Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Teišerskienė, sekretoriaujant Sandrai Bendžiūtei, dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Vilmai Pukšmienei, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „L.“ vadovu, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. pažeidė kreditoriaus – valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI), teises, nes nesilaikė atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos, t. y. D. S., būdamas UAB „L.“ vadovu, atskaitingu asmeniu, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo su valstybe eiliškumo tvarkos – UAB „L.“, turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui (įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2016-02-03 sudarė 136 831,64 Eur), pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais.

D. S. į bylos nagrinėjimą neatvyko. 2016-09-30 teisme gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Iš Juridinių asmenų registro duomenų išrašo matyti, kad UAB „L.“ atstovaujantis asmuo yra vadovas D. S. (b. l. 8).

Iš UAB „L.“ balanso matyti, kad įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2016-02-03 sudarė 136 831,64 Eur (b. l. 9).

Iš 2016-03-10 VMI prie FM operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad buvo tikrintas UAB „L.“ kasos ir bankų sąskaitų lėšų judėjimas laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2016-01-31, pirkimai, pardavimai, atskaitingi asmenys, apyvartos žiniaraščiai (užskaitos), kreditorių ir debitorių sąrašas, finansinės atskaitomybės dokumentai už 2015 m., sutartys, turto anketa. Tikrinimo metu nustatyta, kad VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2016-02-03 UAB „L.“ skola biudžetui sudarė 136 831,64 Eur, iš jų pagal kreditorinį reikalavimą – 67 557,45 Eur ir po restruktūrizavimo bylos iškėlimo nesumokėti einamieji deklaruoti PVM, nekilnojamojo turto, pelno ir žemės mokesčiai – 69 274,19 Eur. Nustatyta, kad bendrovė, būdama skolinga valstybės biudžetui, vykdo atsiskaitymus grynaisiais pinigais su kitais kreditoriais pagal trišales užskaitas. Iš apyvartos žiniaraščio matyti, kad laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2015-10-31 atlikta 8383,51 Eur užskaita, tai yra UAB „F. E. B.“ už bendrovę atsiskaitė 6716,73 Eur su kitais kreditoriais, išmokėjo 246,90 Eur atlyginimą, 519,88 Eur sumokėjo Sodrai ir 900 Eur – VMI prie FM. Laikotarpiu nuo 2015-11-01 iki 2016-01-31 pagal apyvartos žiniaraštį atlikta 7989,99 Eur užskaita, t. y. UAB „F. E. B.“ už bendrovę atsiskaitė 6529,83 Eur su kitais kreditoriais, išmokėjo 600,30 Eur atlyginimą, 259,86 Eur sumokėjo Sodrai ir 600 Eur – VMI prie FM (b. l. 10-15).

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas D. S., būdamas įmonės vadovu, t. y. atskaitingu asmeniu, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo su valstybe eiliškumo tvarkos. CK 6.930¹ straipsnis reglamentuoja skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumą. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte imperatyviai numatyta, kad kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, tačiau D. S. vadovaujama įmonė, nesilaikydama CK 6.930¹ straipsnio nuostatų, vykdė atsiskaitymus grynaisiais pinigais su kitais kreditoriais. Tokiu būdu D. S. pažeidė kreditoriaus – valstybės, atstovaujamos VMI, teises. Tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika atitinka ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Todėl asmeniui skirtina administracinė nuobauda.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ATPK 30¹ straipsnį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir pažeidėjui skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę – jis nebaustas administracine tvarka už tokio pobūdžio pažeidimus, dirba, į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016-05-27 nutartimi buvo nutraukta RUAB „L.“ restruktūrizavimo byla, Klaipėdos apygardos teismo 2016-09-16 nutartimi UAB „L.“ iškelta bankroto byla, ši nutartis įsiteisėjusi, taip pat atsižvelgtina ir į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismo nuomone, net ir minimalios ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos nuobaudos skyrimas D. S. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, nagrinėjamu atveju bus pasiekti pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir D. S. paskyrus mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 30² straipsniu, 50⁶ straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

D. S. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje, padarymą, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas, skirti administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos numerį A2.2.-2819-972/2016 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.