Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-10-26 · Civilinė byla Nr. e2S-1797-864/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-26
Bylos Nr.
e2S-1797-864/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01429-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Mikonienė
Pareiškėjas
A. K.
Suinteresuotas asmuo
L. K., BĮ „Valakampių socialinių paslaugų namai“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės
Kategorijos
  • 2.3.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1797-864/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01429-2017-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.9 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. spalio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-7138-808/2017 pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą dėl globėjo pakeitimo, suinteresuoti asmenys byloje L. K., BĮ „Valakampių socialinių paslaugų namai“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyrius.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama pakeisti neveiksnaus asmens L. K. globėją. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartimi L. K. pripažintas neveiksniu. Jo globėju paskirta BĮ „Valakampių socialinių paslaugų namai“ (toliau – įstaiga arba BĮ „Valakampių socialinių paslaugų namai“). Teigė, jog nors globėjas L. K. rūpinasi tinkamai ir pareiškėja pretenzijų jam neturi, tačiau jai pačiai (pareiškėjai) yra sudėtinga dažniau bendrauti su savo sūnumi dėl taisyklių nelankstumo norint dažniau sūnų pasiimti namo. Griežtos taisyklės, pareiškėjos teigimu, ne kartą tapo kliūtimi pareiškėjos norui pasiimti sūnų savaitgaliui ar švenčių dienomis. Pareiškėja nurodė, kad atitinka visus įstatyme keliamus reikalavimus globėjams. Suinteresuotas asmuo BĮ „Valakampių socialinių paslaugų namai“ teismui pateiktame atsiliepime išdėstė nesutikimą pareiškimo patenkinimui, nes pareiškėja dažnai lanko savo sūnų ir jos prašymu įstaiga kiekvieną kartą suteikia transportą bei lydintį darbuotoją. Socialinės globos normos neriboja pareiškėjos galimybių pasiimti sūnų į namus viešnagei ar lankyti jį įstaigoje. Pareiškėjai paprašius, įstaiga kreipiasi į seniūniją pagal pareiškėjos gyvenamąją vietą, kad socialinis darbuotojas įvertintų pareiškėjos galimybes prižiūrėti L. K. jo išvykos metu ir pasirašo sutartį. Pakeitus globėją įstaigai gali kilti sunkumų organizuojant sveikatos priežiūros paslaugų teikimą šiam asmeniui, nes globėjo rašytinio sutikimo gali prireikti bet kuriuo paros metu. Suinteresuoto asmens L. K. atstovė advokatė R. M. atsiliepime prašė pareiškėjos pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėja neketina perimti nuolatinę sūnaus priežiūrą ir jis toliau gyventų BĮ Valakampių socialinių paslaugų namuose, tačiau globėjo statusas pačiai pareiškėjai palengvintų galimybes dažniau matytis su sūnumi. Pakeitus globėją, gali kilti sunkumų organizuojant sveikatos priežiūros paslaugų teikimą neveiksniam L. K.. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyrius atsiliepime išdėstė nepritarimą pareiškimo tenkinimui, nes L. K. pasitaiko agresijos protrūkių, nukreiptų prieš socialinius darbuotojus ir tam būtina skubi medicininė pagalba, kurią pareiškėja ne visada gali tinkamai suteikti. Manė, kad pareiškėja gali pateikti prašymą, kuriame būtų nurodytos jos sūnaus viešnagių namuose datos ilgesniu laikotarpiu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 9 d. priėmė nutartį, kuria nusprendė pareiškėjos pareiškimą dėl globėjo pakeitimo atmesti. Teismas nustatė, jog pareiškėja pretenzijų dėl įstaigos atliekamų globėjo funkcijų neturi. Nurodė, kad byloje esantys duomenys ir suinteresuotų asmenų atstovių pasisakymai teismo posėdžio metu patvirtina, kad L. K. būklė yra sunki, jam pasitaiko agresijos protrūkiai, kurių metu būtina skubi medicininė pagalba. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja patvirtino neketinanti visam laikui pasiimti L. K. pas save ir ją tenkina, kaip juo rūpinamasi įstaiga.Atsižvelgdamas į tai, bei įvertinęs pateiktus paaiškinimus ir byloje esančius duomenis apie L. K. sveikatos būklę, teismas padarė išvadą, kad labiausiai šio asmens interesus atitiktų būtinais ir skubiais atvejais nekliudomai suteikiama tinkama medicininė pagalba, kurią gali suteikti tik dabartinis globėjas BĮ „Valakampių socialinių paslaugų namai“.Teismas pažymėjo, kad iš esmės pareiškėjos noras tapti globėja yra susijęs išimtinai su sąlygų matytis su sūnumi palengvinimu, tačiau tai įgyvendinti galima ir nekeičiant globėjo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėja pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį, o ne sprendimą, nepagrįstai apribojo pareiškėjos teises, kadangi sprendimo apskundimui įstatymas numato 30 dienų terminą, o tuo tarpu nutarties – 7 dienų. Teigia, jog atsižvelgus į tai, kad teismo posėdžio metu iškilo naujos aplinkybės, kuriomis rėmėsi suinteresuotas asmuo, ir todėl iškilo būtinybė pareiškėjai svarstyti naujų įrodymų rinkimo ir pateikimo į bylą klausimus, 7 dienų terminas tam yra aiškiai per trumpas. Nurodo, kad dėl šios priežasties pareiškėja netenka galimybės pilnai įgyvendinti teisės į teisingą teismą bei teisės, kad sprendimas būtų priimtas visapusiškai išnagrinėjus visas aplinkybes. Teigia, kad priimtoje nutartyje nėra aiškiai nurodoma, kokios aplinkybės buvo nustatytos, apsiribojant tik šalių pozicijų santrauka. Nurodo, kad ginčijamoje nutartyje taip pat nėra pateiktas įrodymų vertinimas, nes iš esmės į bylą nebuvo pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys aplinkybes, kuriomis teismas rėmėsi išspręsdamas bylą iš esmės. Pažymi, kad pareiškėja neturėjo galimybės normaliai pasiruošti bylos nagrinėjimui, nes jai iki pat bylos nagrinėjimo iš esmės nebuvo žinoma suinteresuotų asmenų pozicija. Nurodo, kad nagrinėjant bylą buvo akivaizdu, jog nei vienos iš šalių pozicija nėra pagrįsta įrodymais, o esant priešingoms pozicijoms ir viešajam interesui, teismas turėjo teisę pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus arba rinkti įrodymus savo iniciatyva, tačiau to nepadarė. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad „L. K. būklė yra sunki, jam pasitaiko agresijos protrūkiai, kurių metu būtina skubi medicininė pagalba“, nepagrįsta jokiais medicininiais įrodymais, liudytojų parodymais ir pan. Nurodo, jog tikėtina, kad agresiją iššaukia būtent supratimo nebuvimas, saugaus ir artimo ryšio su šeimos nariais silpnėjimas. Teigia, kad priimant nutartį šioje byloje buvo atsižvelgta tik į įstaigos interesus, pasiremta tik šios įstaigos argumentu, jog dėl praktinių sumetimų patogiau, kad globėju liktų įstaiga.Pareiškėjos teigimu, teismas padarė išvadą, kad sąlygas matytis su sūnumi galima palengvinti ir nekeičiant globėjo, neanalizuodamas taisyklių, reglamentuojančių neveiksnių asmenų pasiėmimo svečiavimuisi tvarką. Nurodo, jog tam, kad ateityje neveiksnaus sūnaus interesai būtų tinkamai užtikrinti, teisę ginti jo interesus tikslinga perduoti asmeniui, kuris yra motyvuotas tą daryti. Pareiškėja per neapdairumą prarado galimybę ginti sūnaus interesus ir nori šią galimybę susigrąžinti. Suinteresuoto asmens L. K. atstovė pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartis atitinka neveiksnaus asmens interesus, yra pagrįsta bei teisėta.Pažymi, kad neaišku, kokiu tikslu kartu su atskiruoju skundu teikiamas naujas įrodymas – Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Vilniaus viltis“ raštas, nenurodant ir to, dėl kokių priežasčių šis įrodymas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos procese bei kokias aplinkybes jis patvirtina. Atstovės teigimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį prioritetą teikė L. K. teisių ir interesų apsaugai. Teigia, kad teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus, tiek rašytinius, tiek žodinius paaiškinimus, kurie taip pat laikytini įrodymais. Posėdžio metu pareiškėjai buvo išaiškintos jos procesinės teisės, tačiau jokių papildomų prašymų ji neteikė. Nurodo, jog pareiškėja turėjo galimybę susipažinti su visais byloje teiktais atsiliepimais. Pažymi, kad globėjo pakeitimas neįmanomas be naujo globėjo paskyrimo, o šio klausimo sprendimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) Trečiojo skirsnio „Bylos dėl pilnamečių asmenų globos ir rūpybos“ nuostatomis. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad skiriant naują globėją (pirmą kartą, ar jį keičiant) turėtų būti taikomos skirtingos civilinio proceso nuostatos.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl neveiksnaus asmens globėjo pakeitimo galimumo bei būtinumo.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja 2017 m. gegužės 15 d. Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Vilniaus viltis“ raštą „Tarpininkavimo raštas dėl L. K.“ pateikė savalaikiai, t. y. su atskiruoju skundu, raštas nėra didelės apimties, atsiliepime į atskirąjį skundą L. K. atstovė pasisakė dėl naujai teikiamų įrodymų, įvertinus šių bylų nagrinėjimo teisme specifiškumą, teismas sprendžia, jog proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus.

Dėl proceso teisės pažeidimo

Pareiškėjos teigimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą turėjo priimti sprendimą, o ne nutartį, dėl ko buvo pažeista pareiškėjos teisė į teisingą teismą, o tuo tarpu negavus pareiškėjai nei vieno suinteresuoto asmens atsiliepimo, pareiškėja neturėjo galimybės pasiruošti bylos nagrinėjimui. Su tokiais pareiškėjos teiginiais, apeliacinės instancijos teismas sutinka iš dalies.Bylos dėl pilnamečių asmenų globos ir rūpybos nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Remiantis CPK 508 straipsnio 1 dalimi, pareiškimas dėl globos ar rūpybos nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui išsprendžiamas teismo nutartimi. CPK 334 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu <...>; CPK 335 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis šio Kodekso nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl neveiksnaus asmens globėjo pakeitimo. Kaip teisingai pastebėjo L. K. atstovė atsiliepime į atskirąjį skundą, globėjo pakeitimas neįmanomas be naujo globėjo paskyrimo. Taigi akivaizdu, jog nagrinėjamu sprendžiant klausimą dėl neveiksnaus asmens globėjo pakeitimo, taikytina ta pati CPK nustatyta bylų dėl pilnamečių asmenų globos ir rūpybos nagrinėjimo tvarka. Pažymėtina, jog išnagrinėjus bylą, pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį kaip tai numato CPK 508 straipsnio 1 dalis, kurią pareiškėja turėjo galimybę apskųsti CPK nustatyta tvarka. Jokių tokio pobūdžio bylų nagrinėjimo tvarką reglamentuojančių teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog remiantis bylos medžiaga, abejotina, ar pareiškėja iš tikrųjų turėjo galimybę susipažinti su į bylą pateiktais suinteresuotų asmenų procesiniais dokumentais. Nesant duomenų byloje, jog suinteresuotų asmenų procesiniai dokumentai buvo siųsti ar įteikti pareiškėjai susipažinti, laikytina, jog buvo padarytas procesinės teisės pažeidimas, kadangi tokiu būdu buvo apribota pareiškėjos teisė naudotis procesinėmis teisėmis, numatytomis CPK 226 straipsnyje. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Taigi procesinės normos pažeidimas savaime nėra pagrindas naikinti sprendimą. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai padarytų pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Iš bylos medžiagos matyti, jog teikiant atskirąjį skundą pareiškėja naudojosi advokato paslaugomis. Prie atskirojo skundo pareiškėja pridėjo naują įrodymą - 2017 m. gegužės 15 d. Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Vilniaus viltis“ raštą „Tarpininkavimo raštas dėl L. K.“. Todėl įvertinus aplinkybes, jog atskirojo skundo teikimo metu pareiškėjai buvo žinoma visa bylos medžiaga, ji pasinaudojo teise teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, atskirojo skundo teikimo metu buvo atstovaujama kvalifikuoto teisininko, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo padarytas proceso teisės pažeidimas gali būti taisytinas apeliacinės instancijos teisme.

Dėl globėjo pakeitimo galimumo

Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.238 straipsnio 1 dalis). Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis). Globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą.Remiantis bylos medžiaga, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 3 d. nutartimi pripažino L. K. neveiksniu, o 2015 m. balandžio 3 d. nutartimi teismas paskyrė BĮ „Valakampių socialinių paslaugų namai“ L. K. globėju. Tiek pareiškime dėl neveiksnaus asmens globėjo pakeitimo, tiek atskirajame skunde pareiškėja patvirtina, jog įstaiga L. K. rūpinasi tinkamai, pretenzijų dėl globėjo pareigų vykdymo pareiškėja neturi, dalis šios įstaigos darbuotojų jau 10-15 metų prižiūri sūnų, su senaisiais darbuotojais sūnaus santykiai yra geri. Teismo posėdžio metu pareiškėja patvirtino, kad nenori visam laikui sūnaus L. K. pasiimti pas save ir ketina jį palikti gyventi įstaigoje. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu L. K. yra suteikiama nuolatinė bei specializuota priežiūra, o pati pareiškėja jokių pretenzijų įstaigai dėl atliekamų globėjo pareigų tinkamo vykdymo neturi.Kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, vienintelis nagrinėjamoje byloje pareiškėjos nurodomas globėjo keitimo būtinybę lemiantis veiksnys – leidimo dažniau matytis su sūnumi gavimo procedūros sudėtingumas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog leidimo matytis su sūnumi gavimo procedūros buvimas bei jos sudėtingumas iš esmės yra nustatytas siekiant apginti paties L. K. interesus bei teises, maksimaliai užtikrinant šių interesų bei teisių apsaugą. Remiantis bylos medžiaga, įstaiga 2017 m. vasario 8 d. rašte yra nurodžiusi, jog pareiškėja norėdama pasiimti sūnų viešnagei galėtų pateikti prašymą su numatomomis sūnaus ilgesnės viešnagės namuose datomis, o tuo tarpu įstaiga atitinkamai galėtų kreiptis į seniūniją bei pasirašyti sutartį dėl laikino L. K. išvykimo iš įstaigos ilgesniam terminui. Taigi, kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, galimybė palengvinti leidimo dažniau matytis su sūnumi gavimo procedūrą egzistuoja, ir pareiškėjai tik reiktų susitarti su įstaiga ir seniūnija dėl lankymo grafiko suderinimo ilgesniam laikui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal šiuo metu esančią leidimo matytis su sūnumi gavimo procedūrą, pareiškėjai galimybė matytis su sūnumi, juo rūpintis, su juo bendrauti, tikrinti įstaigos atliekamų funkcijų kokybę, nėra apribota. Remiantis bylos medžiaga, pareiškėja nenori visam laikui sūnaus L. K. pasiimti pas save ir ketina jį palikti gyventi įstaigoje. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad L. K. būklė yra sunki, jam pasitaiko agresijos protrūkiai, kurių metu būtina skubi medicininė pagalba. Pažymėtina, jog teismas šią aplinkybę nustatė remdamasis tiek byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tiek suinteresuotų asmenų atstovų pasisakymais, kurie CPK 177 straipsnio 2 dalies pagrindu laikytini taip pat įrodymais. Todėl darytina išvada, jog pareiškėja nepagrįstai teigia, jog dėl šiuo metu esančios L. K. sveikatos būklės pirmosios instancijos teismas sprendė nesant jokių šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju pakeitus globėją, įstaigai, kuri ir toliau vykdytų L. K. priežiūrą, kiltų sunkumų organizuojant sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, nes globėjo rašytinio sutikimo gali prireikti bet kuriuo paros metu. Be to iškilus būtinybei spręsti skubų su L. K. interesais susijusį klausimą, įstaigai gali iškilti kliūčių tinkamai atstovauti L. K. interesams, o tai neabejotinai pažeistų jo teises ir interesus.Taigi darytina išvada, jog įvertinus aplinkybes, kad L. K. būklė yra sunki, pasitaiko agresijos protrūkiai, kurių metu būtina skubi medicininė pagalba, globėju būnant įstaigai, kuri teikė ir teiks nuolatinę bei specializuotą priežiūrą, L. K. interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą bus užtikrintas, jeigu jo globėjas nebus pakeistas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjos pareiškimą dėl globėjo pakeitimo atmetė.

Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pirmosios instancijos teismo padarytas proceso teisės pažeidimas nelėmė neteisingo bylos išsprendimo (CPK 329 straipsnio 1 dalis), o pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutarė:

pareiškėjos A. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Ramunė Mikonienė