Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Vyto Miliaus ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Deglas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 23 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-371-275/2008 pagal ieškovo UAB ,,Deglas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Švilda“ statybų koncernas“, akcinei bendrovei ,,Imsas“, akcinei bendrovei ,,Ortas“, akcinei bendrovei ,,Kaišiadorių statyba“, akcinei bendrovei ,,Portalas“, akcinei bendrovei ,,Mūras“ ir R. G. dėl pareigos atsiskaityti pagal rangos sutartį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas UAB „Deglas“ 2001 m. kovo 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Švilda“ statybų koncernas“, AB „Imsas“, AB „Ortas“, AB „Kaišiadorių statyba“, AB „Portalas“, AB „Mūras“ ir R. G., kuriuo prašė priteisti iš atsakovų solidariai 121 304,50 Lt pagal rangos sutartį atliktų darbų bei medžiagų vertės ir 26 659 Lt delspinigių, iš viso 147 963,50 Lt. Ieškovas nurodė, kad 2000 m. liepos 11 d. su atsakovu UAB „Švilda“ statybų koncernas“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. 163 bei papildomus susitarimus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3. Nors ieškovas įvykdė savo, kaip rangovo, įsipareigojimus, tačiau užsakovas (atsakovas) pagal minėtą sutartį neatsiskaitė ir liko skolingas ieškovui 147 963,50 Lt. Ieškovas teigė, jog atsakovas UAB „Švilda“ yra statybų koncernas ir jo akcininkai pagal UAB „Švilda“ statybos koncernas“ prievoles visi kartu ir kiekvienas atskirai atsako visu savo turtu (UAB „Švilda“ statybos koncernas“ įstatų 1.4 p.). Dėl to, ieškovo nuomone, atsiranda tam tikra kolektyvinė koncerno bei jo dalyvių atsakomybė, o atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu neįmanoma nustatyti kiekvieno iš koncerno dalyvio atsakomybės dydžio, atsiranda solidarioji atsakovų, kaip koncerno dalyvių, atsakomybė.

Atsakovas UAB „Švilda“ statybų koncernas“ su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas pats iš esmės pažeidė ginčo rangos sutartį. Taip pat atsakovas teigė, jog ieškovas klaidingai atsakovais nurodė AB „Imsas“, AB „Ortas“, AB „Kaišiadorių statyba“, AB „Portalas“, AB „Mūras“ bei fizinį asmenį R. G., nes šiame ginče yra ir gali būti tik vienas atsakovas - UAB „Švilda“ statybų koncernas“. Ieškovas su šiais atsakovais neturėjo jokių sutartinių santykių bei įsipareigojimų. AB „Imsas“, AB „Ortas“, AB „Kaišiadorių statyba“, AB „Portalas“, AB „Mūras“ bei R. G. yra UAB „Švilda“ statybų koncernas“ steigėjai, kurie pagal 1997 m. birželio 30 d. steigimo sutartį įsteigė uždarąją akcinę bendrovę su 10 000 Lt įstatiniu kapitalu, kurios pavadinimas buvo paliktas „Švilda“ statybų koncernas“. Šios uždarosios akcinės bendrovės įstatuose, įregistruotuose 1997 m. liepos 4 d., nurodyta, kad UAB „Švilda“ statybų koncernas“ yra juridinis asmuo ir veikia pagal Akcinių bendrovių įstatymą. Žodis „koncernas“ yra tik uždarosios akcinės bendrovės pavadinimo dalis, kuri yra nepagrįsta jokiomis teisinėmis nuostatomis ir įstatymais. Pagal Akcinių bendrovių įstatymą uždaroji akcinė bendrovė atsako tik savo turimu turtu, o akcininkai - tik savo turimų akcijų skaičiumi šioje bendrovėje. Atsakovai AB „Imsas“, AB „Ortas“, AB „Kaišiadorių statyba“, AB „Portalas“, AB „Mūras“, R. G. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad niekada neturėjo su ieškovu jokių sutartinių santykių, todėl negali turėti skolų šiai bendrovei.

Kitoje civilinėje byloje pagal AB „Mūras“ ieškinį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2001 m. lapkričio 14 d. sprendimu pripažino UAB statybų koncerno „Švilda“ statybų koncernas“ įstatų, įregistruotų 1998 m. liepos 16 d., 1.4 ir 5.5.8 punktus negaliojančiais nuo įstatų įregistravimo Vilniaus miesto savivaldybės Rejestro tarnyboje dienos. Sprendimas įsiteisėjo, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. gegužės 28 d. nutartimi buvo atmestas UAB „Deglas“, UAB „Ranga“ ir UAB „Voltas“ prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje. Vilniaus apygardos teismo 2002 m. liepos 22 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 3 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis, kuria atmestas prašymas atnaujinti procesą, palikta nepakeista.

Vilniaus apygardos teismas 2002 m. liepos 12 d. nutartimi iškėlė UAB „Švilda“ statybų koncernas“ bankroto bylą ir administratoriumi paskyrė UAB „Bankrotera“. Teismo 2007 m. kovo 16 d. nutartimi UAB ,,Švilda“ statybų koncernas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Išnagrinėjęs šią civilinę bylą Vilniaus apygardos teismas 2008 m. sausio 23 d. sprendimu ieškovo UAB „Deglas“ ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad, Vilniaus m. 1 apylinkės teismui 2001 m. lapkričio 14 d. sprendimu pripažinus UAB „Švilda“ statybų koncernas“ įstatų 1.4 ir 5.5.8 punktus negaliojančiais nuo jų įregistravimo Rejestro tarnyboje dienos (civilinė byla Nr. 2-6283-33/2001, b. l. 159), atsakovams, nebuvusiems rangos sutarties šalimi, sutartinė atsakomybė negali būti taikoma, nes šių įstatų punktų panaikinimu pripažinta, kad akcininkų įsipareigojimas atsakyti pagal koncerno prievoles prieštaravo įstatymui. Teismas nurodė, kad ieškovas nereiškia reikalavimo priteisti jam atsiradusią žalą tuo pagrindu, kad UAB „Švilda“ statybų koncernas“ akcininkai- atsakovai, visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami prieštaraujančius įstatymui įstatų punktus, suklaidino ieškovą, tai yra kad ieškovas pasirašė sutartį ir vykdė darbus pagrįstai manydamas, jog vykdo darbus mokiam užsakovui, kurio prievolę atsiskaityti su rangovu turės vykdyti ir koncerno akcininkai. Dėl to teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovams – UAB „Švilda“ statybų koncernas“ akcininkams – atsirado deliktinė atsakomybė dėl jų veiksmų priimant nuginčytus įstatų punktus. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovo UAB „Švilda“ statybų koncernas“ atžvilgiu sutartinės atsakomybės klausimai buvo išspręsti įtraukiant ieškovą į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą, todėl, teismo nuomone, ieškovas reiškia šiam atsakovui reikalavimą, kuris jau yra patenkintas.

Ieškovas UAB ,,Deglas“ dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą. Prašė minėtą sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti. Skunde išdėstė tokias aplinkybes:

1. Teismas nepagrįstai sprendė, jog nėra atsakovų solidariosios atsakomybės dėl prievolių pagal ginčo rangos sutartį įvykdymo. UAB ,,Švilda“ yra statybų koncernas, ginčo sutarties sudarymo metu jo įstatuose buvo nustatyta, kad UAB ,,Švilda“ yra visiškos turtinės atsakomybės koncernas ir pagal savo prievoles jis atsako savo ir akcininkų turtu, o akcininkai pagal UAB ,,Švilda“ statybų koncernas“ prievoles visi kartu ir kiekvienas atskirai atsako visu savo turtu (Įstatų 1.4 p.). Be to, ginčo rangos sutarties sudarymo metu galiojusio Firmų vardų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktas draudė registruoti firmos pavadinimus, kurie gali klaidinti visuomenę dėl įmonės veiklos pobūdžio. Ieškovo teigimu, jei atsakovai savo susivienijimo pavadinime vartojo žodį ,,koncernas“, o po to įrašė į savo įstatus nuostatą apie visišką turtinę atsakomybę, akivaizdu, kad jie prisiėmė atitinkamus turtinius įsipareigojimus savo kontrahentams. Ieškovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad UAB ,,Švilda“ statybų koncernas“ įstatinis kapitalas buvo pakankamai mažas, o konkursą dėl statybos darbų, kurių vertė apie 7 000 000 Lt, ši įmonė laimėjo tik todėl, kad sujungė visas savo technines galimybes ir finansinius išteklius. Dėl šių aplinkybių, ieškovo nuomone, visi statybos koncerno nariai akcininkai solidariai atsakingi pagal šio juridinio asmens prievoles.

2. Teismo nurodyti teismų sprendimai dėl įstatų įrašo apie koncerno dalyvių solidariosios atsakomybės panaikinimą neturi prejudicinės reikšmės ieškovui ir negali objektyviai paneigti fakto, kad šis įrašas ieškinio pareiškimo metu bei ginčo sutarties sudarymo metu egzistavo ir klaidino rinkos dalyvius, todėl atsakovai negali tokiu būdu išvengti turtinės atsakomybės ieškovui. Įstatų įrašo panaikinimas nepanaikina atsakovų solidariosios atsakomybės dėl su ieškovu sudarytos sutarties nevykdymo, nes, balsuodami už įstatų punktų dėl savo solidarios atsakomybės pakeitimą, atsakovai prisiėmė atsakomybę įmonės kontrahentams.

3. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovo atsakomybės klausimai buvo išspręsti įtraukiant ieškovą į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą. Atsakovai šioje byloje yra ne tik bankrutuojanti įmonė, bet ir jos akcininkai. Ieškovas, pagrįstai manydamas, kad vykdo prievolę mokiam užsakovui, kurio prievolę atsiskaityti su rangovu turės vykdyti ir koncerno akcininkai, tinkamai įvykdė visus savo sutartinius įsipareigojimus, o atsakovai, siekdami išvengti savo prievolių vykdymo, pakeitė įmonės teisinę formą, panaikino atitinkamus įstatų punktus dėl savo atsakomybės ir taip nepagrįstai pasipelnė ieškovo sąskaita.

Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovai BUAB ,,Švilda“ statybų koncernas“, AB ,,Kaišiadorių statyba“, AB ,,Portalas“ ir R. G. prašė skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismo sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas. Atsakovai rėmėsi iš esmės tokiais pat argumentais, kokie buvo išdėstyti pirmosios instancijos teismo sprendime. Taip pat nurodė, kad ieškovas nepateikė nė vieno įrodymo, jog, sudarant ginčo rangos sutartį, jis turėjo UAB ,,Švilda“ statybų koncernas“ įstatus, juos žinojo ir kad sutartį sudarė tik dėl to, kad įstatuose buvo įrašyti 1.4 ir 5.5.8 punktai.

Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. rugsėjo 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas atmėtė apeliacinio skundo argumentus dėl atsakovų prievolės ieškovui, grindžiamus rangos sutartimi bei UAB „Švilda“ statybų koncernas“ įstatų, įregistruotų 1998 m. liepos 16 d., 1.4 ir 5.5.8 punktais, nes šios įstatų nuostatos teismo sprendimu pripažintos negaliojančiomis nuo įstatų įregistravimo Vilniaus miesto savivaldybės Rejestro tarnyboje dienos. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, ieškovui reikalavimus grindžiant vien tik sutarties ir įstatų normomis, argumentai, susiję deliktine atsakovų atsakomybe (ieškovo suklaidinimas, teisėtų lūkesčių principo pažeidimas ir kt.), negali būti nagrinėjami šioje byloje.

Ieškovas UAB „Deglas“ padavė kasacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 23 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. kovo 2 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nutartį panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui. Kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, bendrovės įstatus, kaip lokalinį teisės aktą, laikydamas ieškinio faktiniu pagrindu, padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, jog nagrinėjamoje byloje atsakovams reiškiami reikalavimai grindžiami neva vien tik sutarties ir įstatų normomis. Kasacinis teismas nurodė, kad, nagrinėjant ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi būti tiriami ir įvertinami visi byloje pateikti įrodymai, kurie gali patvirtinti arba paneigti byloje nagrinėjamas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Vienas iš tokių byloje pateiktų įrodymų, galinčių patvirtinti (arba paneigti) kasatoriaus pareikšto ieškinio pagrindą – atsakovų solidariąją atsakomybę, – yra atsakovų UAB „Švilda“ statybos koncernas“, AB „Imsas“, AB „Ortas“, AB „Kaišiadorių statyba“ (dabar – UAB „Kaišiadorių statyba“), AB „Mūras“ ir AB „Portalas“ 1998 m. birželio 3 d. sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Bylą nagrinėję teismai, nepagrįstai susiaurinę kasatoriaus pareikšto ieškinio pagrindą, iš viso nepasisakė dėl jungtinės veiklos sutarties ir su ja susijusių aplinkybių. Neanalizavus šios sutarties nei kaip įrodymo visų bylos duomenų kontekste, nei kaip teisinius padarinius sukeliančio sandorio, liko nenustatytos ir neįvertintos (netinkamai nustatytos ir įvertintos) faktinės aplinkybės, kurias kasatorius nurodo kaip pareikšto ieškinio pagrindą.

Pakartotinai nagrinėdama bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl UAB „Švilda“ statybų koncernas“ įstatų, kaip atsakovų AB „Imsas“, AB „Ortas“, UAB „Kaišiadorių statyba“, AB „Portalas“, AB „Mūras“ ir R. G. solidariosios atsakomybės pagrindo pagal UAB „Švilda“ statybų koncernas“ sutartinę prievolę ieškovui. Kaip byloje jau minėta, UAB „Švilda“ statybų koncernas“ įstatai buvo įregistruoti 1998 m. liepos 16 d. Įstatų 1.4 punkte buvo įrašyta, kad „Koncernas yra pilnos turtinės atsakomybės. Pagal savo prievoles jis atsako savo ir akcininkų turtu. Akcininkai pagal Koncerno prievoles visi kartu ir kiekvienas atskirai atsako visu savo turtu“. Įstatų 5.5 punkto „Turtinės akcininkų teisės“ 5.5.8 papunktyje buvo įrašyta akcininkų teisė „visiems kartu ir kiekvienam atskirai atsakyti visu savo turtu pagal Koncerno prievoles“. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2001 m. lapkričio 14 d. sprendimu šiuos įstatų punktus pripažino negaliojančiais nuo įstatų įregistravimo Vilniaus miesto savivaldybės Rejestro tarnyboje dienos. Kadangi pripažinti negaliojančiais įstatų punktai prieštaravo imperatyvioms įstatymų normoms (Akcinių bendrovių įstatymo 2 str. 2 d., 14 str. 2 d.), reglamentuojančioms ribotą akcininkų atsakomybę, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame 2008 m. sausio 23 d. sprendime pagrįstai konstatavo, kad UAB „Švilda“ statybų koncernas“ akcininkams vien tik bendrovės įstatų pagrindu civilinė atsakomybė pagal UAB „Švilda“ sutartines prievoles neatsiranda.

Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartyje išdėstytus išaiškinimus (CPK 362 str. 2 d.), aptariamos ir kitos bylos aplinkybės, kurios ieškovo procesiniuose dokumentuose nėra suformuluotos kaip ieškinio juridinis pagrindas.

Ieškovas teigia, kad UAB „Deglas“ 2000 m. liepos 11 d. statybos rangos sutartį Nr. 163 sudarė tik todėl, kad atsakovai savo susivienijimo pavadinime vartojo žodį „koncernas“, į jo įstatus įtraukė nuostatas apie akcininkų visišką materialinę atsakomybę, kad UAB „Švilda“ statybų koncernas“, turėdama nedidelį įstatinį kapitalą, laimėdavo statybos darbų konkursus dėl tos priežasties, jog sujungė visas savo technines galimybes ir finansinius išteklius. Šios aplinkybės, paskatinusios sudaryti 2000 m. liepos 11 d. sutartį Nr. 163, ieškovo nuomone, sąlygoja visų koncerno narių (akcininkų) solidarią atsakomybę pagal koncerno prievoles. Svarstydama šią aplinkybę teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į civiliniame procese įtvirtintą rungimosi principą (CPK 12 str.), kurio laikydamasi kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais (CPK 179 str. 2 d.). Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis 2000 m. liepos 11 d. statybos rangos sutartį Nr. 163 sudarė dėl paminėtų aplinkybių. Sutartyje Nr. 163 neįrašyti ir net nepaminėti atsakovai AB „Imsas“, AB „Ortas“, AB „Kaišiadorių statyba“, AB „Portalas“, AB „Mūras“ bei R. G., nėra dokumentų, patvirtinančių jų dalyvavimą derybose arba jų informavimą apie tokias derybas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad sutarties pasirašymo metu ieškovui buvo žinomi atsakovo įstatai, kurių nuostatomis remiamas ieškinys, nes į bylą pateiktus dokumentus – įstatus, paraišką jiems įregistruoti, protokolus ir kt. ieškovas iš Rejestro tarnybos gavo po statybos rangos sutarties pasirašymo ir jau prasidėjus ginčams – 2001 m. vasario 20 d. (t. 1, b. l. 17–39). Ieškovas teigia, kad visų UAB „Švilda“ statybų koncernas“ akcininkų atsakomybę pagal bendrovės prievoles sąlygoja pavadinime įrašytas žodis „koncernas“, ir remiasi LR Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 601 patvirtintomis Koncernų, konsorciumų ir įmonių asociacijų steigimo ir veiklos nuostatomis, kurių 2 punkte įtvirtinta, kad „koncernas įgyvendina vieningą gamybinę, techninę ir ekonominę politiką, centralizuoja finansinius išteklius, kurių reikia vieningai investicijų politikai vykdyti, nustato savo narių tarpusavio santykius“. Šis ieškovo argumentas nėra pagrįstas, nes paminėtas nuostatų punktas tik nurodo koncerno tikslus ir įpareigoja jo narius nustatyti tarpusavio santykius, tačiau nereglamentuoja koncerno narių atsakomybės pagal vieniems kitų ar viso koncerno sutartines prievoles. Priešingai, ieškovas, susipažinęs su LR Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 601 ir žinodamas, kad UAB „Švilda“ pavadinime yra žodis „koncernas“, būdamas apdairus verslininkas, derybų dėl sutarties metu turėjo išsamiau išsiaiškinti atsakovų tarpusavio santykius ir jų atsakomybės ribas, pasirūpinti atitinkamomis garantijomis. Duomenų apie tokius ieškovo veiksmus byloje nėra. Aplinkybės, kad statybos rangos sutartis Nr. 163 buvo sudaryta dėl UAB „Švilda“ statybų koncernas“ steigimo dokumentų ir atsakovų klaidinančio elgesio, ieškovas neįrodė (CPK 178 str.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 2 d. nutartyje nurodyta, kad vienas iš įrodymų, galinčių patvirtinti (arba paneigti) ieškovo pareikšto ieškinio pagrindą – atsakovų solidariąją atsakomybę, – yra atsakovų UAB „Švilda“ statybų koncernas“, AB „Imsas“, AB „Ortas“, AB „Kaišiadorių statyba“, AB „Mūras“ ir AB „Portalas“ 1998 m. birželio 3 d. sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Reaguodamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartį atsakovas UAB „Kaišiadorių statyba“ apeliacinės instancijos teismo 2009 m. gegužės 18 d. posėdyje pateikė 2002 m. liepos 19 d. trečiųjų teismo sprendimą, kuriuo 1998 m. birželio 3 d. jungtinės veiklos sutartis pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo dienos. Byloje taip pat yra 2001 m. vasario 22 d. susitarimas, kuriuo 1998 m. birželio 3 d. jungtinės veiklos sutarties dalyviai ją nutraukė. Tačiau sudarant 2000 m. liepos 11 d. statybos rangos sutartį Nr. 163, iš kurio kiltų ieškovo patirti nuostoliai, jungtinės veiklos sutartis nebuvo nei nutraukta, nei pripažinta negaliojančia. Atkreiptinas dėmesys, kad pateikto Trečiųjų teismo sprendimo surašymo metu galiojusio 1964 m. CPK (1994 m. lapkričio 8 d. redakcija) priedo Nr. 1 „Trečiųjų teismo nuostatai“ 16 straipsnyje įtvirtintas privalomas visos trečiųjų teismo bylos perdavimas to rajono (miesto) apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje vyko trečiųjų teismas. Duomenų apie tokį perdavimą atsakovas nepateikė, bylos nagrinėjimo trečiųjų teisme aplinkybių UAB „Kaišiadorių statyba“ atstovė paaiškinti negalėjo. Dėl išdėstytų aplinkybių nei trečiųjų teismo sprendimas, nei jungtinės veiklos sutarties nutraukimas, atlikti jau vykstant šioje byloje nagrinėjamam ginčui, nėra pagrindas konstatuoti, kad pagal šią sutartį negali kilti atsakovų solidarioji atsakomybė pagal UAB „Švilda“ statybų koncernas“ sutartines prievoles. Todėl solidariosios atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas išanalizavus sutartį ir byloje dalyvaujančių asmenų civilinius teisinius santykius.

UAB „Švilda“ statybų koncernas“, AB „Imsas“, AB „Ortas“, AB „Kaišiadorių statyba“, AB „Mūras“ ir AB „Portalas“ jungtinės veiklos sutartį pasirašė 1998 m. birželio 3 d. Tuo momentu galiojusioje 1964 m. CK 472 straipsnio 2 dalyje (1994 m. gegužės 17 d. redakcija) buvo nustatyta, kad užsiimti komercine ūkine veikla remiantis jungtinės veiklos sutartimi leidžiama tik įregistravus įmonę. Iš aptariamos jungtinės veiklos sutarties matyti, kad atsakovai šios įstatymo nuostatos nesilaikė - įmonės neįregistravo, t. y. naujo juridinio asmens nesukūrė. Iš esmės jungtinės veiklos sutarties dalyviai susitarė bendradarbiauti tarpusavyje – įgyvendinti vieningą gamybinę, techninę ir ekonominę bendros sutarties šalių veiklos politiką, siekiant užtikrinti bendrų sutarties šalių ekonominių interesų efektyvų ir racionalų realizavimą (sutarties 2.2.1 p.). Tokios junginės veiklos sutarties nuostatos atitinka 1964 m. CK 472 straipsnio 1 dalyje įrašytą jungtinės veiklos tikslą – užsiimti bendra veikla, neformalizuojant jos kaip komercinės ūkinės veiklos. Kad sudarydami jungtinės veiklos sutartį atsakovai neturėjo tikslo sukurti naujo asmens, kurio dalyviai veikia ir atsako tik bendrai, o siekė nustatyti tarpusavio bendradarbiavimo sąlygas, patvirtina sutarties nuostatos. Sutarties 1.3 punkte įrašyta, kad UAB „Švilda“ statybų koncernas“ gali sudaryti sandorius su trečiaisiais asmenimis visų arba dalies šios sutarties šalių vardu. Tai reiškia, kad su trečiaisiais asmenimis sudaromose sutartyse turi būti nurodomi visi prievoles prisiimantys asmenys (CK 2.132–2.134, 2.140, 2.141 str.). Sutarties 2.4 punkte įrašyta, kad ,,santykiai tarp Statybos koncerno dalyvių reguliuojami sutartimis“. Sutarties 2.9 punkte įrašyta, kad kiekviena šalis, kaip bendrosios dalinės nuosavybės subjektas, turi turtines teises ir pareigas, proporcingas savo įneštai daliai. Byloje nustatyta, kad sutarties dalyviai įnašų, numatytų jungtinės veiklos sutarties 2.6–2.10 punktuose, neįnešė ir bendrosios dalinės nuosavybės nesukūrė. Sutarties 4.6 punkte nustatyta sutartinės atsakomybės tvarka pagal sandorius: sutarties šalis, kaip koncerno dalyvė, atsako proporcingai pajamų daliai, kurią ji turėjo gauti už to sandorio įvykdymą, remiantis susitarimu dėl pajamų paskirstymo (1 dalis). Sutarties 4.2 punkte įrašyta, kad tokie susitarimai sudaromi kiekvienam sandoriui atskirai, o iš sutarties 7.1 punkto matyti, kad jungtinės veiklos sutarties dalyviai kiekviename sandoryje su trečiaisiais asmenimis galėjo dalyvauti tik kaip konkretus juridinis asmuo (pats ar per įgaliotinį (sutarties 1.3 p.)), įrašytas į sutartį su trečiuoju asmeniu, ir negalėjo būti laikomas konkretaus sandorio su trečiuoju asmeniu šalimi vien dėl to, kad yra jungtinės veiklos sutarties dalyvis. Ieškovo UAB „Deglas“ ir UAB „Švilda“ statybų koncernas“ 2000 m. liepos 11 d. pasirašytoje statybos rangos sutartyje Nr. 163 nei vienas kitas atsakovas nenurodytas. Susitarimas dėl pajamų paskirstymo pagal 2000 m. liepos 11 d. statybos rangos sutartį Nr. 163 nesudarytas. Vadinasi, nė viena bendrovė (išskyrus UAB „Švilda“) neturi atsakyti bendros jungtinės veiklos sutarties 4.6 punkto 1 dalies pagrindu. Šio punkto 2 dalyje įrašyta, kad, nesant susitarimo dėl pajamų paskirstymo, sutarties dalyvis atsako pagal jungtinės veiklos sutarties 4.2 punkto 2 dalį. Joje įtvirtinta, kad pajamų paskirstymo tarifai nustatomi pagal kiekvienos iš sutarties šalių atskiram sandoriui įvykdyti padarytą įnašą. Apibendrinant 1998 m. birželio 3 d. jungtinės veiklos sutarties nuostatas daroma išvada, kad bet kuris šios sutarties dalyvis už UAB „Švilda“ statybų koncernas“ sudaryto konkretaus sandorio pasekmes atsako tik tokiu atveju, jei yra šio konkretaus sandorio šalis. Kadangi AB „Imsas“, AB „Ortas“, AB „Kaišiadorių statyba“, AB „Portalas“, AB „Mūras“ nebuvo 2000 m. liepos 11 d. UAB „Deglas“ ir UAB „Švilda“ statybų koncernas“ statybos rangos sutarties Nr. 163 šalys, jos neprivalo ieškovui atlyginti dėl šios sutarties patirtų nuostolių.

Esant aptartai teisinei situacijai nė viena iš ieškovo nurodytų aplinkybių - UAB „Švilda“ statybų koncernas“ steigimo dokumentai, atsakovų klaidinantis elgesys, 1998 m. birželio 3 d. jungtinės veiklos sutartis – nėra pagrindas tenkinti ieškovo UAB „Deglas“ reikalavimą atsakovams AB „Imsas“, AB „Ortas“, UAB „Kaišiadorių statyba“, AB „Portalas“, AB „Mūras“ ir R. G. Atmesdamas ieškinį dėl šių atsakovų pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.