- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-30
- Bylos Nr.
- 2VP-3445-570/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Neveckienė
- Pareiškėjas
- S. K.
- Suinteresuotas asmuo
- E. A.
- Kategorijos
- 3.5.14Vykdomasis raštas
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Rūta Neveckienė
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos S. K. prašymą suinteresuotam asmeniui E. A. dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja S. K. (buvusi (duomenys neskelbtini)) kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus, prašydama išduoti vykdomąjį raštą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose 2024 m. sausio 17 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-551-329/2024 patvirtintą 2023 m. gruodžio 18 d. sutartį dėl bažnytinės santuokos akto įrašo įregistravimo panaikinimo pasekmių.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. A. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pateiktu prašymu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjų vaikas faktiškai nuo gimimo gyvena Norvegijoje ir jo gyvenamosios vietos adresas yra Norvegijoje. Gimus vaikui, jis buvo įtrauktas į registrą ir patvirtinta abiejų tėvų globos teisė. Iki šiol ši abiejų tėvų teisė nėra pakeista. Pradėjus gyventi skyrium, pareiškėjai tarpusavyje susitarė, kad globos vaiką tolygiai, t. y. kad vaikas gyvens pas kiekvieną iš tėvų po dvi savaites ir vaiko išlaikymo išlaidos bus taip pat paskirstomos tolygiai. Rengiant pareiškėjų bendrą prašymą dėl santuokos sudarymo įrašo panaikinimo bendru sutikimu, į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo įtraukta ir įprasta Lietuvoje formuluotė dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų ir nustatant standartinę išlaikymo formą ir dydį (kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 315 Eur). E. A. atsiliepime nurodo, kad jis iki galo neįvertino tokio turinio sutarties pasirašymo pasekmių, nes nemanė, kad Lietuvos Respublikoje priimtas spendimas turės įtaką nusistovėjusiems santykiams su buvusia sutuoktine Norvegijoje. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad jis padengė susidariusį išlaikymo įsiskolinimą bei prideda atliktą mokėjimą patvirtinantį dokumentą, nepaisant to, kad nuo sutarties pasirašymo iki šio atsiliepimo pateikimo dienos, pareiškėjai laikėsi Norvegijos registre registruotos tėvų globos teisių ir vaikas gyveno po dvi savaites pas kiekvieną iš tėvų ir suinteresuotas asmuo faktiškai teikė vaikui išlaikymą. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodo, kad ketina kreiptis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.
Apie rašytinį procesą dalyvaujantys byloje asmenys buvo informuoti paskelbiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka interneto tinklapyje www.teismai.lt pranešimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
vykdomąjį raštą atsisakytina išduoti.
Vadovaujantis CPK 588 straipsnio 1 dalimi teismo sprendimai ar nutartys yra vykdomi tik po to, kai įsiteisėja. Vykdytinam sprendimui ar nutarčiai įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą, pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjos prašymas perduotas teismui nagrinėti vadovaujantis CPK 646 straipsnio 3 dalimi. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
Kasacinio teismo išaiškinta, jog atsižvelgiant į tai, kad tėvų sutartis dėl vaikų išlaikymo tvirtinama teismo ir jos sąlygos perkeliamos į teismo sprendimą, tai sutarties nevykdymas reiškia ir teismo sprendimo nevykdymą. Pagal CK 3.193 straipsnio 3 dalį tais atvejais, kai vienas iš tėvų nevykdo teismo patvirtintos jų sutarties dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, kitas iš tėvų įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tai reiškia, kad išlaikymas išieškomas priverstine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010). Tokiais atvejais taikytinos nuostatos, reglamentuojančios vykdomojo rašto išdavimo procesą, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
Esminė sąlyga išduoti vykdomąjį raštą pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį yra fakto, kad teismo patvirtinta šalių taikos sutartis nevykdoma, nustatymas.
Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja ir suinteresuotas asmuo yra nepilnamečio vaiko D. A., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. sausio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-551-329/2024 patvirtinta šalių 2023 m. gruodžio 18 d. sutartis dėl bažnytinės santuokos akto įrašo įregistravimo pasekmių, kurios 5 punkte šalys susitarė, kad suinteresuotas asmuo E. A. nepilnamečio sūnaus išlaikymui teiks po 315 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo šios sutarties pasirašymo dienos iki vaiko pilnametystės, atsižvelgiant į infliaciją ir šią sumą kas mėnesį pervedant į pareiškėjos vardu atidarytą banko sąskaitą arba perduodant grynaisiais pinigais pagal priėmimo-perdavimo aktą už einamąjį kalendorinį mėnesį iki to einamojo kalendorinio mėnesio paskutinės dienos. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skiriamas lėšas uzufrukto teise valdys pareiškėja.
Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis) ir jį teikti gera valia. Tokiu atveju išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Teismo sprendimu išlaikymo prievolė ir jos dydis gali būti nustatomi dviem atvejais: pirma, kai, tėvams nesusitariant, teismas pagal byloje surinktus duomenis nustato priteistino išlaikymo dydį (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnis; kt.); antra, kai teismas sprendimu patvirtina šalių gera valia pasirašytą susitarimą dėl vaikų išlaikymo dydžio ir formos (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.64 straipsnio 2 dalis). Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, ir vienu, ir kitu atveju teismo sprendimas turi vienodą teisinę galią, t. y. juo nustatyta išlaikymo prievolė yra privaloma ir turi būti vykdoma (CPK 18 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 18 punktas). Įstatymas nedetalizuoja tėvų susitarimo dėl išlaikymo tvarkos ir formos, svarbiausia, kad tėvų susitarimas nepažeistų vaiko interesų ir būtų sudarytos sąlygos tenkinti vaiko poreikius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad esant įstatyme įtvirtintai nuostatai, jog išlaikymo tvarka ir forma nustatoma šalių susitarimu, tėvai gali susitarti dėl išlaikymo tvarkos ir pan., tačiau įstatyme nustatytos pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus pakeisti negali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012).
Pagal CK 3.193 straipsnio 3 dalį, kai vienas iš tėvų nevykdo teismo patvirtintos sutarties dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, kitas iš tėvų įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo CK 3.194 straipsnyje nustatytais atvejais, tiek ir teismo sprendimas, kuriuo patvirtinama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tarp jų – ir dėl vaiko išlaikymo atitinkama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punkte nustatyta forma, įgyja vienodą res judicata galią, turi būti vykdomi, priešingu atveju įvykdomi priverstine tvarka CPK reglamentuoto vykdymo proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010).
Pareiškėja prašyme dėl vykdomojo rašo išdavimo nurodė, kad išlaikymas vaikui neteikiamas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Suinteresuotas asmuo atsiliepime su šiomis aplinkybėmis sutikdamas, nurodė, kad padengė susidariusį įsiskolinimą bei pateikė teismui tai patvirtinančius dokumentus. Atsiliepime suinteresuotas asmuo taip pat nurodo, kad nuo sutarties pasirašymo iki šio atsiliepimo pateikimo dienos, pareiškėjai laikėsi Norvegijos registre registruotos tėvų globos teisių patvirtinimo ir vaikas gyveno vienodą laiko tarpą pas kiekvieną iš tėvų ir jis faktiškai teikė išlaikymą vaikui. Iš kartu su atsiliepimu pateiktų dokumentų matyti, kad nuo 2015 m. birželio 16 d. Norvegijoje registruotos abiejų tėvų globos teisės. Atsiliepime suinteresuotas asmuo nurodo, kad ketina inicijuoti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimą, atsižvelgiant į tai, kad vaikas praleidžia vienodą laiko tarpą su abiem tėvais.
Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėja prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo be nurodytų aplinkybių, jog išlaikymas neteikiamas nuo sprendimo priėmimo, daugiau jokių aplinkybių, reikšmingų dėl vaikui teiktino išlaikymo nenurodė. Suinteresuotas asmuo susidariusį išlaikymo įsiskolinimą 2025 m. balandžio 11 d. sumokėjo bei nurodė, kad vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas, ketina kreiptis dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo bei iki bus išspręstas šis klausimas turi finansinę galimybę ir norą mokėti išlaikymą vaikui geranoriškai.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nenurodė konkrečių aplinkybių, susijusių su išlaikymo vaikui teikimu, nepateikė visiškai jokių įrodymų, į suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytus argumentus ir pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Pareiškėjai išaiškintina, kad ši nutartis neužkerta kelio kreiptis su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo pakartotinai pasikeitus aplinkybėms ir (ar) išnykus aplinkybėms, dėl kurių vykdomasis raštas nebuvo išduotas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą pareiškėjai S. K.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.