Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Moller Auto Keturi žiedai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4172-868/2013 pagal ieškovo UAB „Moller Auto Keturi žiedai“ ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo BUAB „LUIDAS“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Trečiasis asmuo BUAB „LUIDAS“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas. Byloje kilo ginčas dėl 2009-06-12 Transporto priemonių remonto paslaugų teikimo sutarties (1 t., b.l. 25-42), sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo, sąlygų vykdymo ir atsakovo pareigos išmokėti ieškovui 15177,82 Lt už atliktus remonto darbus, kai 15177,82 Lt draudimo išmoką atsakovas pervedė tiesiogiai transporto priemonės savininkui.

Vertinant, ar atsakovas pagrįstai išmokėjo trečiajam asmeniui draudimo išmoką, svarbu nustatyti, ar šalys tinkamai vykdė 2009-06-12 Transporto priemonių remonto paslaugų teikimo sutarties (1 t., b.l. 43-55), sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo, 7.1 punktą, numatantį, kad už atliktus remonto darbus apmokės atsakovas arba transporto priemonės savininkas/valdytojas suderintoje sąmatoje nurodytą remonto sumą; 7.3 punktą, numatantį, kad atsakovas įsipareigoja už atliktus darbus apmokėti ieškovui per 25 darbo dienas nuo PVM sąskaitos-faktūros gavimo dienos.

2009-06-12 Transporto priemonių remonto paslaugų teikimo sutartį (1 t., b.l. 43-55) teisėjų kolegija vertina, kaip bendradarbiavimo, atliekant transporto priemonių remontą, sutartį, kurioje šalys, išreikšdamos valią, aiškiai susitarė, kad už remonto darbus apmokės arba atsakovas, arba transporto priemonės savininkas/valdytojas. Šios sutarties turinys patvirtina, kad jos objektas (1.1 punktas) yra transporto priemonių (KASKO) draudimo taisyklių sąlygomis arba nukentėjusiųjų Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo sąlygomis pas atsakovą apdraustų transporto priemonių atstatomasis remontas pagal ieškovo arba atsakovo parengtą transporto priemonės techninės apžiūros aktą bei atstatomojo remonto darbų sąmatų kompiuterine programa „Audatex“) parengimas. Pagal darbo su autoservisu procedūrą buvo numatyta, kad ieškovas ne vėliau kaip per vieną darbo dieną elektroniniu paštu siunčia atsakovui išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Teisėjų kolegija šią sutartį pripažįsta bendradarbiavimo sutartimi, kuria siekiama tinkamai organizuoti abiejų šalių vykdomą veiklą, numatant, kad už remonto darbus apmokės arba atsakovas, arba transporto priemonės savininkas/valdytojas.

Nagrinėjamu atveju pats trečiasis asmuo UAB „LUIDAS“ pateikė ieškovui remontui transporto priemonę ir užpildė 2012-02-15 remonto užsakymą, vadovo parašu patvirtindamas, kad detalių ir dabų apmokėjimą garantuoja (1 t., b.l. 6), todėl tarp ieškovo ir trečiojo asmens susiklostė faktiniai rangos santykiai, nes nagrinėjamu atveju pagrindinę sutartį – draudimo sutartį atsakovas su trečiuoju asmeniu, kaip draudiku, įvykdė tinkamai. Konstatuotina, kad ieškovas 2012-03-12 išrašė PVM sąskaitą faktūrą trečiojo asmens UAB „LUIDAS“ vardu, tuo patvirtindamas faktinius rangos santykius.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad ieškovas išsiuntė per vieną darbo dieną atsakovui 2012-03-12 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Aplinkybės, kad trečiajam asmeniui UAB „LUIDAS“ buvo pateiktas (CK 6.166 str.) atsakovo 2012-03-15 pranešimas apie nuostolių atlyginimą dėl išmokamos UAB „LUIDAS“, kaip gavėjui, 15177,82 Lt draudimo sumos, ir UAB „LIUDAS“, kaip gavėjas, neprieštaravo tam, patvirtina trečiojo asmens UAB „LIUDAS“ valią, išreikštą prašyme išmokėti draudimo išmoką UAB „LUIDAS“ naudai (b.l. 71). Tokiu būdu atsakovas pagrįstai ir teisėtai 2012-03-16 pervedė 15177,82 Lt draudimo išmoką tiesiogiai UAB „LIUDAS“. Tai, kad trečiasis asmuo UAB „LIUDAS“, kaip gavėjas, neprieštaravo pateiktam atsakovo 2012-03-15 pranešimui apie nuostolių atlyginimą dėl išmokamos UAB „LUIDAS“ naudai draudimo išmokos, patvirtina UAB „LUIDAS“, kaip įmonės, valią, nes liudytojo A. U. parodymai, kad jis, kaip tuometinis įmonės vadovas, nėra išdavęs įgaliojimo kitam asmeniui veikti įmonės vardu, nepanaikina pačios įmonės atliktų veiksmų (CK 6.166 str.), gavus atsakovo 2012-03-15 pranešimą apie nuostolių atlyginimą dėl išmokamos UAB „LUIDAS“, kaip gavėjui, 15177,82 Lt draudimo sumos, ir UAB „LIUDAS“, kaip gavėjui, neprieštaraujant tam, tuo patvirtinant trečiojo asmens UAB „LIUDAS“ valią, išreikštą prašyme (1 t., b.l. 71) išmokėti draudimo išmoką UAB „LUIDAS“ naudai (CK 2.149 str.), nes atstovavimą reglamentuojančios normos taikomas nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad UAB „LUIDAS“, kaip įmonė, kurios reikalus dėl draudimo išmokų išmokėjimo UAB „LUIDAS“ naudai nuolat tvarkė (2 t., b.l. 6-8) kitas asmuo, neturėdamas įgaliojimo, vėliau patvirtino pastarojo veiksmus nurodytu neprieštaravimu. CK 6.166 straipsnyje įtvirtinta žinojimo prezumpcija, nustatanti, kad pranešimas tapo žinomas adresatui tuo momentu, kai jis pasiekė adresato gyvenamąją ar verslo vietą (buveinę), išskyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo ar ne dėl jo darbuotojų kaltės jam nebuvo įmanoma gauti tokį pranešimą. Nagrinėjamu atveju pats ieškovas kritiškai nevertina savo elgesio, nes pagal 2009-06-12 Transporto priemonių remonto paslaugų teikimo sutarties (1 t., b.l. 25-42), sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo, sąlygų priede esančią darbo su autoservisu procedūrą tinkamai neįvykdė bendradarbiavimo pareigos, nes ieškovas ne vėliau kaip per vieną darbo dieną elektroniniu paštu neišsiuntė atsakovui išrašytos 2012-03-12 PVM sąskaitos faktūros, tuo sukurdamas teisines pasekmes ir teisinį pagrindą atsakovui daryti išvadą, kad pats UAB „LUIDAS, gavęs draudimo išmoką iš atsakovo, apmokės už atliktus rangos darbus ieškovui.

Atsižvelgiant į vieną iš teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principo (CK 1.2 straipsnio 1 dalis) aspektų – pagarbą įgytoms teisėms ir pareigoms, taip pat į siekį užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir jų subjektinių teisių bei pareigų apibrėžtumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovas, suremontavęs transporto priemonę, nepasinaudojo sulaikymo teise (CK 6.69 str. 1 d.), kol bus apmokėta už atliktus remonto darbus, nes tiek suremontuotos transporto priemonės grąžinimas savininkui, tiek apmokėjimas už rangos darbus turėjo būti atliekami vienu metu (CK 6.201 str.). Ta aplinkybė, kad trečiajam asmeniui iškelta bankroto byla, savaime nesukuria prievolės atsakovui antrą kartą sumokėti 15177,82 Lt sumą ieškovo naudai, nes atsakovas įvykdė savo prievolę pagal draudimo sutartį tinkamai trečiajam asmeniui ir jo prievolė dėl 15177,82 Lt draudimo išmokos sumokėjimo laikytina pasibaigusia (LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas; CK 6.69 str., 6.123 str., 6.200 str., 6.987 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei padarė teisingas išvadas dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti ieškinį. Byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jam nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, ir jis neįgijo pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme kitiems proceso dalyviams, nes jie nepateikė įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išnagrinėta teisingai. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.5 str., CPK 3 str., 7 str., 80 str., 88 str., 93 str., 98 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą nepakeistą.