- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-18
- Bylos Nr.
- AN2-285-380/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00096-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. M.
- Institucija
- BĮ Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariato Palangos PK
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. M. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020-10-13 nutartimi netenkintas D. M. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2020-07-22 nutarimo Nr. 60-ANR_N-l 111-2020 panaikinimo ir šis nutarimas paliktas nepakeistas. Ši nutartis įsiteisėjo 2020-11-03.
2. 2020-11-06 Plungės apylinkės teisme gautas D. M. apeliacinis skundas dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020-10-13 nutarties bei prašymas atnaujinti terminą šiam skundui paduoti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama 2020-11-10 nutartimi Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai atmetė D. M. prašymą dėl termino apeliaciniam skundui dėl Plungės apylinkės teismo 2020-10-13 nutarties paduoti atnaujinimo.
Šalies argumentai
4. Atskiruoju skundu D. M. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020-11-10 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.
4.1. Skunde nurodoma, jog skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Byloje nėra duomenų, jog D. M. būtų davęs sutikimą gauti procesinius dokumentus per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP) ar elektroniniu paštu. Klaipėdos AVPK Palangos miesto policijos komisariato 2020-07-22 nutarime Nr. 60-ANR N- 1111-2020 administracinio nusižengimo byloje nėra D. M. išreikšto pageidavimo gauti ir siųsti bylos dokumentus elektroninio ryšio priemonėmis. Klaipėdos AVPK Palangos miesto policijos komisariato 2020-05-19 protokole Nr. 60-ANRP-4758-2020 nurodytas elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini). Protokolas surašytas D. M. nedalyvaujant. Klaipėdos AVPK Palangos miesto policijos komisariato 2020-06-16 protokole Nr. 60-ANR_P-5620-2020 nurodytas elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini). Teismo šaukimas D. M. buvo siunčiamas adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, o ne elektroninio pašto adresu, kaip buvo išsiųsta atstovui advokatui V. K.. Kaip matyti iš 2020-10-14 teismo lydraščio, D. M. 2020-10-13 nutartį teismas išsiuntė elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), nors tokio elektroninio pašto adreso D. M. nebuvo nurodęs bei išreiškęs pageidavimo gauti procesinius dokumentus nurodytu ei. pašto adresu.
4.2. Skunde teigiama, kad ANK 573 straipsnio 4 dalis nustato, jog elektroninių ryšių priemonėmis šaukimai, pranešimai, skundų kopijos (nuorašai) ir kiti procesiniai dokumentai taip pat įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų ar administracinį nusižengimą tiriančios arba bylą nagrinėjančios institucijos informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga priimti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas šaukimus, pranešimus, skundų kopijas (nuorašus) ir kitus procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie pageidauja procesinius dokumentus gauti tokiu būdu ir yra nurodę gavėjo elektroninio pašto adresą arba kitą elektroninių ryšių priemonių adresą. Teismo šaukimų, pranešimų, skundų kopijų (nuorašų) ir kitų procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. ANK 573 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog ANK nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Įstatymai turi būti aiškinami ir taikomi, atsižvelgiant į juose įtvirtinto teisinio reglamentavimo tikslus bei bendruosius principus. Tik toks įstatymų taikymas užtikrina veiksmingą, o ne formalų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą, o teisingas teismo procesas neatskiriamas nuo asmens teisės įgyvendinant savo procesines teises – šiuo atveju teisę apskųsti procesinį sprendimą.
4.3. Skunde nurodoma, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-12-13 įsakymo Nr. 1R-332 1 punkte nustatyta, jog procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas nustato procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą ir procesinių dokumentų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nagrinėjant civilines, administracines, baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-12-13 įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis LITEKO VEP posistemiu, išskyrus šio Aprašo 8–91 punktuose nurodytus atvejus. Remiantis Aprašo 21 punktu, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 573 straipsnio 4 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Aprašo 22 punkte nustatyta, jog jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas.
4.4. Kaip matyti iš aptarto teisinio reguliavimo, kuris pagal įstatymus neturi imperatyvios pareigos gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, kaip kad ir D. M. šioje byloje, teismas gali siųsti dokumentus per EPP tik tuo atveju, jei tokio adresato LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi ir tik jei jis pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015-09-17 įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiame punkte nurodytus veiksmus, be kita ko, patvirtina, kad susipažino su šiomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų ir šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje. Tačiau tai nereiškia, kad asmuo, vieną kartą sukūręs tokią paskyrą, duoda automatišką sutikimą gauti iš teismų dokumentus į šią paskyrą bet kokiose potencialiai galinčiose atsirasti ateityje bylose, o atitinkamai teismas, naujai iškeltoje byloje išsiuntęs procesinius dokumentus per LITEKO VEP posistemį asmeniui, kuris yra LITEKO VEP posistemio paslaugų vartotojas ir naudojosi savo LITEKO VEP posistemio paskyra kitoje byloje, nebeturi pareigos imtis visų jam prieinamų ir ANK nustatytų priemonių informuoti asmenį apie išsiųstus procesinius dokumentus. Toks aiškinimas prieštarautų Taisyklių 34 punktui, kuriame numatyta, kad jei adresatas neprivalo procesiniu dokumentu gauti elektroniniu ryšiu priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja (t. y. jau žino apie pradėtą procesą ir dalyvauja jame), nagrinėjimo teismuose proceso metu. Kaip matyti iš bylos duomenų teismo šaukimas D. M. buvo siunčiamas adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, o ne elektroninio pašto adresu ar per LITEKO VEP posistemio paskyrą. Teismo šaukimas atstovui advokatui V. K. buvo išsiųstas elektroninio pašto adresu. 2020- 10-20 atstovas advokatas V. K. elektroniniu paštu palangos.rumai@teismas.lt pateikė prašymą išduoti 2020-10-13 teismo sprendimo kopiją. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, atstovui sprendimo kopija nebuvo išduota.
4.5. Skunde nurodoma, kad iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus (šaukimus) proceso šalims teikė ne per LITEKO VEP posistemio paskyrą, o siunčiant šaukimą paštu, o atstovui elektroniniu paštu, todėl šiuo atveju negalima sutikti su teismo išvada, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. M., nesant jo sutikimo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis – per LITEKO VEP posistemio paskyrą ar elektroniniu paštu, procesinis dokumentas (2020-10-13 nutartis) įteikta tinkamai, dėl to buvo praleistas šios nutarties apskundimo terminas. Be to, esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, šiuo atveju nepagrįstas pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvas, jog kitose administracinėse bylose D. M. yra nurodęs savo elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini). Nėra duomenų, jog šioje byloje D. M. buvo išreiškęs pageidavimą gauti procesinius dokumentus elektroninio ryšio priemonėmis. Teismo nurodytose kitose administracinėse bylose taipogi nėra duomenų, patvirtinančių apie D. M. sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Taigi šis teismo motyvas nepagrįstas nei faktiniais nei teisiniais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
5. Atskirasis skundas netenkintinas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis (ANK 656 straipsnio 2 dalis).
7. Skundžiama nutartimi Plungės apylinkės teismas atsisakė tenkinti prašymą apeliacinio skundo padavimo terminui atnaujinti argumentuodamas tuo, kad D. M. ir jo atstovas advokatas V. K. buvo tinkamai informuoti apie Plungės apylinkės teismo 2020-10-13 nutarties priėmimą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei atskirojo skundo argumentais, sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, abejoti apylinkės teismo nutarties teisėtumu ir pagrįstumu nėra teisinio pagrindo.
8. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs pakankamus terminus tam, kad asmenys turėtų laiko nuspręsti, ar naudosis apeliacijos teise. ANK 646 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Terminai negali būti neproporcingai ilgi, nes priešingu atveju būtų pažeista kitos šalies teisė į įsiteisėjusį ir vykdytiną sprendimą, o tai trukdytų pasiekti administracinės atsakomybės tikslus. Todėl svarbu sąžiningai laikytis procesinių terminų, kad nebūtų nepagrįstai pažeisti nė vienos šalies interesai.
9. Atnaujinti praleistą terminą galima tik nustačius svarbias praleidimo priežastis. Šis kriterijus yra vertinamasis, nes ANK nėra svarbiomis laikytinų priežasčių sąrašo – kiekvienu atveju sprendžia teismas, įvertinęs pateiktų duomenų visumą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios laiku kreiptis su skundu į teismą, taip pat proceso teisės normų pažeidimas pirmosios instancijos teisme, jei dėl to pareiškėjo galimybės realizuoti apeliacijos teisę buvo nepagrįstai suvaržytos. Taigi, įstatyme numatytas terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti priimtą nutarimą (nutartį), šia savo procesine teise naudotis atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju ši jų procesinė teisė nebus ginama.
10. Pagal ANK 573 straipsnio 1 dalį procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami ir elektroniniu paštu. Pagal šio straipsnio 4 dalį, advokatams, advokatų padėjėjams, procesiniai dokumentai įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis, nepaisant ar jie yra išreiškia tokį pageidavimą. Kitiems administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims procesiniai dokumentai gali būti siunčiami elektroniniu paštu, ne tik tada, kai jie yra išreiškę pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu, bet ir tada, kai asmenys elektroninio pašto adresą yra nurodę valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti (ANK 573 straipsnio 1 dalis).
11. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad D. M. kartu su savo atstovu advokatu V. K. dalyvavo 2020-10-01 pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. M. atstovo advokato V. K. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2020-07-22 nutarimo (b. l. 73–74). Teismo posėdyje buvo pranešta, kad sprendimas dėl skundo bus skelbiamas 2020-10-13, todėl procese dalyvaujantys asmenys žinojo apie procesinio sprendimo priėmimo laiką, tačiau į jo paskelbimą neatvyko (b. l. 75). Plungės apylinkės teismo 2020-10-13 nutartis kitą dieną po jos priėmimo, t. y. 2020-10-14, buvo išsiųsta skundą padavusiam asmeniui advokatui V. K. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP), o D. M. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (b. l. 82–84). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO bylos Nr. 11-87-995/2020 elektroninės kortelės matyti, jog D. M. naudojasi Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalu ir kaip pats patvirtino savo prašyme pirmosios instancijos teismui, Plungės apylinkės teismo 2020-10-13 nutartį pamatė 2020-10-26 prisijungęs prie EPP sistemos. Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog vadovaujantis ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatomis D. M. Plungės apylinkės teismo 2020-10-13 nutartis elektroninių ryšių priemonėmis buvo išsiųsta pagrįstai, nepraleidus trijų darbo dienų nuo nutarimo priėmimo termino, kaip ir numatyta ANK 642 straipsnio 2 dalyje, ir jis apie nutarties priėmimą informuotas tinkamai.
12. Priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, 2020-10-20 administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovui advokatui V. K. elektroniniu paštu Plungės apylinkės teismui pateikus prašymą elektroniniu išduoti jam 2020-10-13 teismo sprendimo kopiją, Palangos apylinkės teismo 2020-10-13 nutarties nuorašas jo nurodytu elektroniniu paštu buvo išsiųstas tą pačią dieną – 2020-10-20 (b. l. 87). Be to, kaip jau minėta, ANK 573 straipsnio 4 dalyje aiškiai nurodyta, jog, advokatams, advokatų padėjėjams, procesiniai dokumentai įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis, nepaisant ar jie yra išreiškia tokį pageidavimą. Byloje yra objektyvūs duomenys, jog Plungės apylinkės teismo 2020-10-13 nutartis 2020-10-14 V. K. buvo išsiųsta per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP). Būdamas profesionalus teisininkas (advokatas) V. K. turėjo žinoti, jog procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis jam gali būti įteikiami nepaisant to, ar jis išreiškia tokį pageidavimą, todėl privalėjo būti atidus, sekti savo atstovaujamo asmens administracinio nusižengimo bylos eigą ir jį laiku informuoti apie procesinio sprendimo turinį, rezultatą ir apskundimo terminus. Dėl šios priežasties atskirojo skundo argumentai susiję su tuo, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo išreiškęs sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis nagrinėjamu atveju esminės reikšmės neturi. Be to, pagal įstatymo nuostatas, išsiuntus nutartį, jos įteikimo ar neįteikimo faktas nėra svarbus, todėl šiuo atveju, nepaisant to, kada su nutartimi susipažino D. M., paskutinė diena apeliaciniam skundui dėl Plungės apylinkės teismo 2020-10-13 nutarties paduoti suėjo 2020-11-03 (b. l. 88). Tuo tarpu D. M. skundą dėl šios nutarties pateikė 2020-11-06, praleidęs skundo padavimo terminą tris dienas (b. l. 91).
13. Aptartų aplinkybių visuma suteikia pagrindo išvadai, jog tai, kad D. M. nepadavė apeliacinio skundo per įstatymo nustatytą terminą, o jį padavė pavėlavęs, nulėmė subjektyvus, nuo jo valios priklausęs apsisprendimas laiku neskųsti nutarties. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo teiginiais, jog akivaizdu, kad D. M. žinodamas apie tai, kad 2020-10-13 teisme bus priimtas procesinis sprendimas, visiškai nesidomėjo bylos eiga ir nesikreipė į teismą išsiaiškinti, koks buvo skundo nagrinėjimo rezultatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbių priežasčių, kurios būtų sukliudžiusios D. M. pasinaudoti nutarties apskundimo teise, byloje nenustatyta. Tiek D. M., tiek jo atstovas advokatas, kuris yra profesionalus teisininkas, būdami suinteresuoti D. M. teisės skųsti priimtą procesinį sprendimą realizavimu, turėjo būti ypač apdairūs, atidūs ir rūpestingai domėtis administracinio nusižengimo bylos teisenos eiga ir apeliacinio skundo padavimo terminais, tikrinti savo elektroninių ryšių priemones, tačiau to nepadarė.
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas prašymo dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo klausimą išsprendė nepažeisdamas įstatymo reikalavimų. Aplinkybių, kurios objektyviai būtų sukliudžiusios D. M. pasinaudoti Plungės apylinkės teismo 2020-10-13 nutarties apskundimo teise, byloje nenustatyta. Apylinkės teismas teisingai įvertino bylos duomenis ir priėmė pagrįstą sprendimą atmesti D. M. prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Plungės apylinkės teismo 2020-10-13 nutarties paduoti, todėl naikinti Plungės apylinkės teismo 2020-11-10 nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teisėja
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. M. atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.