Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo AB LESTO atstovui Andrej Žindul, suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Vilmai Stūronaitei,

suinteresuotam asmeniui R. O. I., suinteresuotų asmenų Kauno miesto savivaldybės administracijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams nedalyvaujant

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos AB LESTO pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, R. O. I., Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime bei patvirtintais teismo posėdžio metu: 1970 metais J. Gruodžio g. 4, Kauno m., šalia tuo metu Kauno 1-osios vidurinės mokyklos buvo pastatytas mūrinės transformatorinės pastotės pastatas, kurio unikalus Nr. 4400-2345-7703:2511, bendras plotas 39,65 m², statinių žymėjimo plane pažymėtas 2E3p ir kuriame buvo sumontuoti elektros įrenginiai: transformatoriai, narveliai, kabeliai, kurių pagalba užtikrinamas elektros energijos tiekimas vartotojams. Vartotojai buvo prijungti prie naujosios transformatorinės pastotės ir jai pareiškėjo vidaus dokumentuose buvo suteiktas numeris – TR-19. Vadovaujantis tuo metu galiojusiu 1965-01-11 LTSR Ministrų Tarybos nutarimu Nr. 12, transformatorinė pastotė TR-19 buvo perduota valdyti ir naudotis AB LESTO, todėl nuo pat pastatymo momento pastatą ir jame esančius įrenginius valdė, prižiūrėjo ir jais naudojosi AB LESTO. Statinių pripažinimo tinkamais naudoti ar pagrindinių priemonių perdavimo-priėmimo aktų nėra išlaikę. Pastato nuosavybės ir/ar valdymo teisės niekada nebuvo ir nėra registruotos nekilnojamojo turto registre. Lietuvos ministrų tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 2 patvirtinta Teisinio pastatų registravimo LTSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcija neįpareigojo pareiškėjo šį statinį teisiškai įregistruoti, nes pagal šios instrukcijos 4 p., transformatorinė kaip statinys neturėjo būti savarankišku teisinės registracijos objektu. Dėl transformatorinės pastotės TR-19 specifikos (elektros energijos perdavimas, skirstymas ir tiekimas) šią transformatorinę pastotę nuo pat jos įvedimo į eksploataciją – 1970 m. kovo 24 d., t.y. daugiau kaip dešimt metų valdo, eksploatuoja, aptarnauja, prižiūri ir remontuoja AB LESTO, transformatorinė pastotė niekuomet nepriklausė ir nepriklauso kitiems asmenims nuosavybės teise, pats pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į šį turtą nei vienu iš CK 4.47 str. nustatytų būdų. Per visą transformatorinės pastotės valdymo laikotarpį pretenzijų dėl AB LESTO valdomo turto niekas nėra pareiškęs, per visą valdymo laikotarpį šis daiktas valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai bei kaip savas, t.y. transformatorinė pastotė nuo pat jos priėmimo į eksploataciją buvo prižiūrima, remontuojama, eksploatuojama, techniškai aptarnaujama ir tvarkoma pareiškėjos.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos AB LESTO atstovas prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad užklausus Kauno archyvą, nebuvo gauti duomenys apie transformatorinės statybą, tačiau buvo gauti duomenys apie 1995 metais ant tranformatorinės pastatyto antro aukšto planą, kuris buvo suderintas su visomis valstybinėmis institucijomis, atsakingomis už statybą: Kauno architektu, miesto valdyba, Kauno miesto elektros tinklais. Nors dokumentų, kad transformatorinė buvo pastatyta laikantis teisės aktų reikalavimų nėra išlikę, tačiau tas faktas, jog ant transformatorinės yra pastatytas antras aukštas, gauti visi institucijų leidimai ir suderinimai, leidžia preziumuoti, kad visoms valstybinėms institucijoms buvo žinoma, kad transformatorinė yra, kad tai nėra savavališkas statinys, todėl tokiais faktiniais veiksmais galima pripažinti, kad transformatorinė buvo pastatyta teisėtai.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė Vilma Stūronaitė siūlė pareiškimo pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra. Pareiškėjo pateikti dokumentai leidžia daryti prielaidą, kad pareiškėjas nuo 1992-1993 metų valdo ir eksploatuoja transformatorinę pastotę, tačiau tikslių duomenų apie šios transformatorinės statybą Kauno apskrities archyve negavyko gauti, todėl teisioginių įrodymų, patvirtinančių arba paneigiančių pareiškėjo teisę į šį pastatą byloje nėra surinkta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant šių sąlygų visetui: 1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 straipsniai); 2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo. Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68, 4.70 straipsniai); 3) asmuo valdo daiktą teisėtai (CK 4.23, 4.68 straipsniai). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą; 4) daikto atviro valdymo sąlyga (CK 4.68 straipsnis). Ši sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68, 4.71 straipsniai). Asmuo, kuris sąžiningai įgijo (užvaldė) daiktą, bet nėra jo savininkas, yra netitulinis daikto valdytojas, jo teisės neginamos, jas užginčijus daikto savininkui ar kitiems asmenims, turintiems daikto valdymo teisę pagal įstatymus ar sutartį. Dėl to daikto valdymo terminas nutrūksta pareiškus teisėtą reikalavimą (ieškinį) dėl daikto grąžinimo ar daiktą valdančiam asmeniui pačiam pripažinus kito asmens teisę į jį (LAT 2008 m. spalio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-514/2008; LAT 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-535/2008 ir kt.). Teismui konstatavus visas šias sąlygas valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnyje numatyta, kad Civilinio kodekso ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo (t. y. pagal 1964 m. CK) ir tęsiasi jam įsigaliojus („Valstybės žinios“, 2000, Nr. 74-2263).

Iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos (b.l. 43-48) matyti, kad nekilnojamajam daiktui – transformatorinei pastotei, unikalus Nr. 4400-2345-7703:2511, esančiai J. Gruodžio g, 4, Kaunas, atlikti kadastriniai matavimai.

Iš pareiškėjos pareiškimo ir prie jo pridėtų dokumentų, taip pat pareiškėjos atstovo paaiškinimų matyti, kad 1970 metais Gruodžio g. 4, Kaunas, buvo pastatytas transformatorinės pastotės pastatas, unikalus Nr. 4400-2345-7703:2511, bendras plotas 39,65 m², statinių žymėjimo plane pažymėtas 2E3p. Nuo pat šio pastato pastatymo momento, transformatorinė pastotė buvo perduota valdyti ir šį pastatą bei jame esančius įrenginius valdė, prižiūrėjo ir jais naudojosi ir naudojasi AB LESTO (anksčiau buvo Kauno elektros tinklai; SPAB Lietuvos energija, AB „VST"). Pastato nuosavybės ir/ar valdymo teisės niekada nebuvo ir nėra registruotos nekilnojamojo turto registre. Lietuvos TSR ministrų tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 2 patvirtinta Teisinio pastatų registravimo LTSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcija neįpareigojo pareiškėjo šį statinį teisiškai įregistruoti, nes pagal šios instrukcijos 4 puntą, transformatorinė kaip statinys neturėjo būti savarankišku teisinės registracijos objektu (LAT 2000 m. spalio 9 d. nutartos Nr. 3K-3-939/2000 ir kt.). Dėl transformatorinės TR-19 specifikos (elektros energijos perdavimas, skirstymas ir tiekimas), šią transformatorinę pastotę nuo pat jos įvedimo į eksploataciją – 1970 m. kovo 24 d., t. y. daugiau kaip dešimt metų valdo, eksploatuoja, aptarnauja, prižiūri ir remontuoja AB LESTO, tai patvirtina byloje esanti medžiaga (b.l. 9-42) ir pareiškėjo atstovo paaiškinimai teismo posėdžio metu. Remiantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 35 straipsniu, skirstomųjų tinklų operatorius yra atsakingas už jam priklausančius skirstomuosius tinklus nuo perdavimo iki vartotojų ar gamintojų įrenginių prijungimo taško bei už jų saugumą patikimumą, eksploatavimą priežiūrą valdymą bei plėtojimą pagal poreikius. Tinkama šių veiksmų atlikimo pareiga tenka AB LESTO. Šiuo metu pareiškėja transformatorinę TR-19 prižiūri, eksploatuoja ir valdo neturėdama nuosavybės teisės į ją, todėl saugus elektros energijos skirstymo ir tiekimo sistemos eksploatavimas lieka neužtikrintas. Siekiant užtikrinti saugų elektros energetikos sistemos eksploatavimą pareiškėjai yra būtina įsigyti nuosavybės teisę į transformatorinę TR 19, esančią Gruodžio g. 4, Kaunas.

Sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu, būtina išsiaiškinti, ar taikytinos CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostatos. Šioje teisės normoje nustatytas imperatyvus draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Suinteresuoti asmenys patvirtino, kad nėra šio pastato savininkų, pastatas nėra įtrauktas į bešeimininkio turto aprašą. VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad nekilnojamasis daiktas, kurio unikalus Nr. 4400-2345-7703:2511, nėra įregistruotas nei valstybės, nei kito asmens vardu ir nėra pripažintas savavališka statyba. Statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai, yra nekilnojamojo turto kadastro objektai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jie formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamojo turto kadastre ir nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Taigi, AB LESTO reikalavimo objektas atitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir viešajame registre nėra įregistruotas jokio kito asmens vardu (CK 4.69 str. 3 d.).

Tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę (LAT 2011 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 3K-7-67/2011 ir kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (LAT 2011 m. vasario 2 d. nutartis Nr. 3K-3-41/2011 ir kt.). Asmeniui turi būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu.

Iš aptartų įrodymų matyti, kad pareiškėja AB LESTO nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisių į minėtą transformatorinę pastotę (pastatą ir įrenginius) kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu, bet statinį valdo kaip savą; jį valdo nepertraukiamai ir sąžiningai t. y. būdama pagrįstai įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau teisių į įgyjamą nekilnojamąjį daiktą; transformatorinę pastotę TR 19 (pastatą ir įrenginius), esančią Gruodžio g.4, Kaunas, pareiškėja nuo pat jos pastatymo momento (1970 m. kovo 24 d.), pastatą ir jame esančius įrenginius valdo sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai daugiau nei 10 metų. Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo pareiškėja valdė statinį, į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, jokių pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka, nėra ginčo dėl valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo, nepertraukiamumo, daiktai neįregistruoti kitų asmenų vardu.

Vertinant šias nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad yra visos įstatymo numatytos sąlygos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymui, todėl pareiškimas tenkintinas, nustatytinas faktas, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į transformatorinę pastotę, unikalus Nr. 4400-2345-7703:2511, bendras plotas 39,65 m2, žymėjimas 2-1, registro Nr. 44/1510497, esančią adresu J. Gruodžio g. 4, Kaunas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti, kad AB LESTO (į. k. 302577612, buveinė Žvejų g. 14), pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į transformatorinę pastotę, unikalus Nr. 4400-2345-7703:2511, bendras plotas 39,65 m2, žymėjimas 2-1, registro Nr. 44/1510497, esančią adresu J. Gruodžio g. 4, Kaunas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.