- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-27
- Bylos Nr.
- I-1170-162/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00779-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- UAB „Hidrona“
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato
- Kategorijos
- 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, susipažinusi su pareiškėjo UAB „Hidrona“ skundu atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkui dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininko 2013 m. liepos 8 d. sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus (spręsti dėl atsakomybės taikymo) ir, rašytinio proceso tvarka spręsdama skundo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skunde nurodo, kad 2013 m. gegužės 28 d. UAB „Hidrona“ su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl AB „Klaipėdos vanduo“ savavališkai atliktų montavimo darbų svetimoje privačioje nuosavybėje.
Nurodo, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato tyrėjo 2013 m. liepos 8 d. teikime padaryta išvada, kad AB „Klaipėdos vanduo“ veiksmais padaryta materialinė žala, kuri ženkliai viršija 1 MGL, todėl nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188 straipsnį, nes minėtame straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališkus veiksmus, nepadariusius esminės žalos. Pareiškėja UAB „Hidrona“ nesutinka su tokiu žalos vertinimu, nes įstatymai nereglamentuoja, kokio dydžio žala yra laikoma esmine žala savavaldžiavimo aspektu. Teigia, kad teismų praktikoje ir doktrinoje kiekvienu konkrečiu atveju esminė žala yra vertinama individualiai, atsižvelgiant į subjekto, kuriam padaryta žala pajamas ir kt. aspektus, todėl 1 MGL neturėtų būti taikomas kaip standartinis etalonas. Ta aplinkybė, kad AB „Klaipėdos vanduo“ pareiškėjui padaryta žala yra didesnė nei 1 MGL, negalėjo sąlygoti veikos nebaudžiamumo, todėl nebuvo pagrindo užbaigti pareiškimo tyrimo, nes tyrimo metu iš esmės patvirtinta, jog AB „Klaipėdos vanduo“ atlikta veika atitinka savavaldžiavimo sudėtį, todėl žalos įvertinimas turėjo būti esminiu kriterijumi, kvalifikuojant veiką Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) ar ATPK požiūriu ir diferencijuojant atsakomybę, o ne sąlygoti atleidimą nuo atsakomybės.
Pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininko 2013 m. liepos 8 d. sprendimą, kuriuo patvirtintas Klaipėdos rajono policijos komisariato tyrėjo teikimas baigti pareiškimo tyrimą, ir įpareigoti atsakovą spręsti dėl atsakomybės AB „Klaipėdos vanduo“ atsakingiems asmenims taikymo.
Šiuo atveju ginčas kyla dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininko 2013 m. liepos 8 d. sprendimo, kuriuo patvirtintas 2013 m. liepos 8 d. teikimas užbaigti tyrimą pagal UAB Hidrona“ skundus dėl galimai netesėtų AB „Klaipėdos vanduo“ veiksmų.
Skundo turinys leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas siekia, kad pagal jo skundą atsakovas pradėtų administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir AB „Klaipėdos vanduo“ atsakingus asmenis patrauktų administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188 straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus skunde išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į instituciją, kuriai suteikti įgalinimai pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, prašydamas atlikti tyrimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, o ne dėl informacijos jam rūpimu klausimu gavimo dėl institucijos veiklos ir pan. Todėl šiuo atveju turėjo būti atliekama specialiųjų teisės aktų reglamentuojama asmens pareiškimo dėl administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo procedūra ir priimtas procesinis sprendimas, kuriuo įforminamas pareiškėjo prašymo išnagrinėjimo rezultatas. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas kreipėsi į viešojo administravimo subjektą dėl informacijos jam rūpimu klausimu suteikimo, kuri teikiama vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Skundų dėl priimtų nutarimų administracinio teisės pažeidimo bylose, o taip atsisakymų pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nagrinėjimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Šiuo aspektu reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai, be kita ko, sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams, o šio straipsnio 2 dalis numato, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti <...> ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu.
Pagal ATPK 292, 293 straipsnius nutarimai per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti apskųsti apylinkės teismui. Skundas paduodamas per nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organą (pareigūną), skundo kopijų turi būti pateikta tiek, kad po vieną būtų galima įteikti visiems proceso dalyviams. Organas (pareigūnas) per 3 dienas, jei įstatyme nenumatytas kitoks terminas, skundą kartu su byla pasiunčia atitinkamam apylinkės teismui. ATPK 302, 226, 232, 2321, 239, 2393, 241, 2411, 2461, 2462, 2467, 249, 259, 260, 261, 262, 282, 313 straipsnių ir dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo, kodekso papildymo 2571, 2601, 2602 straipsniais, dvidešimt trečiuoju¹ ir dvidešimt trečiuoju² skirsniais įstatymo 25 straipsnyje numatyta, kad šis įstatymas įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.
Iš ATPK nuostatų turinio matyti, kad atsisakymo pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną teisėtumą ir pagrįstumą vertina apylinkės teismas. Nors byloje aptariamu atveju atsakovas, formaliai žiūrint, nepriėmė procesinio dokumento – nutarimo, kuriuo atsisakė pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal pareiškėjo skundą, tačiau faktiškai jis tokį atsisakymą pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną išreiškė ginčijamu sprendimu. Todėl policijos įstaigos atsisakymo pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn teisėtumas nagrinėtinas Klaipėdos rajono apylinkės teisme.
Dėl išdėstytų priežasčių teismas daro išvadą, kad šioje byloje pareiškėjo skunde keliami klausimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai, todėl skundą atsakoma priimti vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Būtent tokia teisminė praktika yra formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. A858-3031/2011; Nr. AS146-537/2011 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 105-106 straipsniais, teismas
nutarė:
pareiškėjo UAB „Hidron“ skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkui dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininko 2013 m. liepos 8 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsisakyti priimti.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.