- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-30
- Bylos Nr.
- 2S-594-210/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- V. T., L. K.
- Atsakovas
- R. N., I. N.
- Kategorijos
- 3.1.14.8.9Kiti atsisakymo priimti ieškinį atvejai
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. T. ir L. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria išspręstas ieškovų V. T. ir L. K. ieškinio dėl skolos priteisimo atsakovams R. N., I. N. priėmimo klausimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai V. T. ir L. K. su ieškiniu kreipėsi į teismą prašydami jiems iš atsakovų R. N., I. N. solidariai priteisti 17522,01 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 17522,01 Eur sumos piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis areštą.
2. Ieškinyje ieškovai nurodė, kad jie 2012 m. spalio 5 d. atsakovams paskolino 17522,01 Eur būstui: butui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), pirkti. Atsakovai nutraukdami santuoką teismui nurodė, kad įsipareigojimų kreditoriams neturi. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 11 d. sprendimu nuspręsta nutraukti atsakovų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei padalytas atsakovų santuokos metu įgytas turtas, t. y. ir minėtas butas, bei numatyta išmokėti R. N. kompensaciją už I. N. tenkančią didesnę bendro turto dalį. Ieškovai taip pat nurodo, kad, nors atsakovas R. N. ir nepasirašė paskolos sutarties, tačiau jam buvo akivaizdu, kad buto pirkti naudojami V. T. perduoti pinigai, be to, bute atsakovų šeima gyveno nuo pat jo įsigijimo, t. y. turtas buvo naudojamas šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovams apie priimtą sprendimą tapo žinoma po 2018 m. gruodžio 29 d., I. N. nuo ieškovų nuslėpė informaciją apie vykstantį teismo procesą. Nurodo, kad I. N. yra ieškovės L. K. dukra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. liepos 30 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų V. T. ir L. K. ieškinį atsakovams R. N., I. N. dėl skolos priteisimo.
4. Atsižvelgęs į tai, jog ginčas kyla dėl kreditorių teisių pažeidimo būtent santuokos nutraukimo byloje, teismas konstatavo, kad ieškovai V. T. ir L. K. visų pirma į teismą turi kreiptis ne su ieškiniu dėl skolos priteisimo, o turi pasinaudoti CPK numatytu proceso atnaujinimo institutu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu) bei turi pagrindą teikti prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ieškinį teismas atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovai V. T. ir L. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Apeliantai nurodo, kad jie jau kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą prašydami atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pakeisti 2018-10-11 Šiaulių apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje, atsisakant tvirtinti R. N. ir I. N. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį, kuria I. N. privalo išmokėti R. N. 20000 Eur kompensaciją, o taip pat sutarties 9 punktą, kuriame R. N. ir I. N. nurodė, kad jie kreditorių neturi. Apylinkės teismas 2019-04-18 nutartimi atsisakė atnaujinti procesą, todėl ją apskundus apeliacine tvarka, Šiaulių apygardos teismas 2019-07-01, atmesdamas ieškovų atskirąjį skundą, nutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad ieškovai gali savo teises apginti kreipdamiesi į teismą su ieškiniu. Apeliantų nuomone, apeliacinės instancijos teismo išvados yra privalomos, o skundžiama nutartis pažeidžia ieškovų konstitucinę teisę kreiptis į teismą, nes jų teisės nėra ginamos nei proceso atnaujinimo tvarka, nei pareiškus ieškinį dėl skolos priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties)negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo.
8. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovų ieškinį CPK 3 straipsnio 7 dalies, 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintais pagrindais, motyvuodamas tuo, jog ieškovai V. T. ir L. K. visų pirma į teismą turi kreiptis ne su ieškiniu dėl skolos priteisimo, o turi pasinaudoti CPK numatytu proceso atnaujinimo institutu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu).
9. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas.
10.Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys (CK 3.126 straipsnio 1 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, visais atvejais turi išspręsti klausimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių, taip pat dėl abiejų sutuoktinių ar vieno jų kreditorių teisių ir sutuoktinių pareigų kreditoriams (CPK 385 str. 1 d., CK 3.53 str. 3 d., 3.59 str.). CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio, pareiškusio ieškinį dėl turto padalijimo, pareiga nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti yra imperatyvi. Sutuoktiniams neįvykdžius šios pareigos, kreditoriai turi teisę prašyti atnaujinti bylos dalies dėl santuokoje įgyto turto padalijimo procesą. Taigi kreditorių neįtraukimas į santuokos nutraukimo bylą, atsižvelgiant į kreditorių reikalavimų pobūdį, gali būti pripažintas akivaizdžiu jų turtinių teisių pažeidimu, sudarančiu pagrindą atnaujinti užbaigtos santuokos nutraukimo bylos procesą remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-218/2015).
11. Teismo sprendimas neturi res judicata galios neįtrauktiems dalyvauti byloje asmenims. Jeigu tokių asmenų teisės yra pažeistos, jie turi teisę reikalauti atnaujinti procesą (CPK 366 str. 1 d. 7 p.). Todėl paaiškėjus, kad įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu užbaigtoje byloje buvo nuspręsta dėl neįtrauktų asmenų teisių ar atsiranda naujų aplinkybių, turinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, įstatymų leidėjas nustatė proceso atnaujinimo institutą (CPK 365 str. 1 d.). Suinteresuotas asmuo, kurio teises ir interesus įsiteisėjęs sprendimas pažeidžia, turi teisę kreiptis su pareiškimu dėl teismo proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje ir reikšti reikalavimus ar atsikirtimus, teikti įrodymus, kuriuos, procesą atnaujinus, teismas vertins atnaujintos bylos kontekste.
12. Atkreiptinas ieškinio priėmimo klausimą sprendusio teismo dėmesys į tai, kad šiuo atveju ieškovai jau yra kreipęsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjų R. N. ir I. N. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu pakeisti 2018 m. spalio 11 d. sprendimą civilinėje byloje – atsisakyti tvirtinti R. N. ir I. N. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6 b ir 9 punktus. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi pareiškėjų V. T., L. K. ir I. N. prašymų atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) netenkino. Apeliacinės instancijos teismas 2019 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skundžiamą nutartį paliko nepakeistą. Spręsdamas dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyto bylos atnaujinimo pagrindo, apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė galimybę ginčo teisenos tvarka įrodinėti paskolos teisinių santykių tarp šalių egzistavimą.
13. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kreditorių teisių apsauga tik proceso atnaujinimo instituto pagrindu ne visada gali būti pakankama ir efektyvi, ji neturėtų būti suabsoliutinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, jeigu į bylos nagrinėjimą neįtrauktų asmenų teisės yra pažeistos, jie turi teisę reikalauti arba atnaujinti procesą (CPK 366 str. 1 d. 7 p.), arba pareikšti ieškinį teisme savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti (CPK 279 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
14. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju apeliantai, laikantys save kreditoriais, kurių teisės pažeistos išsprendus santuokos nutraukimo teisinių pasekmių klausimus (turto ir turtinių prievolių padalijimo), jas pirmiausia gynė kreipdamiesi dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu ir tik nesant galimybių apginti pažeistas teises šiuo būdu ieškovai reiškia ieškinį teisme dėl skolos priteisimo kitais įstatyme nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-218/2015).
15. Dėl to, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja nebuvus pagrindo atsisakyti priimti ieškinį skundžiamoje nutartyje nurodytais pagrindais, todėl nutartis naikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nes įstatymas nesuteikia teisės apeliacinės instancijos teismui už pirmosios instancijos teismą spręsti ieškinio priėmimo klausimą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl apeliantų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones
16. Apeliantai apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą pagal teismo vykdomąjį rašą Nr. (duomenys neskelbtini)vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikštas apeliacinės instancijos teismui sprendžiant dėl skundžiamos nutarties, kuria atsisakyta priimti apeliantų ieškinį teisėtumo ir pagrįstumo. CPK 147 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys prašymus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, turi teisę paduoti spręsti apeliacinės instancijos teismui, kai šių teismų žinioje yra byla dėl ginčo esmės. Šiuo atveju apeliantų ieškinio priėmimo klausimas yra perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl esant neišspręstam ieškinio priėmimo klausimui ir apygardos teisme nesant bylos dėl ginčo esmės, apeliacinės instancijos teismas negali spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl prašymas grąžintinas apeliantams.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 30 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti ieškovams V. T. ir L. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateiktą apeliacinės instancijos teismui.