- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-29
- Bylos Nr.
- 2A-295-278/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-07564-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė (pirm.), Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė (pran.)
- Ieškovas
- I. K.
- Atsakovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio miesto savivaldybės Socialinės
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-295-278/2011
Teisėja V. Svirplienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07564-2010-8
2011 m. balandžio 29 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. globėjos R. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-388-452/2011 pagal ieškovės I. K. globėjos R. T. ieškinį atsakovui A. K., trečiajam asmeniui Panevėžio miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriui dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą, R. T., A. K. paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė nurodė, kad dukrai I. K., kuri yra neįgali nuo vaikystės, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2001-03-21 nutarimu iki dukters pilnametystės (2010-11-12) iš atsakovo A. K. buvo priteistas išlaikymas. Nurodo, kad dukrai nustatytas cerebrinis paralyžius, gilus protinis atsilikimas, dėl negalios dukra nesiorientuoja vietoje, laike, savyje, nekalba, jai reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra ir globa. 2010-05-31 teismo sprendimu I. K. pripažinta neveiksnia, o 2010-11-02 teismo nutartimi nustatyta globa ir motina paskirta globėja. Nurodo, kad dukters išlaikymui kas mėnesį vidutiniškai reikia 2 000 Lt. Šią sumą sudaro - išlaidos maistui, drabužiams, avalynei, higienos reikmėms, vitaminams, vaisiams, daržovėms, maisto papildams, vaistams, specialiam ugdymui. Teigia, kad atsakovas turi galimybę prisidėti prie nedarbingos dėl invalidumo pilnametės dukros išlaikymo 600 Lt suma. Prašė teismą priteisti iš atsakovo A. K. dukrai materialinį išlaikymą po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki I. K. taps visiškai darbinga, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apylinkės teismas 2011 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį patekino iš dalies ir iš atsakovo A. K. priteisė išlaikymą pilnametei dukrai I. K., gim. 1992-11-02, po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-11-04 iki pasikeis jos nedarbingumas, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismas nustatė, kad ieškovės dukrai I. K., kuriai invalidumas nustatytas tuo metu, kai ji buvo nepilnametė, pripažintai neveiksnia, būtina parama, nes ji negali tinkamai savimi pasirūpinti ir savęs išlaikyti. Nurodė, kad neveiksni šalių dukra I. K. gyvena kartu su motina, kuri prisideda prie dukros išlaikymo, tėvas dukrai išlaikymo neteikia. Teismas konstatavo, jog I. K. savo vardu jokio registruotino turto neturi, jai nustatytas 5 proc. darbingumas, yra pripažinta neveiksnia, todėl negali pati savimi pasirūpinti. Nustatė, kad I. K. lanko Panevėžio specialiojo ugdymo centrą, kuriame teikiamos dienos socialinės paslaugos – maitinimo, asmens higienos, sveikatos priežiūros ir kt., šios išlaidos yra kompensuojamos iš valstybės biudžeto tikslinių dotacijų. Ieškovė už dukrai suteiktas socialines paslaugas specialiojo ugdymo centre moka 9-10 proc. teikiamų išlaidų sumos, o jos gaunama slaugos kompensacija yra – 765 Lt, šalpos pensija neįgaliam vaikui – 720 Lt, iš viso neįgalios pilnametės motina gauna 1 485 Lt išmokų. Be to, teismas nustatė, kad ieškovė turi dvi transporto priemones, žemės sklypą, butą, gyvenamąjį namą, kas mėnesį moka 1 500 Lt dydžio paskolos įmokas. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovės nurodytos 100 Lt dydžio gaunamos pajamos realiai neatspindi tikrojo jos gaunamo uždarbio. Be to, teismas konstatavo, jog papildomų išlaidų dukrai R. T. nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais. Įvertinęs ieškovės gaunamą bendrą išmokų ir neįgaliai šalių dukrai teikiamą paslaugų 3 000 Lt sumą bei atsakovo gaunamą 2 188 Lt darbo užmokestį, teismas darė išvadą, kad ieškovės prašoma iš atsakovo priteisti 600 Lt dydžio išlaikymo pilnamečiam vaikui suma yra neprotingai didelė. Atsižvelgiant į tai, kad neįgali I. K. gyvena su motina, R. T. tenka kasdienė priežiūra ir rūpinimasis dukra, o tėvas yra nusišalinęs nuo šių pareigų, darė išvadą esant pagrindui priteisti iš atsakovo 200 Lt dydžio išlaikymą pilnametei dukrai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovės I. K. globėja R. T. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad teismas neteisingai taikė išlaikymo dydį reglamentuojančias teisės normas, nes neobjektyviai ir nevisapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, neteikė pirmumo vaiko teisių ir interesų apsaugai, neįvertino ieškovės turtinė padėties, jos bei sutuoktinio gaunamų pajamų. Mano, jog priimdamas sprendimą, teismas nesilaikė proporcingumo principo ir didesnę dalį materialinio išlaikymo perkėlė globėjai, kuri pati yra neįgali, turi tik 50 proc. darbingumą, o atsakovas A. K. yra sveikas, darbingas ir gaunantis pastovias, per mėnesį vidutiniškai 2 188 Lt dydžio pajamas. Nurodo, kad I. K. lanko Panevėžio specialiojo ugdymo centrą, kuriame jai teikiamos dienos socialinės globos paslaugos – maitinimo, sveikatos priežiūros ir šios paslaugos yra finansuojamos iš valstybės biudžeto, dalį jų turi apmokėti globėja. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nesigilino į tą aplinkybę, kad I. K. dažnai serga, Panevėžio ugdymo centrą lanko ne visas dienas per mėnesį ir ji negauna visų paslaugų kompensuojamų iš valstybės biudžeto, todėl ieškovės bendra gaunamų išmokų ir mokamų paslaugų suma yra kintama. Nurodo, jog I. K. mokama šalpos pensija 720 Lt, o slaugos išlaidų tikslinė kompensacija 765 Lt, todėl teismo išvada, kad ieškovės gaunama bendrų išmokų suma viršija 3 000 Lt, yra neteisinga bei kintanti. Nurodo, jog neįvertinta aplinkybė, kad Panevėžio specialiojo ugdymo centrą dukra galės lankyti tik iki jai sueis 21 metai, todėl globėja viena privalės rūpinti ir išlaikyti dukrą. Teigia, jog dukrai samdoma auklė, kviečiama į namus kirpėja, už kurių paslaugas mokama, tačiau patiriamas papildomas išlaidas dukrai prižiūrėti sunku įrodyti ir pagrįsti. Nurodo, kad iki dukros pilnametystės atsakovas teikdavo 450 Lt ir didesnį išlaikymą, todėl atsižvelgiant į neįgalios dukros poreikius, atsakovo turtinę padėtį, iš jo priteistinas 600 Lt dydžio išlaikymas pilnametei dukrai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės I. K. globėjos R. T. apeliacinį skundą atsakovas A. K. prašo skundą atmesti, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad dukros išlaikymo pareiga yra perkelta vienai ieškovei. Nurodo, jog byloje nustatyta, kad valstybės įvairiomis formomis teikiamas išlaikymas pilnametei dukrai sudaro daugiau nei 3 100 Lt. Nors R. T. pateikė įrodymus, kad jos pajamos per mėnesį sudaro tik 100 Lt, tačiau ji kas mėnesį moka po 1 500 Lt įvairių paskolų įmokų, todėl teismas darė pagrįstą išvadą, kad ieškovė slepia savo pajamas. Mano, jog teigdama, kad neįgalios dukros poreikiams tenkinti reikalingos papildomos išlaidos, nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio miesto savivaldybės administracija sprendimą siūlo palikti nepakeistą. Nurodo, kad socialinės paramos skyrius I. K. moka 720 Lt šalpos pensiją neįgaliajam ir 765 Lt slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją per mėnesį. I. K. lanko Panevėžio specialiojo ugdymo centrą, kuriame teikiamos įvairios socialinės globos paslaugos, finansuojamos iš valstybės biudžeto tikslinių dotacijų, kurios 2010 m. lapkričio mėnesį sudarė 1 548,95 Lt, gruodžio mėnesį – 1 617,27 Lt, 2011 m. sausio mėn.- 1 664,57 Lt. Socialinės paramos skyrius yra sudaręs su I. K. globėja R. T. mokėjimo už socialines paslaugas sutartį Nr. SSP-430, pagal kurią R. T. moka 20 proc. I. K. gaunamų išmokų, priklausomai nuo lankytų dienų skaičiaus per mėnesį. R. T. už teikiamas dienos socialinės globos paslaugas 2010 m. lapkričio mėnesį mokėjo 289,05 Lt, gruodžio mėn. – 220,73 Lt, 2011 m. sausio mėnesį – 173,43 Lt. Tretysis asmuo mano, kad pilnametės I. K. tėvas turi prisidėti prie neįgalios dukros išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė I. K., gim. 1992-11-02, nuo gimimo neįgali, jai diagnozuotas vaikų cerebralinis paralyžius, epilepsija, labai ryškus psichomotorinio vystymosi atsilikimas, iki 2010-11-01 buvo nustatytas sunkus neįgalumo lygis bei 100 procentų priklausomumas (b.l. 2, 5). Šiuo metu ieškovė I. K. yra pilnametė, nuo 2010-11-02 iki 2052-11-01 jai nustatytas nedarbingumas, darbingumo lygis 5 proc., tam pačiam laikotarpiui ieškovei nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis (b.l. 32, 33). Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-05-31 sprendimu I. K. pripažinta neveiksnia, o minėto teismo 2010-08-10 nutartimi jai nustatyta globa ir globėja paskirta motina R. T. (b.l. 5-6). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pripažinta neveiksnia būdama nepilnamete, gyvena kartu su motina, o atsakovas yra jos tėvas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad socialinės paramos skyrius I. K. moka 720 Lt šalpos pensiją neįgaliajam ir 765 Lt slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją per mėnesį. Nustatyta, kad I. K. lanko Panevėžio specialiojo ugdymo centrą, kuriame teikiamos įvairios socialinės globos paslaugos, finansuojamos iš valstybės biudžeto tikslinių dotacijų ir dalį jų apmoka globėja, tačiau R. T. teigimu, dėl ligų, minėtą centrą dukra lanko tik dalinai, todėl ieškovei reikalingos papildomos lėšos, kurių dalį turi galimybę teikti pilnametės tėvas, atsakovas A. K..
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.194 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, arba kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų. Civilinio kodekso (toliau CK) 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, o šiuo atveju nedarbingam dėl invalidumo pilnamečiam vaikui, privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tačiau teismas negali priteisti išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties turi būti nustatyta ir kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje bei konkretus išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 3 d.). Tėvų pareiga išlaikyti savo pilnamečius ir negalią turinčius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Ieškovės globėja R. T. nurodė, kad dukters išlaikymui kas mėnesį vidutiniškai reikia 2 000 Lt. Spręsdamas išlaikymo dydžio priteisimo klausimą, pirmosios instancijos teismas konkrečiai nenustatė kokio dydžio lėšos mėnesiui yra reikalingos ieškovei, tačiau kolegija, daro išvadą esant iš dalies pagrįstiems globėjos teiginiams, kad gaunamų 1 485 Lt lėšų neįgalios dukters išlaikymui nepakanka, nes lėšos yra reikalingos ne tik maistui, aprangai, bet ir medikamentams, dalį gaunamų lėšų būtina skirti ir būsto išlaikymui, mokesčiams už komunalinius patarnavimus. Nors I. K. lanko Panevėžio specialiojo ugdymo centrą, kurio teikiamos paslaugos iš dalies yra finansuojamos iš valstybės biudžeto, tačiau nepaneigta, jog neįgali pilnametė dėl susirgimų dažnai centro nelanko ir minėtų paslaugų negauna (b.l. 53, 91-92). Be to, lankymo centre laikas yra ribotas, todėl kolegija daro išvadą, kad ieškovės globėja, nors ir nepateikė duomenų, kad dukters priežiūrai atskirais atvejais samdo auklę, kirpėją, turi ir papildomų išlaidų dukters priežiūrai. Iš bylos duomenų matyti, kad R. T. yra nustatytas 50 proc. darbingumas, ji gauna 257,55 Lt netekto darbingumo pensiją, dirba nepilną darbo dieną ir gauna mažesnes nei 100 Lt pajamas per mėnesį (b.l. 8-9, 29-31, 57-58, 66-68, 110). Nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise turto neturi, o globėja turi butą, gyvenamąjį namą, 2 žemės sklypus, tačiau kas mėnesį bankui AB „Swedbank“ moka 444,42 Eur (1533,25 Lt) dydžio įmokas už suteiktas dvi paskolas buto remontui bei gyvenamajam namui su žemės sklypu įsigyti (b.l. 8, 10-15, 16, 28, 60, 110, 111). Iš paaiškinimų apeliacinės instancijos teismui matyti, kad R. T. augina dar du nepilnamečius vaikus, kurių vienas taip pat turi sveikatos sutrikimų, o sutuoktinis R. T. šiuo metu gauna 463,80 Lt netekto darbingumo pensiją bei vykdo individualią veiklą, nuosavybės teise turi 4 automobilius (b.l. 60, 69, 99, 107-109). Kadangi ieškovė gyvena su motina, todėl I. K. suteikiamas gyvenamas būstas, skiriamos tokios ir tokio dydžio lėšos, kurių reikia dukters išlaikymui. Įvertintina, jog I. K. nustatytas 5 proc. darbingumas, ji yra beveik visiškai neįgali, negali savimi pasirūpinti, jai reikalinga nuolatinė priežiūra ir slauga, todėl įvertinti pinigine išraiška R. T. teikiamos kasdienės priežiūros ir paramos neįgaliai dukrai dydį sudėtinga, tačiau ji yra ženkliai didesnė nei atsakovo siūlomas išlaikymas, kuris pats yra nusišalinęs nuo dukters priežiūros ir išlaikymo teikimo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas siektų prisidėti prie neįgalaus vaiko kasdienių ar atsiradusių nenumatytų poreikių tenkinimo, todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad atsakovas privalo teikti išlaikymą dukrai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas dirba UAB „Eikista“ ir laikotarpiu nuo 2010-04-01 iki 2011-04-01 jo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį buvo 1 622,85 Lt atskaičius mokesčius (b.l. 45-46, 98). Atsakovas nuosavybės teise turi automobilį, nekilnojamojo turto neturi (b.l. 47-48). Nors įvertinus atsakovo turtinę padėtį, konstatuotina, jog ji yra blogesnė nei ieškovės motinos, tačiau atsakovas kitų išlaikytinių neturi, yra darbingo amžiaus ir nesant byloje duomenų apie ribotą jo darbingumą, turi didesnes galimybes nei dukters motina susirasti darbą, pagerinti savo finansinę padėtį ir prisidėti prie pilnametės neįgalios dukters išlaikymo. Atsakovo teiginys, jog dukrai skiriamo valstybės išlaikymo dydžio pakanka būtiniausiems poreikiams patenkinti, vertintini kritiškai, nes neįgalaus asmens poreikiai yra didesni dėl jiems būtinų medikamentų bei nuolatinės priežiūros. Atsižvelgiant į tai, kad pilnametė dukra yra neįgali ir ji turi specialiųjų poreikių, kurie yra žymiai didesni nei sveiko vaiko, kolegija daro išvadą, kad pagal gaunamas pajamas, neįgalios pilnametės dukros išlaikymui A. K. turi galimybę skirti 300 Lt sumą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Įvertinus šiuo metu esamą A. K. materialinę padėtį, šalyje esamą ekonominę situaciją ir išaugusį nedarbo lygį, kas iš dalies riboja atsakovo galimybes susirasti gerai apmokamą darbą, apeliantės teiginiai, kad atsakovas gali teikti išlaikymą kas mėnesį po 600 Lt kas mėnesį, vertintini kritiškai ir yra atmestini.
Dėl paminėtų motyvų pirmosios instancijos sprendimas dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo keistinas, iš atsakovo pilnametės dukros I. K. išlaikymui priteista 200 Lt išlaikymo suma didintina iki 300 Lt.
Išlaidos valstybei, susijusios su bylos nagrinėjimu bei žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista, priteistinos iš atsakovo (b.l. 97, CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo ir žyminio mokesčio priteisimo dydžių, pakeisti.
Priteistą iš atsakovo A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) pilnametės dukros I. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį dydį padidinti iki 300 Lt (trijų šimtų litų), o priteistą žyminį mokestį valstybei - padidinti iki 108 Lt (vieno šimto aštuonių Lt).
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 67,40 Lt žyminio mokesčio ir 2,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 70,20 Lt (septyniasdešimt Lt 20 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).