- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-14
- Bylos Nr.
- II-93-927/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01865-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- I. S.
- Institucija
- Lietuvos kelių policijos tarnyba
- Kategorijos
institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovei J. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos 2021 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. 39-ANR-N-31785-2021 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Skundžiamo nutarimo esmė
1. I. S. (toliau – Pareiškėja) Lietuvos kelių policijos tarnybos (toliau - Institucija) 2021 m. liepos 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR-N-31785-2021 ROIK: 21130421106 (toliau – Skundžiamas nutarimas) nubausta 25 eurų bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 416 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2020 m. gruodžio 23 d. 17.49 val. Vilniaus rajone, rajoninio kelio Bendoriai - Riešė - Kalinas 2,71 kilometre, vairuodama transporto priemonę, nustatytą 30 km/val. greitį viršijo 13 km/val., t. y. važiavo 43 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą).
Šalies argumentai
2. Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 16 d. skundu prašo panaikinti Lietuvos kelių policijos tarnybos 2021 m. liepos 26 d. nutarimą Nr. 39-ANK_N-31785-2021 ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. nutartimi I. S. skundas buvo iš dalies tenkintinas. Nuspręsta panaikinti Lietuvos kelių policijos tarnybos 2021 m. liepos 26 d. nutarimą Nr. 39-ANK_N-31785-2021 ir grąžinti medžiagą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Tačiau minėtą nutartį Lietuvos kelių policijos tarnyba apskundė Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 31 d, nutartimi nusprendė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo apylinkės teismui.
2022 m. vasario 9 d. administracinio nusižengimo byla, kurioje pateiktas Pareiškėjos skundas dėl Skundžiamo nutarimo panaikinimo priimtas nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose (b. l. 121).
II. Pareiškėjos skundo argumentai ir prašymai
3. Pareiškėja prašo Skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Pareiškėja skunde (b. l. 14-16) nurodė, kad 2021 m. birželio 1 d. gavo administracinio nusižengimo protokolą (ROIK: 21130421106), kuriame buvo nurodyta, jog ji lyg tai, 2020 m. gruodžio 23 d. 17.49 val. vairuodama „Škoda Superb“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) viršijo nustatytą 30 km/val. greitį 13 km/val., t. y. važiavo 43 km/val. greičiu. Taip pat pažymėta, kad transporto priemonės savininkas nurodė, jog administracinio nusižengimo padarymo metu šią transporto priemonę valdė ji. 2021 m. birželio 1 d. paaiškinime pareiškėja nurodė, kad automobilio „Škoda Superb“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkai yra du, tai yra automobilis bendros jungtinės nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams: jai ir V. S. 2020 m. gruodžio 23 d. 17.49 val. pareiškėja nurodė, kad minėtą automobilį vairavo V. S., dėl ko administracinėn atsakomybėn turėtų būti traukiamas V. S., o ne pareiškėja. Nurodo, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, iš kurio galima būtų spręsti ar bent jau įtarti, kad automobilį būtų vairavusi ji. Pareiškėjos teigimu, pareiga įrodyti administracinį nusižengimą yra numatyta administracinį nusižengimą tiriantiems pareigūnams, tačiau šiuo atveju nebuvo pateikta jokių duomenų patvirtinančių, kad 2020 m. gruodžio 23 d. 17.49 val. vairavo ji. Skundžiamas nutarimas iš esmės grindžiamas transporto savininko V. S. nurodytomis aplinkybėmis, kad administracinio nusižengimo padarymo metu automobilį „Škoda Superb“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo I. S. (b. l. 14-16). Pareiškėja nurodo, kad nagrinėjamu atveju institucija iš esmės neatliko administracinio nusižengimo tyrimo, o rėmėsi tik V. S. pateiktais duomenimis ir nevertino ar jis galėjo pateikti melagingus duomenis (b. l. 11-113).
Teismo posėdyje pareiškėja palaikė savo skundą. Ji paaiškino, jog neturi ką papildyti, nes skundas nagrinėjamas jau antrą kartą ir visa situacija žinoma. Ji nežino, negali paaiškinti, kodėl V. S. nurodė, kad vairavo ji. Ji paaiškino, kad vairavo jis ir nežino, kodėl jis kaltę verčia jai. Jie nežino, kas vairavo tą dieną, nes turi kelias transporto priemones, kuriomis keičiasi keletą kartų per dieną. Kadangi ji žino, kad ne ji vairavo, tad nurodė jį, nes jie tik dviese vairuoja. Ji nežino, kas vairavo, bet galimai vairavo V. S.. Prašo policijos įrodymų, kad nustatyti, kas vairavo. Jei policija daro nuotraukas, tai prašo pateikti nuotraukas, iš kurių galima būtų nustatyti, kas vairavo. Ji gali ir neprisiminti, gal išvis kažkoks kitas asmuo vairavo. Gal V. S. dar kažkam davė mašiną, ji nėra tikra. Ji tretiems asmenims mašinos neduoda. Ji nuotraukoje savęs nemato ir negali atsiminti, ar ji vairavo. Prašo panaikinti nutarimą, nes vien remiantis V. S. žodžiais jai skiriama bauda su kuria ji nesutinka. Ji negali atsakyti į klausimą, ar bandė šeimoje aiškintis, kas vairavo. Ji pasiryžusi sumokėti, jei bus pateikti įrodymai, kad vairavo ji. Taip pat V. S. pasiruošęs sumokėti, jei bus įrodyta, kad vairavo jis (b. l. 128-134).
III. Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
4. Institucija 2021 m. gegužės 9 d. atsiliepime į skundą (b. l. 45-48) prašo skundą atmesti ir Nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad Institucijos įgaliotas pareigūnas administracinio nusižengimo byloje pradėtoje dėl aukščiau nustatyto administracinio nusižengimo transporto priemonės „Skoda Superb“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkui V. S. Administracinių nusižengimų registre suformavo ir išsiuntė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu bei pranešimą, kaip nurodytos transporto priemonės savininkui, kuriame nurodoma, kad tuo atveju jeigu įvykio dieną administracinį nusižengimą padarė ne transporto priemonės savininkas, būtina Institucijai pateikti pranešime nurodytus duomenis apie asmenį. V. S. Institucijai pateikė duomenis, užpildęs pranešimą, kad įvykio dieną jam priklausančią transporto priemonę „Skoda Superb“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdė ir administracinį nusižengimą padarė I. S. ir jį patvirtino parašu. Gavus šiuos duomenis Institucijos įgaliotas pareigūnas V. S. surašytą administracinio nusižengimo protokolą pripažino negaliojančiu ir administracinio nusižengimo protokolą perrašė I. S.. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Institucija neturėjo pagrindo abejoti V. S. pateiktais duomenimis, todėl administracinėn atsakomybėn buvo patraukta I. S.. Be to Institucija nesutikdama su Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. nutartimi pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, kuriame nurodė, kad tyrimas administracinio nusižengimo byloje pradėtas pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį, administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens akivaizdoje, todėl, kaip to reikalauja minimos ANK nuostatos, administracinio nusižengimo protokolas, pateiktais VĮ „Regitra“ duomenimis, surašytas ir išsiųstas transporto priemonės savininkui, V. S., kartu pateikiant pranešimą pateikti duomenis apie asmenį tuo atveju, jeigu administracinį nusižengimą su jam priklausančia transporto priemonę padarė ne jis. V. S. pateikė aiškius duomenis, kad administracinį nusižengimą padarė I. S., todėl administracinio nusižengimo protokolą perrašė pareiškėjai. Taip pat nurodo, kad pareiškėja bando sukurti dirbtinę situaciją, kurioje tiek I. S., tiek V. S., pasinaudodami transporto priemonės savininko statusu, turi teisę pranešti apie administracinį nusižengimą padariusį asmenį ir tokiu būdu sukuriant nebaudžiamumo situaciją, perkeliant administracinę atsakomybę vienas kitam. Pažymėjo, kad SEAKĮ 20 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas suponuoją situaciją, kai esant neaiškumų dėl to, kas vairavo automobilį nusižengimo metu, įrodinėjimo naštos dalis tenka ir automobilio savininkui, kuris siekdamas išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn, privalo pagrįsti, kad jis prarado transporto priemonę prieš savo valią, arba nurodyti asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu teisėtai valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi (b. l. 90-96).
Institucijos atstovė J. V. teismo posėdyje (b. l. 128-134) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ankstesnio posėdžio metu labai daug pasisakė, tačiau analogiška situacija tęsiasi. Pareiškėja perkelia pareigą įrodyti jos kaltę Institucijai. Apygardos teismas palaikė Institucijos išdėstytą poziciją dėl bendros jungtinės nuosavybės transporto priemonės, kuria buvo padarytas administracinis nusižengimas ir savininkų statusą. Šiuo atveju, tai nėra nagrinėjamo dalyku. Kalbama apie administracinį nusižengimą nurodytą dieną. „Regitros“ duomenimis įvykio dieną automobilio savininkas buvo V. S., todėl atlikdami tyrimą informavome transporto priemonės savininką ir pranešėme, kad jei ne jis padarė nusižengimą, pateiktų Institucijai duomenis. V. S. aiškiai nurodė, kad įvykio dieną vairavo I. S.. Ankstesnio posėdžio metu į jos užduotą klausimą dėl jų santykių buvo nurodyta, kad santykiai šeimoje yra geri. Dabar matoma, kad sutuoktiniai bendrauja, bet į klausimą, ar jie aiškinosi, matome atsainų pareiškėjos atsakymą, kad nieko nežino. Matoma kokia pagarba yra teismui ir institucijai. Jokių duomenų nepateikimas, nebendradarbiavimas, nebendravimas ir yra toks rezultatas. Institucijos atstovė mano, kad Institucija priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą vadovaujantis savininko pateiktais duomenimis. I. S., tai paneigiančių įrodymų nepateikė. Pagal S., tikriausiai niekas nevairavo automobilio. Institucija remiasi S. pateikta informacija apie vairavusį asmenį. Sutuoktiniai administracinėn atsakomybėn traukiami pirmą kartą, anksčiau tokių situacijų nebuvo kilę, bet viena po kitos seka analogiškos bylos. Kolegos Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate turi dvi analogiškas bylas. Viena byla pasiekė apygardos teismą. Jie piktnaudžiauja tam tikromis savo pozicijomis, bylos keliauja į teismą, į aukštesnes instancijas. Teismai klaidinami įvairiais pasisakymais, bet įrodymų, paneigiančių kaltę nepateikiama. Nurodoma, kad policija pateiktų įrodymus, bet pažeidimas užfiksuotas asmeniui nedalyvaujant, yra transporto priemonės nuotrauka. Kaip gali sutuoktiniai neišsiaiškinti, perkeliama kaltė vienas kitam. Žmonės turi teisinių žinių, todėl turi jausti pagarbą. Greičio viršijimas yra šiurkštus pažeidimas, tačiau pusę metų nagrinėjama kas kaltas, nes jie perkelia atsakomybę Institucijai. Nėra jokių įrodymų, tik pasisakymai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos skundas netenkintinas.
IV. Teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
6. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
7. Bylos duomenimis nustatyta, kad I. S. Lietuvos kelių policijos tarnybos 2021 m. liepos 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR-N-31785-2021 ROIK: 21130421106 nubausta 25 eurų bauda pagal 416 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2020 m. gruodžio 23 d. 17.49 val. Vilniaus rajone, rajoninio kelio Bendoriai - Riešė - Kalinas 2,71 kilometre, vairuodama transporto priemonę, nustatytą 30 km/val. greitį viršijo 13 km/val., t. y. važiavo 43 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą).
8. ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip dvidešimt kilometrų per valandą. Kelių eismo taisyklių 1 priede kelio ženklas Nr. 329 „Ribotas greitis“ yra priskiriamas draudžiamiesiems ženklams, kurie draudžia važiuoti greičiau (km/h), negu nurodyta kelio ženkle. Iš bylos duomenų matyti, kad viso proceso metu Pareiškėja neginčijo, kad stacionariu teisės pažeidimų fiksavimo prietaisu buvo užfiksuotas jos ir sutuoktinio V. S. bendra jungtine nuosavyb jiems priklausantis automobilis „Skoda Superb“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo važiuojant ir buvo viršytas leistinas greitis.
9. Šiuo atveju byloje kyla klausimas, dėl to, kas vairavo automobilį „Skoda Superb“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo padarymo metu, kadangi Institucijos pateiktoje nuotraukoje nesimato automobilį vairavusio asmens, o matomi tik automobilio valstybiniai numeriai ir pats automobilis. LR ANK 611 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai administracinis nusižengimas (nustatyto greičio viršijimas) užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui). Jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo (nutarimo) išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Transporto priemonės savininko (valdytojo) nurodytam asmeniui surašomas ir siunčiamas naujas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, o transporto priemonės savininkui (valdytojui) surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (ar tik administracinio nusižengimo protokolas) pripažįstamas negaliojančiu. Nagrinėjamu atveju 2021 m. birželio 1 d. V. S., kuris pagal VĮ ,,Regitra“ duomenis yra automobilio „Skoda Superb“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas, pateikė Institucijai informaciją, kad administracinio nusižengimo metu, minėta transporto priemone naudojosi I. S.. Institucijai surašius administracinio nusižengimo protokolą I. S., ši paaiškino, kad automobilio „Skoda Superb“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkai ir valdytojai yra du, nes minėtas automobilis priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tai yra, Pareiškėjai ir V. S.. Be to pateikė Institucijai informaciją, kad administracinį nusižengimą padarė, tai yra - viršijo greitį V. S., dėl ko prašo administracinę teiseną jos atžvilgiu nutraukti.
10. Iš byloje esančių duomenų apie automobilį, matyti, kad VĮ „Regitra“ transporto priemonės „Skoda Superb“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nurodytas savininkas yra V. S. (b. l. 36). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sutuoktiniai išsirinko ir VĮ „Regitra“ bendru sutikimu nurodė, kad savininkas yra V. S., o ne abu sutuoktiniai. Vertinant transporto priemonių registro duomenų reikšmę ir santykį su trečiaisiais asmenimis, konstatuotina, kad vieši registro duomenys atlieka teisinę išviešinimo funkciją. Vertinant viešojo registro informaciją trečiųjų asmenų požiūriu, svarbus ir kitas aspektas – trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų lūkesčių apsauga. Būtent tokia yra esminė viešojo registro funkcija, nes tretieji asmenys, įskaitant ir valstybines institucijas esant teisiniams santykiams su transporto priemonių savininkais, be registro duomenų, dažniausiai neturi daugiau informacijos apie tai, kam nuosavybės teise priklauso transporto priemonė, kurią valdant buvo padarytas administracinis nusižengimas. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai remdamiesi viešais registro duomenimis surašė administracinio nusižengimo protokolą automobilio „Skoda Superb“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkui V. S., kuriam ir tenka pareiga pateikti informaciją apie administracinio nusižengimo metu transporto priemonę vairavusius asmenis.
11. Sprendžiant klausimą dėl atsakomybės nustatyta, kad automobilio savininkas tinkamai įvykdė savo pareigą ir pateikė administracinio nusižengimo padarymo metu automobilį „Skoda Superb“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavusį asmenį, tai yra I. S.. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalį įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodoma, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Teismas pažymi, kad dėl šių aplinkybių ginčo nėra. Tačiau minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Šiuo atveju VĮ „Regitra“ duomenimis savininkas nurodytas vienas, tai yra V. S., o ne abu sutuoktiniai. Akcentuotina, kad pagal CK 3.92 straipsnio 1 dalį turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Atkreiptinas dėmesys, kad santuokoje įgytas automobilis viešuose registruose įregistruotas V. S. vardu ir tai rodo, kad abiejų sutuoktinių valia, santykiuose prieš trečiuosius asmenis buvo nurodytas V. S., kuriam ir tenka pareiga pateikti teisingus duomenis Institucijai apie administracinio nusižengimo metu transporto priemonę vairavusį asmenį.
12. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo išvados turi būti pagrįstos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių. Teismo sprendimas negali būti grįstas prielaidomis. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių Pareiškėjos versiją, kad ji įvykio metu automobilio nevairavo, be to, ji teismo posėdžio metu ji paaiškino, kad abu sutuoktiniai nežino kas vairavo tą dieną, nes turi kelias transporto priemones, kuriomis keičiasi keletą kartų per dieną. Pareiškėja tiksliai neatsimena ar galėjo vairuoti automobilį „Skoda Superb“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau jos sutuoktinis V. S. Institucijos atstovams pateikė informaciją apie tuo metu vairavusį asmenį - I. S.. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad Institucija pagal gautus duomenis teisingai vadovavosi savininko pateikta informacija, kurią teikdamas V. S. pasirašė, taip patvirtindamas šių duomenų tikrumą.
13. Teismas, patikrinęs Skundžiamą nutarimą, įvertinęs Pareiškėjos skundą ir Institucijos atsiliepimo į jį argumentus, kitą bylos medžiagą, daro išvadą, kad I. S. 2021 m. liepos 26 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR-N-31785-2021, ROIK: 21130421106 priimtas teisėtai ir pagrįstai, jo naikinti nėra pagrindo. Pareiškėjos skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjos I. S. skundo netenkinti ir Lietuvos kelių policijos tarnybos 2021 m. liepos 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR-N-31785-2021 ROIK: 21130421106 palikti nepakeistą.
Nutarčiai įsiteisėjus, Lietuvos kelių policijos tarnybai grąžinti I. S. administracinio nusižengimo medžiagą Nr. ROIK: 21130421106.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.