Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-04-07 · Administracinė byla Nr. I-4976-580/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-11-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-04-07Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2016-03-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-04-07
Bylos Nr.
I-4976-580/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04412-2014-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rytis Krasauskas, Mefodija Povilaitienė, Jūra Marija Strumskienė
Trečiasis asmuo
N. B., Neringai Bacevičienei
Pareiškėjas
R. V.
Atsakovas
Teisingumo ministerijai
Administracinė byla Nr. I-4976-580/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04412-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 38; 59; 74
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant atsakovo atstovui Aleksandrui Ivanovui,trečiajam suinteresuotam asmeniui N. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Teisingumo ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neringai Bacevičienei dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. V. prašo panaikinti teisingumo ministro 2014-08-27 įsakymo Nr. 7P-83 (nurodytas įsakymo Nr. 7P-42 laikytinas rašymo apsirikimu) „Dėl antstolio R. V. įgaliojimų sustabdymo“ (toliau – ir Įsakymas) 4 punktą bei priteisti visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

R. V. nuomone, teisingumo ministras, priimdamas Įsakymą, neteisingai pritaikė teisės normas, priimant prašomą panaikinti aktą, buvo pažeistos pagrindinės procedūros bei taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Įsakymu buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir įstatymo saugomi interesai. Įsakymo 4 punktu atsakovas nustatė, kad antstolei N. B. pavadavimo laikotarpiu vykdant antstolio R. V. vykdomąsias bylas, tenka gautos pajamos. Teisingumo ministerija, nustatydama tokią piniginę prievolę ir atimdama pareiškėjo pajamas, viršijo savo kompetenciją ir pažeidė R. V. turtinius interesus. Pažymėjo, kad Antstolių įstatymo 36 straipsnio 4 dalies norma yra blanketinė – ji nukreipia į įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą, kuris turėtų reguliuoti pavadavimo sąlygų bei pavaduojančiojo antstolio atlyginimo nustatymo tvarką. Teisingumo ministras šia nuostata nesivadovavo, o savo iniciatyva pareiškėjo pajamas administraciniu aktu paskyrė pavaduojančiai antstolei N. B. Įprasta, kad mokesčiai, rinkliavos ir kiti mokėjimai turi būti aiškūs, pagrįsti, įtvirtinti teisės aktuose bei paskelbti. Negali būti tokio teisinio reguliavimo, kai valstybės tarnautojas ir / ar pareigūnas pats savo išgalvotais kriterijais nustato pinigines prievoles asmenims ar net nustato uždirbtų pajamų atėmimą ir atidavimą pasirinktam asmeniui. Taip sudaromos palankios sąlygos korupcijai ir piktnaudžiavimui tarnybine padėtimi. Pažymėjo, kad Įsakymu pareiškėjui daroma turtinė žala. Atkreipė dėmesį, kad analogiškoje byloje dėl atlyginimo nustatymo tarp jo ir teisingumo ministro Nr. A525-1916/2013 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje konstatavo, kad teisingumo ministras turi nustatyti tvarką, kuri reguliuotų pavadavimo sąlygų ir pavaduojančiojo antstolio atlyginimo nustatymą. Tokia tvarka minima ir Antstolių įstatymo 36 straipsnio 4 dalyje, tačiau teisingumo ministras neįvykdo jam priskirtos pareigos ją nustatyti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodytoje byloje konstatavo, kad atlyginimo nustatymas neturi pažeisti nei pavaduojančio, nei pavaduojamojo antstolio teisėtų interesų.

Pažymėjo, kad Įsakymo 4 punktu savavališkai pereina nuo sąvokos „atlyginimas pavaduojančiam antstoliui“ prie sąvokos „pavaduojančiam antstoliui tenka pavaduojamojo antstolio R. V. vykdomų bylų gautos pajamos“.

Tvirtina, kad aptarti Teisingumo ministerijos, kuri yra viešojo administravimo subjektas, veiksmai nėra suderinami su gero administravimo (atsakingo) principu, užtikrinančiu tinkamą viešojo administravimo procedūrų vykdymą bei Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje ir Viešojo administravimo 1 straipsnyje įtvirtinto imperatyvo laikymąsi. Taip pat teisingumo ministras pažeidė Konstitucijos 23 straipsniu valstybės saugomas konstitucines nuosavybės neliečiamumo nuostatas.

Antstolis veikia kaip fizinis asmuo, įregistravęs individualią veiklą. Individualia veikla besiverčiantys asmenys turi pareigą privalomai draustis pensijų socialinių draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, mokėti privalomąjį sveikatos draudimo mokestį, apskaičiuoti ir sumokėti atitinkamas pensijų socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas. Atimdamas R. V. pajamas, teisingumo ministras apribojo jo pareigą mokėti mokesčius ir būti apdraustam pensijų bei sveikatos draudimu, kadangi nepaliko pajamų šiems mokesčiams mokėti.

Europos Sąjungoje taikomi įstatymo nustatyti apribojimai – teisės aktai nustato minimalius pajamų dydžius, kuriuos asmuo privalo gauti, siekiant užtikrinti jo minimalių poreikių patenkinimą, ir kurie priverstine tvarka neišieškomi. Nors teisingumo ministras nevykdo jokio išieškojimo, jis, atimdamas iš pareiškėjo visas pajamas, apriboja jo bei šeimos teises gauti pajamas, iš kurių galėtų gyventi, maitintis, mokėti komunalinius mokesčius už būstą, banko paskolas, lavintis ir t. t. Tvirtina, kad teisingumo ministras pažeidė pagrindinius teisinės valstybės teisės principus, be įstatymo ar teismo sprendimo administraciniu aktu nusavino R. V. per 11 darbo metų įdėtu darbu vykdant vykdomąsias bylas uždirbtas pajamas ir jas perdavė kitam asmeniui.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, jo prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo atmestas teismo posėdžio metu.

Atsiliepimas

Atsakovas Teisingumo ministerija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Antstolių įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju pavaduojantysis antstolis skiriamas iki antstolio įgaliojimų atnaujinimo arba kol bus paskirtas antstolio atstovas. Teisingumo ministro 2014-08-27 įsakymu Nr. 7P-83 pareiškėjo įgaliojimai buvo sustabdyti. Šio įsakymo 4 punktu, atsižvelgdamas į tai, kad įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu atlyginimo tvarka už pavadavimą nėra nustatyta, teisingumo ministras administraciniu aktu nustatė, kad antstolei N. B. tenka pavadavimo laikotarpiu vykdant antstolio R. V. vykdomąsias bylas gautos pajamos, likusios sumokėjus būtinus mokėjimus, susijusius su antstolio funkcijų vykdymu ir antstolio Roberto Vaitkevičiaus kontoros administravimu. Atkreipė dėmesį, kad R. V. nurodytose administracinėse bylose teismai nurodė, jog įstatymo įgyvendinamojo teisės akto, kuriuo būtų sureglamentuotas atlyginimas pavaduojančiam antstoliui, ir jo nustatymo tvarkos nebuvimas nepaneigia, kad pavaduojantis antstolis turi gauti atlyginimą už pavadavimą, tačiau toks atlygis neturi pažeisti nei pavaduojančio, nei pavaduojamo antstolio teisėtų interesų.

Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija (toliau – Instrukcija) apibrėžia vykdymo išlaidas, jų sandarą, nustatymo principus bei dydžius. Minėtu atveju pavaduojanti antstolė N. B. galės gauti tokį pajamų dydį, kuris nustatytas Instrukcijoje, be to, iš gautų pajamų jai reikės padengti ir su pareiškėjo kontoros administravimu susijusias išlaidas. Mano, kad toks pajamų dydžio nustatymas nepažeidžia nei pavaduojančio, nei pavaduojamo antstolio teisėtų interesų bei atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. R. V. įrodymų, pagrindžiančių jam daromos turtinės žalos dydį, nepateikė. Iš pajamų, kurias pavaduojanti antstolė gaus iš pareiškėjo vykdomųjų bylų, bus daromi mokėjimai, susiję su antstolio Roberto Vaitkevičiaus kontoros administravimu.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Pažymėjo, kad antstolis R. V. buvo atleistas 2014-10-14 teisingumo ministro įsakymu, o jo vykdomosios bylos išdalintos kitiems antstoliams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo N. B. prašė pareiškėjo skundą atmesti. Paaiškino, kad antstolio įgaliojimus sustabdyti turi teisę tik teisingumo ministras. Įsakyme nurodyti antstolio R. V. įgaliojimų sustabdymo motyvai. Jei antstolio įgaliojimai yra sustabdyti, vadovaujantis Antstolių įstatymo 36 straipsnio 2 dalimi pavaduojantysis antstolis skiriamas teisingumo ministro iniciatyva. Pavadavimo sąlygos ir pavaduojančiojo antstolio atlyginimas nustatomas teisingumo ministro nustatyta tvarka. Kadangi antstolio įgaliojimų sustabdymo, pavaduojančiojo antstolio skyrimo ir pavaduojančiojo antstolio atlyginimo už pavadavimą klausimas išimtinai yra priskirtas teisingumo ministro kompetencijai.

Pažymėjo, kad pareiškėjas su trečiuoju suinteresuotu asmeniu pavadavimo metu nebuvo susisiekęs, kad aptartų pavadavimo sąlygas, atlyginimo už pavadavimą klausimus ir kitus antstolio R. V. kontoros administravimo klausimus. Jis N. B. neinformavo, kaip tinkamai įgyvendinti darbdavio funkcijas. Pradėjus vykdyti Įsakymą, po dviejų dienų antstolio R. V. padėjėjos I. R. ir J. B. trečiajam suinteresuotam asmeniui pateikė prašymus skubiai sumokėti darbo užmokesčius už rugpjūčio mėnesį. Iš pareiškėjo ji negavo jokių žinių, iš kokių pajamų atsiskaityti su darbuotojomis už rugpjūčio mėnesį. N. B. nuomone, Įsakymo 4 punkto panaikinimas ne tik neišspręstų R. V. pajamų klausimo, bet ir atimtų galimybę užtikrinti jo antstolio kontoros administravimo klausimą.

Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Pažymėjo, kad dėl pavadavimo turėjo papildomų išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Teisingumo ministerijos 2014-08-17 įsakymo Nr. 7P-83 4 punkto, kuriame nustatyta, kad antstolei N. B. pavadavimo laikotarpiu vykdant antstolio R. V. vykdomąsias bylas tenka gautos pajamos, likusios sumokėjus būtinus mokėjimus, susijusius su antstolio funkcijų vykdymu ir antstolio R. V. kontoros administravimu, teisėtumo bei pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad teisingumo ministras 2014-08-27 įsakymu Nr. 7P-83 „Dėl antstolio R. V. įgaliojimų sustabdymo“, vadovaudamasis Antstolių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 36 straipsnio 2 dalimi, remdamasis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2014-08-22 pranešimu Nr. 10-12-S-27484 apie priimtą nutarimą pripažinti antstolį R. V. įtariamuoju pagal Baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 2 dalį, o nusikalstamos veikos padarymas susijęs su antstolio veikla, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad antstolio pripažinimas įtariamuoju kelia abejonių dėl gebėjimo tinkamai ir sąžiningai vykdyti valstybės suteiktus įgaliojimus ir įstatymų nustatytas funkcijas, sustabdė pareiškėjo įgaliojimus iki galutinio sprendimo ikiteisminiame tyrime arba baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo ir pavaduojančia antstole paskyrė N. B.. Šio įsakymo 4 punktu atsakovas įpareigojo minėtą antstolę administruoti pareiškėjo kontorą ir nustatė, kad antstolei N. B. tenka pavadavimo laikotarpiu vykdant antstolio R. V. vykdomąsias bylas gautos pajamos, likusios sumokėjus būtinus mokėjimus, susijusius su antstolio funkcijų vykdymu ir Antstolio R. V. kontoros administravimu (kontoros darbuotojų darbo užmokestis ir su juo susiję mokesčiai, kontoros išlaikymas ir kt.) (b. l. 50).

Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jis neginčija paties 2014-08-27 įsakymo Nr. 7P-42 „Dėl antstolio R. V. įgaliojimų sustabdymo“, tačiau nesutinka tik su jo 4 punktu, kuriame nustatyta, kad antstolei N. B. tenka pavadavimo laikotarpiu vykdant antstolio R. V. vykdomąsias bylas gautos pajamos. Pažymėtina, kad realizuodamas savo teisę į teisminę gynybą, asmuo turi teisę pasirinkti pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį. Formuluodamas skundo dalyką, pareiškėjas nustatė administracinės bylos nagrinėjimo ribas. Teismui nesuteikta kompetencija pačiam išplėsti ar susiaurinti pareiškėjo iškelto administracinio ginčo ribų, taigi šioje administracinėje byloje bus sprendžiamas tik Įsakymo dalies, su kuria R. V. nesutinka, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Pareiškėjo nuomone, teisingumo ministras Įsakymo 4 punktu viršijo savo įgaliojimus ir kompetenciją, jis administraciniu aktu negalėjo nustatyti, kad pavaduojanti antstolė N. B. gaus pajamas, vykdydama pareiškėjo vykdomąsias bylas. Remdamasis teismų sprendimais administracinėse byloje, jis tvirtina, kad teisingumo ministras privalėjo nustatyti tvarką, reglamentuojančią pavadavimo sąlygų ir pavaduojančio antstolio atlyginimo nustatymą, o nesant tokios tvarkos, negalėjo R. V. pajamų tiesiog paskirti pavaduojančiai antstolei. Mano, kad ginčijama Įsakymo dalimi jam yra daroma turtinė žala, o atlygį už jo bylų administravimą turėtų mokėti Teisingumo ministerija.

Antstolio įgaliojimų įgijimo, sustabdymo ir pasibaigimo tvarką, antstolio profesines teises ir pareigas, antstolių savivaldos sistemą bei kitus su antstolių veikla susijusius santykius reglamentuoja Antstolių įstatymas. Šio įstatymo 36 straipsnio, reglamentuojančio antstolio pavadavimą, 2 dalyje nustatyta, kad jei antstolio įgaliojimai yra sustabdyti ar šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka nėra paskirtas antstolio atstovas, pavaduojantysis antstolis gali būti skiriamas teisingumo ministro iniciatyva. Šioje dalyje nurodytu atveju pavaduojantysis antstolis skiriamas iki antstolio įgaliojimų atnaujinimo arba kol bus paskirtas antstolio atstovas. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, jei pavaduojantysis antstolis skiriamas teisingumo ministro iniciatyva, pavadavimo sąlygos ir pavaduojančiojo antstolio atlyginimas už pavadavimą nustatomas teisingumo ministro nustatyta tvarka. Aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad teisingumo ministras turėtų priimti įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą, reglamentuojantį, kaip nustatomos pavadavimo sąlygos ir pavaduojančio antstolio atlyginimas už pavadavimą tais atvejais, kai pavaduojantis antstolis skiriamas teisingumo ministro iniciatyva. Administracinėje byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų tokios tvarkos nustatymą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-11-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-1916/2013 pažymėjo, kad tinkamo reglamentavimo nebuvimas neeliminuoja pavaduojančio antstolio teisės gauti atlyginimą už pavadavimą, toks atlyginimo nustatymas neturi pažeisti nei pavaduojančio, nei pavaduojamo antstolio teisėtų interesų. Teismas padarė išvadą, kad sprendžiant, ar nustatytas atlyginimas teisingas, remtinasi Antstolių įstatymo 21 straipsnio 4 ir 5 dalimis, Instrukcija, kurioje apibrėžiamos vykdymo išlaidos, jų sandara, nustatymo principai bei dydžiai, atsižvelgtina, kad už pavadavimą nustatomas atlyginimas turi būti labiau individualizuojamas, atsižvelgiama į pavaduojamo ir pavaduojančio antstolių pelną.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A525-1916/2013 pavaduojančiam antstoliui buvo nustatytas fiksuotas atlygis, o nagrinėjamu atveju teisingumo ministro 2014-08-27 įsakymo Nr. 7P-83 4 punkte nustatyta, kad pavaduojančiam antstoliui tenka pajamos, kurios liks sumokėjus visus būtinus mokėjimus, susijusius su antstolio funkcijų vykdymu ir pareiškėjo kontoros administravimu. Taigi, nors minėtos administracinės bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios, tačiau teismo pateikti išaiškinimai, kad tinkamo reglamentavimo nebuvimas neeliminuoja pavaduojančio antstolio teisės gauti atlyginimą už pavadavimą, bei aptarti kriterijai, į kuriuos nustatant atlyginimą už antstolio pavadavimą, yra aktualūs iš šioje administracinėje byloje, todėl vadovaujantis Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, į juos šioje administracinėje byloje būtina atsižvelgti.

Antstolių įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos. Jas sudaro kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti būtinos išlaidos ir papildomos išlaidos, kurios patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; 2) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Pagal Antstolių įstatymo 21 straipsnio 5 dalį, vykdymo išlaidos grindžiamos ekonominiais skaičiavimais, kuriais užtikrinamas antstolio ekonominis nepriklausomumas, skatinamas efektyvus išieškojimas ir atsižvelgiama į veiklos, reikalingos antstolio funkcijoms atlikti, pobūdį ir vertę, vykdymo išlaidų perskirstymą (kryžminį subsidijavimą) tarp skirtingų vykdomo proceso dalyvių, antstolio profesinės veiklos ir civilinės atsakomybės riziką, sąnaudas. Vykdomosios bylos administravimo išlaidos turi atitikti antstolio ir jo darbuotojų patiriamas sąnaudas (materialines ir laiko) vykdymo veiksmams atlikti. Atlygis antstoliui turi užtikrinti pagrįstą investicijų grąžą, galimybę sukurti tinkamas klientų aptarnavimo sąlygas ir įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus. Vykdymo išlaidos ir dydžiai yra detaliai reglamentuoti Instrukcijoje.

Konstatuotina, kad nustatant pavaduojančio antstolio atlyginimą nėra jokio panašius teisinius santykius reguliuojančio teisės akto. Antstolio atstovo atveju, kai antstolio atstovas skiriamas teisingumo ministro iniciatyva, sutartį dėl atstovavimo sąlygų ir atlyginimo už atstovavimą su paskirtu antstolio atstovu sudaro Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas (Antstolių įstatymo 35 straipsnio 3 dalis). Panašiausius santykius reguliuojančio Notariato įstatymo 22 straipsnyje taip pat nurodyta, kad notaro atstovo, kai notaro atstovas skiriamas teisingumo ministro iniciatyva, su paskirtu notaro atstovu iki jo pareigų atlikimo šioje straipsnio dalyje numatytą sutartį sudaro Notarų rūmai. Nei Antstolių rūmai nei Notarų rūmai pavyzdinės tokios sutarties formos ar sutarties sudarymo taisyklių nėra patvirtinę. Nesant panašius santykius reglamentuojančio teisės akto turi būti vadovaujamasi bendraisiais įstatymų pradmenimis, teisingumo ir protingumo kriterijais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalis).

Akivaizdu, kad klausimas dėl atlyginimo už paslaugas pavaduojančiai antstolei turi būti išspręstas, kadangi jai pavedamos papildomos funkcijos. Šios problemos sprendimas iki teisingumo ministras nustatys pavaduojančio antstolio atlyginimo tvarką sutinkamai su Antstolių įstatymo 36 straipsnio 4 dalimi negali būti atidedamas. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą ir atsižvelgus į aptartus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėją pavaduojanti antstolė galės gauti tokį pajamų dydį, kuris nustatytas Instrukcijoje, tačiau iš gautų pajamų turės padengti su antstolio R. V. kontoros administravimu susijusias išlaidas. Skundžiamame Įsakymo 4 punkte nurodyta, kad pavaduojančiai antstolei N. B. atiteks pajamos, kurios bus gautos vykdant antstolio R. V. bylas, t. y. tos pajamos, kurios bus gautos už R. V. priskirtose vykdomosiose bylose antstolės N. B. atliktus veiksmus. Tai reiškia, kad pavaduojanti antstolė gaus atlyginimą už jos atliktą darbą. Skundžiamo įsakymo 4 punktas negali būti aiškinamas kaip suteikiantis teisę antstolei N. B. į visas antstolio R. V. kontoroje gautas pajamas, t. y. į pajamas, kurios buvo uždirbtos antstoliui R. V. atliekant antstolio veiksmus. Antstolių įstatymo 36 straipsnio 5 dalis nurodo, kad pavaduojantysis antstolis administruoja antstolio kontorą, atlieka visas darbdavio bei antstolio funkcijas taip, kaip tai būtų daręs pavaduojamasis antstolis. Taigi, pavaduojantis antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus uždirbs pajamas, kurias galės naudoti nurodytų išlaidų padengimui. Antstolio pajamų struktūra yra gana sudėtinga ir nevienarūšė, iškilus klausimams dėl gautų pajamų nepakankamumo su Antstolio R. V. kontoros administravimo susijusioms išlaidoms padengti teisingumo ministras gali priimti papildomus sprendimus dėl atlyginimo už pavadavimą.

Nustatydamas tokią atlyginimo už pavadavimą tvarką, atsakovas vadovavosi teisės aktais, o ne savo išgalvotais kriterijais. Pavaduodama pareiškėją, antstolė N. B. papildomai atliko jo funkcijas, rūpinosi jo antstolių kontoros administravimu, todėl turi gauti atlyginimą iš R. V. gautų pajamų, vykdant jo vykdomąsias bylas. Pareiškėjo teiginys, kad atlygį už jo bylų administravimą turėtų mokėti Teisingumo ministerija, yra visiškai nepagrįstas. Teismo nuomone, atsakovo nustatyta atlyginimo pavaduojančiai antstolei tvarka nepažeidžia nei pavaduojančio, nei pavaduojamo antstolio teisėtų interesų, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. R. V. teiginys, kad Įsakymo 4 punktu jam daroma turtinė žala atmestinas kaip nepagrįstas. Prašomas panaikinti teisingumo ministro 2014-08-27 įsakymo Nr. 7P-83 „Dėl antstolio R. V. įgaliojimų sustabdymo“ 4 punktas yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra pagrindo jo naikinti remiantis pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais. R. V. skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas netenkinamas, nėra pagrindo priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rytis KrasauskasMefodija PovilaitienėJūra Marija Strumskienė