaip apysunkio nusikaltimo, už kurio padarymą baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų, teisingumo, proporcingumo, teisingumo vykdymo tik teisme principų neatitinka, nes nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis A. L., laikydamas dujinį ginklą, kėlė tokį pavojų visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia apysunkio nusikaltimo padarymas. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs patį nusikaltimo dalyką, kitus sudėties požymių ypatumus bei svarbias bylai aplinkybes ir žalos atsiradimo galimybę.
Nusikalstamos veikos dalykas – dujinis ginklas, kai kaltinamasis rado šį ginklą, tai tuo metu tokios rūšies ginklų įgijimui bei laikymui nebuvo reikalingas leidimas, ginklo niekur nenaudojo, padėjo į garaže esantį darbo stalčių. Byloje nenustatyta, kad A. L. ginklo disponavimo laikotarpiu būtų naudojęs ginklą bei juo padaręs nusikalstamas veikas, šiam ginklui skirtų šaudmenų nebuvo rasta. Vertinant padarytos žalos dydį, konstatuotina, kad jokių pavojingų realių padarinių nekilo, kaltininko tyčioje nenustatyti ketinimai ginklą naudoti nusikalstamiems tikslams, taigi pagal bylos aplinkybes nebuvo kilęs realus pavojus visuomenės saugumui. Tokiu būdu, aptariama veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio (vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, o taip pat pagal BK 37 str. nuostatų prasmę), kuris reikalautų baudžiamosios teisės priemonių taikymo šią veiką padariusiam A. L.. Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, kad nors A. L. veikoje yra BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau padaryta veika dėl savo apimties, tikslo ir motyvo nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, todėl A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 37 str.).
Dėl ginklo konfiskavimo. Nors A. L. veika ir pripažintina mažareikšme, tačiau ginklas - dujinio pistoleto "W. S. P9" numeris (duomenys neskelbtini), apyvarta ribota. A. L. ginklą laikė jo neįregistravęs ir negavęs leidimo, pažeisdamas 2002 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-705 (nauja įstatymo redakcija nuo 2011 m. kovo 1 d.) 32 str. reikalavimus. Toks daiktas, kurio apyvarta ribojama įstatymu, vadovaujantis BPK 94 straipsniu perduotinas valstybės institucijoms.
Dėl grasinimo nužudyti dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas
Kaltinamasis apklausiamas teisiamajame posėdyje prisipažino kaltu, jog grasino savo sutuoktiniai ir parodė, jog 2017 m. birželio mėn. 30 dieną apie 23.30 val. grįžo namo iš medžioklės, buvo neblaivus, todėl tiksliai nepamena kai kurių detalių. Tarp jų įvyko konfliktas, priekaištavo žmonai dėl vakarienės. Jo medžioklinis ginklas buvo prie lovos dėkle, dėkle yra atskira užtraukiama kišenė, kurioje laiko šovinius. Nuo trečiadienio ginklas gulėjo ir nebuvo padėtas į seifą. Neprisimena smulkių detalių, pamena tik tai, kad stovėjo kartu su Vile ir jai kažką pasakojo, gal ir turėjo šautuvą rankose, kai sakė žodžius sutuoktiniai, tačiau nepamena, nes buvo stipriai neblaivus. Kartu su sutuoktine lipo laiptais į antrą aukštą, užlipęs padėjo ginklą į seifą, ir nuėjo miegoti. Šautuve šoviniai visada būna išimti. Dedant ginklą į dėklą reikia pažiūrėti, kad šovinių nebūtų, išardyti ginklo nereikia, nes ginklo dėklas yra didelis. Išvalyti nereikia, jei nebuvo šauta. Paskutinį kartą medžioklėje su ginklu buvo trečiadienį, išlipęs iš bokštelio šautuvą perlenkė ir šoviniai iškrito automatiškai. Prieš porą metų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau nutrauktas. Kitą dieną atvyko sūnus ir tarp jų įvyko konfliktas. Tada ir atvyko policija. Kai įvyko konfliktas buvo neblaivus. Niekados nesigydė nuo alkoholio. Kai buvo paskirta kardomoji priemonė - gyvenimas skyrium, tai gyveno bendruomenėje, dalyvavo programoje, kurios tikslas – padėti žmogui pasikeisti. Nuo liepos 19 d. nebevartoja alkoholio visiškai. Visi konfliktai kildavo dėl alkoholio. Visiškai ir nuoširdžiai pripažino, jog galėjo žmonai išsakyti jos nurodytus žodžius, nori susitaikyti ir toliau gyventi su žmona. Atsiprašė sutuoktinės už suteiktą skausmą (t. 2, b. l. 5-8, 22-23).
Nukentėjusioji V. L., sutikusi duoti parodymus ir apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, jog 2017-06-30 grįžo iš darbo 21.30 val., namie vyro nebuvo, vyras paskambino ir paprašė atvažiuoti į Dauparus parsivežti, nes yra neblaivus. Pasakė telefonu, kad nebevažiuos jo parsivežti, praėjus kažkiek laiko dar keletą skambučių buvo, po to kažkas vyras parvežė, vyras buvo neblaivus ir piktas. Visada, kai vyras grįžta neblaivus ar būna išgėręs, jis tampa agresyvus, todėl stengiasi su juo kalbėti ramiai, kad neįšaukti konflikto, suvartoja raminamąją tabletę, kad širdis nešokinėtų, nes visas kūnas dreba nuo įtampos. Tą kartą pašildė jam vakarienę, tačiau vakarienė jam nepatiko, numetė ją ant žemės. Kai jis kažkiek apsiramino, bandė su juo kalbėti ir prikalbino eiti miegoti pirmame aukšte. Jis nuėjo miegoti, o po 10-15 min. atsibudęs pradėjo jos klausinėti kur tą vakarą buvo, ką veikė, teigė, jog ji jam neištikima. Stengėsi jam nepriešgyniauti. Prišnekino jį eiti miegoti ir kai jis prisnūdo, paėmė šalia jo buvusį ginklą ir nunešė į kompiuterinę antrame aukšte, šautuvo nepakavo, nedėjo į seifą, ir nuėjo į vonią antrame aukšte. Ginklą nunešė, jog vyras neateitų su tuo šautuvu pas ją. Kai vyras, atsibudęs nerado ginklo, pradėjo šaukti ir reikalauti ginklo. Buvo vonioje, kai jis lipo laiptais ir šaukė: ,,3 minutės ir aš tave nušausiu“. Iš vonios ji negalėjo pabėgti, vyras atėjo į vonią pagriebė už jos rankos, su juo susibarė, pasakė jam, kad šautuvas kompiuterinėje, tada jis nutvėrė už jos rankos ir nuvedė ją į kambarį, kur buvo jo ginklas. Ginklas buvo padėtas ant stalo su dėklu. Vyras, laikydamas ją už rankos, išpakavo šautuvą ir pasakė, kad reikia padėti švarų ginklą, ir atlenkęs ginklą liepė jai žiūrėti į ginklo vamzdį. Po to vyras padėjo ginklą į seifą. Tai tęsėsi iki 2 val. nakties, savo telefoną turėjo kišenėje, policijos nekvietė, nes, kai vieną kartą buvo išsikvietusi, tai policija jai nurodė, jog negali padėti ir liepė skirtis. 2016 metais buvo pradėtas tyrimas, kai jis išmušė stiklą, grasino bei šaukė, kad nužudys, nušaus, kad ji ilgiau negyvens, tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Tuomet nusivylė teisėsaugą, todėl tą naktį, kai vyras grasino, nekvietė policijos. Telefoną bijojo išsitraukti, nes vyras jį vėl būtų sudaužęs. Tą naktį rengėsi susidėti daiktus į mašiną ir išvažiuoti pas uošvius, tačiau liko. Kitą dieną sūnus sukonfliktavo su tėvu, sūnus girdėjo, kad tėvas išėjo į antrą aukštą ir tada sūnus paskambino policijai. Sūnus Vilius žino, kad yra seifas ir kad ten yra šautuvas. Kai sūnus sukonfliktavo su tėvu ir iškvietė policiją, tai pasakė policijos pareigūnei, kad ir šiąnakt vyras jai grasino. Tas grasinimas toks, kai žmogus šaukia: "3 minutės ir tu negyvensi, nušausiu". Prieš mėnesį jau buvo atsinešęs ginklą, buvo atstatęs tą šautuvą į ją, buvo labai išsigandusi, nes nežino, ką jis gali padaryti. Nei gyva nei mirusi, tokia būsena, kad galvoji bus kaip bus. Kai vyras būna agresyvus, tai jo akys paklaikusios, perbalusios. Vyras ne pirmą kartą taip grasina. Kai neturėjo šautuvo, tai sakė, jog "užmušiu ir tu negyvensi". Sutuoktinis ginklą turi apie 3 metus. Ginklas mėtosi po medžioklės, nes vyras grįžta neblaivus, ginklą palieka mašinoje, namo garaže, kambaryje. Kai vyras ginklo neturėjo, tai yra sakęs, kad užmuš. Kai būna neblaivus griuvinėja, priekaištauja, klausinėja kas skambina, kam skambini, fiziškai nieko nėra padaręs, kalba būna agresyvi. Vyras turi su alkoholiu problemų. Kai vyras išvyko į Padubysio kaimą, tai nevartojo alkoholio, pasikeitė, kalba kita, mąstymas, bendravimas. Šiuo metu gyvena kartu, suteikė jam dar galimybę keistis, mėgins toliau kartu gyventi. Sutuoktinis jos atsiprašė, jam atleido, ieškinio dėl žalos atlyginimo nereiškia. Sutinka susitaikyti ir toliau kartu gyventi.
Iš 2017-07-01 liudytojos apklausos protokolo nustatyta, jog nukentėjusioji V. L. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2017-06-30 apie 21.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), grįžo girtas vyras A. L., dėl ko kilo ginčas. Užlipus į antrą aukštą A. L. pradėjo jai grasinti "tu negyvensi, 3 min. ir būsi nušauta". Prieš lipdamas laiptais A. L. pasakė, kad eina pasiimti ginklą ir nušaus, o ginklas tuo metu buvo padėtas pirmo aukšto kambaryje, įdėtas į dėklą (ginklas medžioklinis). Po ko A. L. nusiramino ir nuėjo miegoti. Tuomet ji paėmė ginklą ir nunešė į antrą aukštą prie seifo. Po 15 min. A. L. atėjo šaukdamas, kur yra jo ginklas. Ji pasakė, kad ginklas yra kambaryje kur yra seifas. Tada A. L. stipriai nutvėrė ją už dešinės rankos riešo ir nusitempė į kambarį, kuriame yra seifas. Tada A. L. atidarė dėklą, ištraukė ginklą, atlenkdamas vamzdį pasakė "Ginklą į seifą reikia padėti švarų". Po ko ginklą padėjo į seifą. A. L. kai būna neblaivus yra neprognozuojamas, agresyvus. Smurtavo 2016-03-08, tyrimas nutrauktas, su rankomis jos neliečia, bet naudoja psichologinį smurtą. Visada jai grasina, kad nušaus, iškeikia necenzūriniais žodžiais. Kai A. L. girtas namuose su juo bijo būti (t.1, b.l. 42-45, 47-48 papildyti ).
Liudytojas R. S., sutikęs duoti parodymus ir apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, jog yra nukentėjusiosios V. L. brolis, prieš tris metus buvo tarp A. L. ir jo sesers konfliktas, sesers prašymu atvažiavo į sodybą, tuo metu Aidas buvo girtas ir nesuvokė, ką daro. O dėl 2017-06-30 įvykių, tai tik iš sesers pasakojimų sužino, nes Aidas buvo dviem paroms sulaikytas. Sesuo nurodė, kad buvo policija, vyras visiškai girtas, šautuvą rodė, liepė žiūrėti, vyras nesuvokė aplinkos. A. L. yra elektrą išjungęs, duris užrėmęs (t. 2, b. l. 27-28).
Liudytojas V. L., sutikęs duoti parodymus ir apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, jog yra kaltinamojo A. L. sūnus, 2017 metų vasarą įvyko konfliktas su tėvu, kai atvažiavo pas mamą. Konflikto metu apsižodžiavome necenzūriniais žodžiais, tėvas buvo neblaivus ir neuidamas į namus pasakė, kad jis atsiims. Tėvą pasekė ir matė, jog nuėjo į antrą aukštą, kur laikomas ginklas, tuomet apėmė paniką, išbėgo į lauką ir iškvietė policiją. Kai tėvas yra neblaivus, tai elgiasi neadekvačiai, grubiai, šiurkščiai, gali užsipulti, pradėti muštis, kelti balsą, yra vartojęs fizinį smurtą. Mama nuo tėvo yra nukentėjusi. Su tėvu nebendrauja. Medžioklinis šautuvas atsirado metai atgal, iš mamos sužinojo. Apie grasinimą mama nieko nepasakojo, tik kai pareigūnai atvyko mama papasakojo, kad jai naktį buvo grasinta. Šiuo metu mama su tėvu susitaikė (t. 2, b. l. 28-30).
Liudytoja A. L., sutikusi duoti parodymus ir apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, jog yra kaltinamojo A. L. dukra, kai tarp mamos ir tėvo įvyko konfliktas namie nebuvo, mama telefonu papasakojo, jog tėvas grasino ją nušauti. Tą naktį tėvas buvo girtas. Kai tėvas girtas grįždavo, tai būdavo ginklas ir ne seife padėtas. Kai tėvas pareidavo girtas kildavo konfliktai, grasindavo visiems, sakydavo, kad nušaus. Ne kartą buvo išsikraustę iš namų. Tėvas yra mamai paėmęs už rankos, psichologinį smurtą daugiausia naudoja. Brolis su tėvu nebendrauja. Tokiam tėvo elgesiui turi įtakos alkoholis, nes, kai vartoja, jis tampa agresyvus. Mama bijo girto tėvo, nes jis neprognozuojamas, tuomet išvažiuoja. Dabar tėvai susitaikė, tėvas nebegeria (t. 2, b. l. 30).
Liudytoja G. B., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, jog buvo gautas iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus pasitiko nukentėjusiosios sūnus, po to grįžo L.. Vyras, kuris smurtavo ir grasino ginklu, buvo miegamajame, kai užlipo į viršų, vyras buvo neblaivus, apsimetė, jog miega. Išsikvietėme pastiprinimą, kad padėtų išvežti kaltinamąjį, kuris grasino, nes jis priešinosi. Sūnus nurodė, kad tėvas daug metų prieš motiną smurtauja, naktį irgi buvo smurtavęs prieš ją, grįžo girtas, grasino ginklu jai. Sūnus nurodė, jog tarp jo ir tėvo įvyko žodinis konfliktas, o kai grįžo motina, išaiškėjo daugiau aplinkybių dėl grasinimo ginklu. Nukentėjusioji grįžo ir patvirtino, kad vyras nuolat muša ir grasina ginklu, kad ginklas yra seife. Medžioklinis ginklas su šoviniais buvo seife. Kaltinamasis grasino L. medžiokliniu ginklu. Grasinimas buvo realus, L. nurodė, jog bijo grįžti namo, jis grįžta girtas ir nežinosi, ką jis gali padaryti. Kad buvo grasinta ginklu abejonių nekilo, nes ginklas buvo namuose, kaltinamasis nevykdė mūsų nurodymų, tai daug ką pasako. Sūnus teigė, kad kai sukonfliktavo su tėvu, tuomet tėvą pasekė ir matė, jog tėvas nuėjo į viršų kur laikomas ginklas (t. 2, b. l. 34-35).
Iš protokolo pareiškimo nustatyta, jog V. L. 2017-07-01 pareiškė, jog 2017-06-30 apie 24.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), demonstruodamas ir rankose laikydamas medžioklinį šautuvą, grasino ją nušauti. Bijo būti namuose, bijo dėl savo gyvybės (t. b.l. 1-3).
Iš 2017-07-01 pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje nustatyta, jog priimtas V. L. pareiškimas, jog 2017-06-30 apie 24.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), rankose laikydamas medžioklinį šautuvą, grasino savo sutuoktinę nušauti, taip sukeldamas jai didelį išgąstį; V. L. anksčiau patyrė smurtą (t., b. l. 12).
Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelių nustatyta, jog namo, adresu (duomenys neskelbtini) antrame aukšte kambaryje įrengtas seifas laikyti ginklams, atidarius seifo duris rastas lygiavamzdis šautuvas Nr. A 19545 bei 19 vnt. šovinių. Seifas buvo užrakintas, namų aplinka tvarkinga, taip pat užfiksuotas vaizdas, jog iš garažo galima patekti į namo pirmą aukštą, taip pat užfiksuoti laiptai vedantys į antrą aukštą, kuriais lipo kaltinamasis (t. 1, b.l.13-22).
Iš Daiktų apžiūros protokolo nustatyta, jog apžiūrėtas įvykio vietoje paimtas lygiavamzdis šautuvas Nr. A 19545 bei 19 vnt. šoviniai (t. 1 b.l. 24-29).
Iš Parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir DVD laikmenos nustatyta, jo nukentėjusioji V. L. parodė kur buvo 2017-06-30 A. L. priklausantis medžioklinis šautuvas, šautuvas buvo įdėtas į medžiaginį dėklą. Po to nurodė, jog paimtą ginklą nunešė į kambarį namo antrame aukšte, kur yra seifas ir padėjo ant stalo. Iš kambario V. L. nuėjo į vonios kambarį, kuriame buvo kai išgirdo laiptais lipantį vyrą ir šaukiantį "Nušausiu, kur mano šautuvas?" Prašė, jog vyras nusiramintų bei nurodė, jog ginklas kompiuterinėje. Tada A. L. paėmęs ją už rankos nuvedė į kambarį, kad ji parodytų kur yra ginklas. A. L. viena ranka išpakavo šautuvą ir pasakė jai, jog ginklą reikia padėtį švarų bei atlenkė vamzdį ir liepė pažiūrėti, kad jame nėra šovinių. V. L. nurodė, jog kai vyras grįžta iš medžioklės, tai šautuvą palieka automobilyje, garaže, o jei būna girtas tai klausia jos kur paliko (t. 1, b. l. 51-52).
BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimas yra realus kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Šį faktą gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės kurioms esant grasinama ir pan. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-341/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410-693/2015). Šios nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamasis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos siekia.
Kaltinamojo kaltė, be jo paties prisipažinimo teisme bei duotų parodymų, įrodyta ir kitais teisėtais būdais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, t. y. nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, vaizdo įrašais bei kitais įrodymais.
Bylos duomenys, t. y. nukentėjusios bei liudytojų parodymai patvirtina, jog tarp kaltinamojo ir jo sutuoktinės, būnant kaltinamajam neblaiviam, vykdavo konfliktai, kurių metu kaltinamasis elgdavosi agresyviai, neprognozuojamai, išsakydavo sutuoktinės atžvilgiu ne tik necenzūrinius žodžius, bet taip pat ir grasindavo nukentėjusiajai ją užmušti, nušauti. Iš nukentėjusiosios parodymų, kaltinamojo duotų parodymų nustatyta, jog įvykio naktį 2017-06-30, kaltinamasis grįžo iš medžioklės namo neblaivus, piktas, tarp jo ir nukentėjusiosios įvyko žodinis konfliktas dėl vakarienės, taip pat kaltinamasis abejojo ir savo sutuoktinės ištikimybe jam, priekaištavo, jog ji vėlai grįžo, bandė aiškintis kur ji būna išvažiavusi, su kuom būna. Nukentėjusioji nurodė, jog kai grįžta vyras neblaivus ir tampa agresyvus, stengiasi su juo kalbėti ramiai, suvartoja raminamąją tabletę, kad širdis nešokinėtų, nes visas kūnas dreba nuo įtampos. Nukentėjusioji nurodė, jog tą naktį, kai tik sutuoktinis užsnūdo, nusprendė nunešti ginklą į antrą aukštą, jog jis neateitų su tuo šautuvu pas ją ir nenušautų, nes jau ne kartą jai buvo grasinęs, taip pat buvo grasinęs ir šautuvu, o kai šautuvo neturėjo, tai grasino, jog užmuš. Teismo vertinimu tokie nukentėjusiosios veiksmai rodo, jog po žodinio konflikto ji jau jautė įtampą ir jai kilo baimė dėl savo gyvybės, nes kai tik vyras užmigo, ji pirmame aukšte esantį medžioklinį ginklą, kuris kaip nurodė kaltinamasis jau gulėjo tris dienas nepadėtas į seifą, nusprendė nunešti į kambarį antrame aukšte.
Po 15 minučių kaltinamasis prabudo dar piktesnis ir agresyvesnis, ir neradęs ginklo pradėjo ieškoti kur jo ginklas ir lipti laiptais į antrą aukštą, kur tuo metu buvo nukentėjusioji bei šaukti: ,,3 minutės ir aš tave nušausiu“. Teismas neabejoja, jog tuo metu nukentėjusioji turėjo jausti įtampą ir didelę baimę bei grėsmę savo gyvybei, nes kaip jau buvo minėta, ginklą ji nunešė, kad kaltinamasis neateitų pas ją su ginklu, nukentėjusiosios baimę sustiprino ir tai, jog iš vonios, kuri yra antrame aukšte, ji negali pabėgti, kaltinamasis tuo metu lipo jau laiptais į antrą aukštą. Kaltinamo agresyvus elgesys, išsakyti grasinamieji žodžiai bei veiksmai atlikti vonioje - pagriebimas nukentėjusios už rankos bei jėga jos vedimas į kambarį, kuriame buvo ginklas, nukentėjusios per jėgą laikymas už rankos, o kita ranka atidarymas dėklo, kuriame buvo šautuvas, jo ištraukimas iš dėklo, atlaužimas bei vertimas nukentėjusiąją žiūrėti į šautuvo vamzdį, ir tokiu būdu demonstravimas ginklo nukentėjusiajai, neabejotinai buvo nukreipti tikslu įbauginti nukentėjusiąją, parodyti savo galią, jog nukentėjusioji patikėtų, jog grasinimas ją nužudyti gali būti įvykdytas. Nukentėjusioji patvirtino, jog tokie kaltinamojo veiksmai jai sukėlė realią baimę, ji buvo išsigandusi, nežinojo, ką gali jai neblaivus sutuoktinis, kurio elgesys neprognozuojamas, padaryti, namie ji tuo metu buvo viena, ji bijojo dėl savo gyvybės bei negalėjo prognozuoti tolesnio kaltinamojo elgesio.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu nukentėjusioji tuo metu tikrai patyrė baimę, įtampą, nesaugumo jausmą, kaltinamasis tuo metu buvo neblaivus, agresyvus, piktas ant nukentėjusios, jog ji neparvežė jo namo, be to įtarinėjo, jog ji jam yra neištikimas, priekaištavo, jog ji vėlai grįžo, kaltinamasis, ieškodamas ginklo ir lipdamas pas sutuoktinę, išsakė jos atžvilgiu grasinančius žodžius, jog ją nušaus, per jėgą nukietėjusiąją nutempęs į kambarį kur laikomas ginklas, pasiėmęs šautuvą iš dėklo bei jį atlaužęs, liepė žiūrėti į šautuvo vamzdį, ir nors tuo metu ginkle nebuvo šovinių, tačiau prieš jį ištraukiant iš dėklo ir atlaužiant, nukentėjusioji to nežinojo, be to kaip nurodė kaltinamasis, šoviniai buvo dėkle, tik kitoje kišenėje. Kaltinamasis ištraukdamas ginklą iš dėklo ir rodydamas sutuoktinai nurodė, jog ginklą prieš dedant reikia išvalyti, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, jog ginklo išvalyti nereikia, o tai rodo, jog taip elgdamasis su ginklu kaltinamasis siekė įbauginti nukentėjusiąją ir tokie kaltinamojo atlikti veiksmai neabejotinai sukėlė realią baimę bei grėsmę nukentėjusiajai.
Taip pat svarbu ir tai, jog nukentėjusioji parodė, jog kaltinamasis ir anksčiau jau buvo sutuoktinei grasinęs, tiek žodžiais, tiek ir veiksmais, todėl nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą matyti, jog grasinimas šį kartą gali būti įvykdytas, nes prieš tai jis priekaištavo jai dėl vėlaus grįžimo namo bei dėl jos neištikimybės. Teismo posėdyje apklausti liudytojai, kaltinamojo vaikai, taip pat patvirtino faktą, jog tėvas ne kartą yra grasinęs motinai, taip pat jie yra bėgę iš namų, o tai rodo, jog kaltinamasis savo elgesiu sukelia baimę, šeimos nariai nežino ką jis gali padaryti jų atžvilgiu. Apklausta liudytoja pareigūnė G. B. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog kaltinamasis nukentėjusiajai ne pirmą kartą jau grasino, o tą naktį grasinimas buvo realus. Teismo vertinimu kaltinamasis išsakydamas žodžius nukentėjusiajai siekė ją įbauginti, jo tikslas ir buvo įbauginti nukentėjusiąją, parodyti, jog jis yra stipresnis bei jos atžvilgiu gali panaudoti turimą ginklą. Teismo vertinimu kaltinamasis suvokė, jog jis elgiasi taip, jog sutuoktinė tiki, jog jo išsakyti žodžiai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos kaltinamasis ir siekė. Teismo vertinimo kaltinamojo išsakyti žodžiai bei atlikti veiksmai gali būti vertinami kaip tyčinis realus grasinimas nužudyti BK 145 straipsnio 1 dalies prasme.
Įvertinus visus byloje esančius ir teismo ištirtus įrodymus darytina išvada, jog kaltinamasis 2017-06-30 apie 24.00 val. namuose ginklu grasino savo sutuoktinę V. L. nušauti ir pastaroji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, todėl A. L. padaryta veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje esančius požymius ir kvalifikuotina pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.
Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, teismas gali tik tada, kai yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos ir nėra aplinkybių, numatytų to paties straipsnio 2 dalyje.
Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. L. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl padarytos BK 145 straipsnio 1 dalyje veikos visiškai pripažino, dėl savo atliktų veiksmų labai gailėjosi, savo veiksmus vertino kritiškai, nukentėjusiosios atsiprašė ir su ja susitaikė, nukentėjusioji jam atleido, vėl šiuo metu kartu gyvena. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog atleido kaltinamajam, su juo susitaikė, pastarasis jos atsiprašė, vėl kartu gyvena, kaltinamasis pasikeitė, nebevartoja alkoholio, susirado darbą, ieškinio dėl žalos atlyginimo nereiškia. Kaltinamasis A. L. nusikalto pirmą kartą, padarytas nesunkus nusikaltimas, teismas kaltinamojo veiką dėl apysunkio nusikaltimo dėl ginklo laikymo pripažino mažareikšme. Teismo vertinimu, yra visos trys būtinosios sąlygos dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. A. L. kartą baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nes važiavo automobilyje keleivio vietoje, neužsisegęs saugos diržo, skirtą baudą sumokėjo. Teismo skirtos kardomosios priemonės dėl gyvenimo skyriumi nepažeidė, šios priemonės galiojimo metu gyveno bendruomenėje, nevertojo alkoholio, pakeitė savo elgesį bei požiūrį į gyvenimą, šeimą. Aptartų duomenų visuma sudaro pagrindą manyti, kad A. L. išvadas padarė ir ateityje jis laikysis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas, įvertinęs visas minėtas aplinkybes, jų reikšmę, kiekį, tarpusavio santykį, konstatuoja, jog yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos ir nėra aplinkybių, numatytų to paties straipsnio 2 dalyje, todėl vadovaudamasis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleidžia kaltinamąjį A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja (BK 38 str. 1 d.).
BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7, 9 punktais, 72 straipsniu, A. L. skirtinos trys baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant vienerius metus laikyti ir nešiotis ginklą, nes kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką naudodamasis turima teise, būdamas neblaivus teisėtai laikomu ginklu grasino nukentėjusiajai nužudyti, tokiais veiksmais sukeldamas akivaizdžią grėsmę nukentėjusios sveikatai bei gyvybei. Taip pat taikytinas ir turto konfiskavimas, konfiskuojant kaltinamajam priklausantį - lygiavamzdį šautuvą Nr. A 19545 ir 19 vnt. šovinių. Šiuo atveju taikytinas ginklo ir šovinių konfiskavimas, nes ginklas buvo nusikaltimo padarymo priemonė, o BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 3 d.). Kaltinamasis dar prieš darydamas nusikalstamą veiką galėjo ir privalėjo pats numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl šios veikos padarymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Įvertinus tai, jog tyčinis nusikaltimas padarytas prieš šeimos narį, todėl kaltinamasis įpareigotinas sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per aštuonių mėnesių laikotarpį.
Kaltinamajam A. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Iš Klaipėdos apskrities VPK rajono PK 2017-07 kvite B serija BBB 033818 perduotas lygiavamzdis šautuvas Nr. (duomenys neskelbtini)ir 19 vnt. šovinių, 2017-08-21 kvite B serija BBB Nr. 033833 perduotas dujinis pistoletas "W. S. P9", numeris (duomenys neskelbtini), pneumatinis šautuvas Nr. M00530, kaip turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, priduoti saugoti į Klaipėdos apskrities VPK saugojimo patalpą (t. 1, b.l. 136, 141). Šių daiktų klausimas išsprendžiamas BPK 94 str. 1 d. tvarka. Lygiavamzdis šautuvas Nr. A 19545 ir 19 vnt. šovinių, dujinis pistoletas "W. S. P9", numeris (duomenys neskelbtini) perduotini Lietuvos Respublikos Ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (BPK 94 str. 1 d. 2 p.), o pneumatinis šautuvas Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintinas A. L. (BPK 1 d. 5 p.).
Klaipėdos apskrities VPK A. L. išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklą Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas jį išdavusiai įstaigai – Klaipėdos apskrities VPK (BPK 94 str. 1 d. 3 p.)
DVD diskas su vaizdo įrašu 1 vnt. paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
A. L., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą A. L. atžvilgiu šioje dalyje nutraukti.
A. L., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja ir baudžiamąją bylą A. L. atžvilgiu šioje dalyje nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 8, 9 punktais, A. L. skirti baudžiamojo poveikio priemones:
– uždrausti vienerius metus naudotis specialia teise - laikyti ir nešiotis ginklą;
– įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonių mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
– konfiskuoti - lygiavamzdį šautuvą Nr. A 19545 ir 19 vnt. šovinių, perduotą saugoti Klaipėdos apskrities VPK skyriui, ir perduoti Lietuvos Respublikos Ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos.
Išaiškinti A. L., jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 str. 3 d.). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dujinį pistoletą "W. S. P9", numeris (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti Klaipėdos apskrities VPK skyriui, konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos Ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos.
Pneumatinį šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), perduotą pagal 2017-08-21 kvitą B serija BBB Nr. 033833 saugoti Klaipėdos apskrities VPK skyriui, grąžinti A. L..
Klaipėdos apskrities VPK A. L. išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti jį išdavusiai įstaigai – Klaipėdos apskrities VPK.
Kaltinamajam A. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
DVD diską su vaizdo įrašu 1 vnt. palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.