- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-31
- Bylos Nr.
- 2S-297-569/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00118-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Pareiškėjas
- E. P.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. P. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. vasario 8 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai E. P. ir G. P. kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti jų santuoką bendru sutuoktinių pareiškimu, patvirtinti jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2021 m. vasario 8 d. nutartimi nustatė pareiškėjams E. P. ir G. P. 10 dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.
3. Teismas pažymėjo, jog sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7.6 punkte nurodyta, kad jei po santuokos nutraukimo kreditoriai paaiškėtų, tai prievolių vykdymas tektų asmeniškai tam pareiškėjui, kurio vardu kreditorinis įsipareigojimas buvo prisiimtas. Tokia sutarties sąlyga prieštarauja viešajai tvarkai, nes sutuoktiniai–bendraskoliai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių sąskaita, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniams pasidalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių turto dalys, kad nepažeistų kreditorių teisėtų interesų.
4. Teismas nurodė, kad pareiškėjai sudaryta sutartimi patvirtino, jog turi kreditorinių įsipareigojimų, tačiau nenurodė kreditorinių įsipareigojimų sumų. Teismas, tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, privalo užtikrinti teisėtus kreditorių interesus, todėl šiuo atveju nenurodžius sumų, sudarančių kreditorinius įsipareigojimus, teismas, neturi galimybės įvertinti, ar kreditorių interesai nebus pažeisti. Pažymėjo, kad nors sutartyje nurodyta, jog minėti kreditoriai buvo informuoti apie ketinimą nutraukti santuoką, tačiau teismui nėra aišku, ar kreditoriai sutinka su sutartyje sutartu kreditorių įsipareigojimų paskirstymu. Esant šioms aplinkybėms, sutartyje nurodyti kreditoriai pareiškimu turėtu būti nurodyti kaip suinteresuoti asmenys byloje.
5. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai sutartyje dėl santuokos nutraukimo nurodė tik procesinius sprendimus, kurių pagrindu pasidalijo skolas, tačiau kreditorių, įskaitant ir sumų, pagal šiuos procesinius sprendimus nenurodė.
6. Teismas sprendė, jog, esant nurodytoms aplinkybėms, tokio turinio sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių negali būti patvirtinta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja E. P. prašo panaikinti 2021 m. vasario 8 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nutartį, priimti pareiškimą ir paskirti nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Teismas nurodė, jog sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi būti nurodytos kreditoriams skolingos sumos. Tačiau tokio reikalavimo nėra nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatose. CK 382 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog sutuoktiniai turi pateikti teismui duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodyti, kad yra pranešę jiems žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (Civilinio kodekso 3.126 straipsnis). Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių aptarti visi pareiškėjams žinomi kreditoriai, visiems kreditoriams yra nusiųsti pranešimai, kuriuose aiškiai nurodyta, kaip sutuoktiniai pasidalino skolinius įsipareigojimus. Visos pareiškėjų skolos atsirado pagal teisminius dokumentus, todėl teismas turi galimybę teismų sistemoje patikrinti tiek sumas, tiek skolos priteisimo pagrindus. Pareiškėjai neturi jokio turto, nemokės vienas kitam jokios kompensacijos, tad kreditoriams skolingų sumų nurodymas yra visiškai betikslis ir neturi jokios įtakos nei tolimesniam prievolių vykdymui, nei sutuoktinių atsakomybei prieš kreditorius.
7.2. Teismas be jokių nuorodų į teisės aktus, teismų praktiką konstatavo, jog sutarties 7.6 punkto sąlyga prieštarauja viešajai tvarkai ir pateikė formalius pasvarstymus šia tema, kurie visiškai nesusiję su 7.6 punkto prasme. Sutarties 7.6 punktas yra skirtas tam atvejui, jei paaiškėtų, jog yra kažkokių kitų kreditorių, kurių sutarties surašymo metu pareiškėjai nežinojo. 7.6 punkto nuostatos niekaip nepažeidžia kreditorių interesų ir viešosios tvarkos, priešingai, tokiu būdu sutartyje įtvirtinta papildoma kreditorių interesų apsauga.
7.3. Įstatymo nuostatos nekelia reikalavimo gauti kreditorių sutikimo su sutarties nuostatomis iki pateikiant pareiškimą teismui. Kreditorių sutikimas yra reikalingas tik tada, kai prievolės modifikuojamos, pavyzdžiui, keičiamos prievolės šalys, pobūdis. Pareiškėjai nekeičia nė vienos prievolės pobūdžio, šalių, todėl kreditorių sutikimų pateikti nereikia.
7.4. CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga šeimos bylose būti aktyviam, tad teismas turi galimybę pats į bylą įtraukti kreditorius suinteresuotais asmenimis, jei mano, kad bylos nagrinėjimas gali turėti įtakos jų teisėms ar pareigoms, atskiro prašymo šiuo klausimu sutuoktiniai neturi reikšti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjams nustatytas terminas pašalinti pareiškimo nutraukti santuoką bendru sutuoktinių pareiškimu trūkumus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismo nutartimi nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis) arba, ieškiniui jau esant priimtam, ieškinys paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Kriterijų, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustato CPK 115 straipsnio 4 dalis. Trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.
11. Nagrinėjamu atveju yra pateiktas pareiškimas dėl santuokos nutraukimo ir pirmosios instancijos teismas sprendė klausimą dėl civilinės bylos iškėlimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir CPK 539 straipsnio 2 dalį kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti CK 3.53 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas, prieš patvirtindamas sutuoktinių pateiktą sutartį, turi patikrinti, ar joje nustatytos sąlygos iš esmės nepažeidžia nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, ar neprieštarauja viešajai tvarkai. CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 540 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos skirtos sutuoktinių kreditorių interesų apsaugai. Šių teisės normų nuostatos įpareigoja sutuoktinius kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo nurodyti duomenis apie savo kreditorius, o teismą – sustabdyti bylą, jei kreditoriai pareiškia reikalavimus – iki jie bus išspręsti.
12. Skundžiama nutartimi teismas nustatė tokius pareiškimo trūkumus: pareiškėjai sutartyje nenurodė kreditinių įsipareigojimų sumų; teismui nėra aišku, ar kreditoriai sutinka su sutartyje sutartu kreditorių įsipareigojimų paskirstymu, todėl sutartyje nurodyti kreditoriai turėtu būti nurodyti kaip suinteresuoti asmenys byloje; pareiškėjai sutartyje dėl santuokos nutraukimo nurodė tik procesinius sprendimus, kurių pagrindu pasidalijo skolas, tačiau kreditorių, įskaitant ir sumų, pagal šiuos procesinius sprendimus nenurodė; sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7.6 punkto sąlyga prieštarauja viešajai tvarkai, nes sutuoktiniai–bendraskoliai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių sąskaita, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniams pasidalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių turto dalys, kad nepažeistų kreditorių teisėtų interesų.
13. Iš pareiškėjų pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių matyti, kad joje pareiškėjai nurodė savo kreditorius. CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga šeimos bylose būti aktyviam, todėl teismas turi galimybę pats į bylą įtraukti kreditorius suinteresuotais asmenimis, jei mano, kad bylos nagrinėjimas gali turėti įtakos jų teisėms ar pareigoms. Tai, kad pareiškėjai patys nenurodė kreditorių suinteresuotais asmenimis, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, kadangi šis trūkumas nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai.
14. Taip pat pasisakytina ir dėl pirmosios instancijos teismo motyvų, jog pareiškėjai sutartyje nenurodė kreditinių įsipareigojimų sumų bei teismui nėra aišku, ar kreditoriai sutinka su sutartyje sutartu kreditorių įsipareigojimų paskirstymu. Pažymėtina, kad, įtraukus sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių pareiškėjų nurodytus kreditorius, kreditoriams būtų išsiųstos pareiškimo kopijos, o kreditoriai savo nuožiūra galėtų reikšti savo nuomonę dėl pareiškimo. Kreditorinių įsipareigojimų sumas teismas gali pareikalauti pareiškėjų patikslinti ir bylos nagrinėjimo metu, šis trūkumas nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai.
15. Taip pat kaip taisytiną trūkumą teismas nurodė aplinkybę, jog sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7.6 punkto sąlyga prieštarauja viešajai tvarkai, nes sutuoktiniai–bendraskoliai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių sąskaita, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniams pasidalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių turto dalys, kad nepažeistų kreditorių teisėtų interesų.
16. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštaraujant viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžiant sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Tokį procesinį sprendimą teismas gali priimti, nustatęs, kad sutuoktiniai be įstatymų nustatyto pagrindo bendras turtines teises ir pareigas pasidalija nepalankiu kreditoriams būdu, kai dėl to nukenčia kreditorių teisėti interesai ar tokiu pasidalijimu siekiama išvengti prievolių kreditoriams vykdymo, todėl sutuoktinių pasirinktas būdas gali būti pripažįstamas prieštaraujančiu viešajai tvarkai; kt.
17. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartis pažeidžia jai keliamus reikalavimus, vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 2 dalimi, 138 straipsniu nustatė terminą nurodytiems trūkumams pašalinti, t.y. nustatė procesinių dokumentų formos ir turinio trūkumų ištaisymą (CPK 115 straipsnio 1 dalis). Santuokos nutraukimo pasekmių sutartis yra priedas prie pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir jos teisėtumas bei pagrįstumas gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš esmės. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pateiktos sutarties teisėtumo klausimą ir nustatydamas jos trūkumų šalinimą, pažeidė CPK normas. Teismas šiuo atveju turėjo vadovautis CK 3.53 straipsnio 4 dalimi. Tvirtinimui pateiktos sutarties trūkumų šalinimo institutas minėtu atveju nėra taikomas, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą šalims pašalinti sutarties trūkumus, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. vasario 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.