- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-07
- Bylos Nr.
- e2A-816-275/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34201-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 2.6.10.5Civilinės atsakomybės rūšys
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ADB „Gjensidige“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės 147,17 Eur, 6 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2015-09-08 Dariaus ir Girėno g., Vilniuje įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi transporto priemonė VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu buvo apdrausta transporto priemonių savanoriškuoju draudimu, todėl ieškovas dėl šio įvykio išmokėjo 1 347,57 Eur draudimo išmoką. Įvykio metu transporto priemonės MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo drausta AB „Lietuvos draudimas“, kuris dalį ieškovo reikalavimo patenkino, tačiau liko skolingas 147,17 Eur už dešinės pusės slenksčio remontą ir dažymą.
3. Pažymėjo, jog VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja J. P. el. laišku paaiškino, jog „įvykis įvyko atkarpoje už Lukoil degalinės, bet ne ant tilto. Nuo smūgio mano automobilis užšoko ant bortelio ir priekinis keleivio pusės ratas atsidūrė ant žalios vejos. <...> aš nepastebėjau, kad buvo apgadintas slenkstis ir dėl to nepaminėjau to Jūsų draudimo specialistui. Tik vėliau, kai apžiūrą atliko serviso specialistai, tai buvo pastebėta“.
4. Ieškovo teigimu, šis J. P. paaiškinimas visiškai patvirtina dešinės pusės slenksčio sugadinimų atsiradimo aplinkybes, tad atsakovo atsisakymas kompensuoti šias išlaidas yra visiškai nepagrįstas, tuo labiau, jog pagal kasacinio teismo praktiką būtent atsakovas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo.
Atsiliepimas
5. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas ir G. T. įmonė „Hegvita“ sudarė Transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria apdraudė transporto priemonės MAN valdytojo civilinę atsakomybę. 2015 m. rugsėjo 8 d. Vilniuje įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė MAN apgadino automobilį VW GOLF. Dėl eismo įvykio atsakingu pripažintas transporto priemonės MAN vairuotojas, todėl ieškovas, atlyginęs VW GOLF padarytą žalą, kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo.
6. Pažymėjo, jog Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPD įstatymas) 19 str. 6 dalis numato, jog atsakingas draudikas ar Biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. Draudikas nukentėjusiam trečiajam asmeniui visais atvejais atlygina tik su draudžiamuoju įvykiu, šiuo atveju eismo įvykiu, susijusią žalą. Tokios žalos atsiradimą turi patvirtinti patikimi bei tinkami įrodymai.
7. Pažymėjo, jog atsakovas yra atlyginęs ieškovui visą su 2015 m. eismo įvykiu susijusią žalą, t. y. 1 147,76 Eur. Ši suma, pasak atsakovo, laikytina pagrįsta ir atlyginanti visus su eismo įvykiu susijusius nuostolius.
8. 2015 m. rugsėjo 10 d. pranešime apie įvykį nurodyta, jog nukentėjusio asmens transporto priemonei padaryti tokie sugadinimai: įlenktas galinis bamperis ir galinis kairės pusės sparnas, skilęs galinis kairės pusės žibintas. Eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, kad lengvasis automobilis VW GOLF patyrė tokius sugadinimus: galinis kairės pusės bamperis ir sparnas. Transporto priemonės techninės apžiūros protokole, surašytame ieškovo, kaip remontuojamos detalės nurodytos šios: kairės pusės galinis sparnas, kairės pusės galinės durys bei durų rankena; keičiamos detalės: galinis bamperis, kairės pusės galinis žibintas. Paminėtina ir tai, jog atsakovo ekspertas, administravęs šio įvykio žalą, pokalbio su atsakovo draudėju metu užfiksavo, jog įvykio metu dešinės pusės slenkstis nebuvo sugadintas. Nurodė, jog nei viename iš pateiktų dokumentų, kuriuose užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės bei transporto priemonių sugadinimai, nėra kalbama apie keleivio pusėje esančio sparno sugadinimus. Ieškovo draudėjas tik po eismo įvykio praėjus dviem dienom nurodė, jog matyti nubrozdinimai. Visos šios aplinkybės turėjo būti įvertintos ir paties ieškovo, tačiau akivaizdu, kad prieš teikiant regresinį reikalavimą tai nebuvo padaryta. Pabrėžė, kad visų šių aplinkybių visuma leidžia teigti, jog eismo įvykio metu automobilio VW GOLF dešinės pusės slenkstis nebuvo sugadintas. Kadangi tokie sugadinimai nebuvo padaryti 2015 m. rugsėjo 8 d. eismo įvykio metu, atsakovas neturi jokios pareigos ieškovui atlyginti dėl minėtos detalės remonto patirtus nuostolius.
9. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. P. (automobilio VW GOLF valdytoja) paaiškino, kad autoįvykis buvo labai seniai. Nurodė, kad ji vairavo VW GOLF ir Eišiškių plente, sankryžoje, ją taranavo vilkikas. Pirmasis smūgis nubloškė į priekį, antru smūgiu – į veją (dešinė pusė). Sugadinta buvo kairė automobilio pusė. Nuo susidūrimo su vilkiku dešinė pusė nebuvo sugadinta. Nurodė, kad tik vėliau pastebėjo, kad sugadintas slenkstis dešinėje pusėje, kaip nurodė, tai galėjo būti nuo užvažiavimo ant bortelio. Pažymėjo, kad anksčiau to nepamatė, nes reikia specialiai ten žiūrėti. Apie aplinkybę, kad užvažiavo ant bortelio, liudytoja draudimo kompanijai pranešė vėliau.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.
11. Priimdamas sprendimą, teismas nurodė, kad šalys byloje neprašė skirti ekspertizės tikslu nustatyti VW Golf slenksčio sugadinimų sąsajos su įvykusiu eismo įvykiu, todėl įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat vadovaudamasis CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, sprendė, kad ieškovė neįrodė visų deklaruotame eismo įvykyje automobiliui VW GOLF padarytų sugadinimų – dešinės pusės slenksčio sugadinimo.
12. Pažymėjo, jog atsakovei pateikus į bylą savo argumentus, jog nei pranešime apie įvykį, nei eismo įvykio deklaracijoje, nei transporto techninės apžiūros protokole automobilio VW GOLF dešinės pusės slenksčio sugadinimas nebuvo užfiksuotas, teismas pripažino, kad ieškovei perėjo pareiga įrodyti ginčytiną automobilio dešinės pusės slenksčio sugadinimo faktą (priežastinį ryšį) deklaruoto eismo įvykio metu, tačiau ieškovė šio fakto neįrodinėjo, be to atsisakė nuo ekspertizės skyrimo.
13. Nagrinėjamu atveju teismas vadovavosi šalims tenkančia įrodinėjimo paskirstymo taisykle, numatančia, kad šiuo atveju automobilio VW GOLF dešinio slenksčio sugadinimą būtent deklaruoto autoįvykio metu privalėjo įrodyti ieškovė, bei įrodymų pakankamumo taisykle ir sprendė, kad byloje surinkti įrodymai sąlygoja labiau tikėtiną išvadą, jog automobiliui VW GOLF deklaruoto eismo įvykio metu nebuvo padaryti dešinės pusės slenksčio sugadinimai.
14. Nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai sąlygojo išvadą pripažinti ieškovės reikalavimą dėl 147,17 Eur sumokėtos draudimo išmokos atlyginimo nepagrįstu ir neįrodytu, todėl ieškinio teismas netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
15. Apeliantas ADB „Gjensidige“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimo ir prašo skundžiamą sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą- ieškinį tenkinti.
15.1. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, tarp šalių susiklostė sutartiniai, o ne deliktiniai teisiniai santykiai, nes atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimas šioje byloje reiškiamas dėl to, kad jis buvo apdraudęs eismo įvykio kaltininko atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
15.2. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos apskaičiavimo taisyklių 29 punkte nustatyta, kad atsakingas draudikas (t. y. AB „Lietuvos draudimas“), gavęs pranešimą apie eismo įvykį, atlieka jo tyrimą, daromos nuotraukos, užklausiamos atitinkamos teisėsaugos, teisėtvarkos, asmens sveikatos priežiūros, socialinio draudimo įstaigos, taip pat įstaigos, organizacijos, kuriose sudaromi psichoneurologinės, toksikologinės, narkologinės įskaitos sąrašai, kiti asmenys, kurie gali pateikti žalos administravimui svarbią informaciją, vertinami atsakingam draudikui pateikti dokumentai.
15.3. Be to, Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalis nustato, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CPK 178 straipsnis nustato bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, tuo tarpu materialiosios teisės normos atskirais atvejais nustato kitokią įrodinėjimo tvarką, nurodydamos, kuri šalis ir ką konkrečiai turi įrodyti. Nurodyta Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalies nuostata būtent ir yra ta materialiosios teisės norma, kuri nustato kitokią įrodinėjimo tvarką. Vadinasi, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ne ieškovui, o atsakovui įstatymo leidėjas numatė pareigą tirti eismo įvykio aplinkybes, bei įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo išmokos mokėjimo. Šios bylos kontekste tai reiškia, kad būtent atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ turėjo įrodyti aplinkybę, kad transporto priemonės VW GOLF dešinės pusės slenkstis nebuvo apgadintas eismo įvykio metu. Kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovui, dėl to priėmė neteisingą sprendimą byloje.
15.4. Apeliantas pažymi, jog ieškovo pusės įrodymai yra tarpusavyje derantys, neprieštaringi ir atkuriantys realią įvykių eigą, dėl to, nekelia rimtų abejonių. Apklausta liudytoja J. P. nurodė, kad po kontakto su kita transporto priemone, ji buvo nublokšta į dešinį kelkraštį ant kelkraščio bortelio. Įvykio metu lijo. Kadangi VW GOLF transporto priemonė su MAN kontaktavo kaire puse, natūralu, jog šie sugadinimai buvo pažymėti eismo įvykio deklaracijoje, o slenksčio sugadinimų pildant deklaraciją nepastebėjo. Dešinės pusės slenksčio sugadinimai buvo pastebėti tik pristačius transporto priemonę į servisą ir tai yra normalu, kadangi remonto metu transporto priemonės yra pakeliamos, be to, atlikus ardymo darbus pasimato paslėpti sugadinimai, kurių nebuvo galima pastebėti. Ši aplinkybė taip pat nurodyta ir Transporto priemonės techninės apžiūros protokole. Apie dešinės pusės sugadinimus ieškovui pranešta buvo praėjus vos 2 dienoms nuo įvykio, kas negali būti laikoma neprotingai ilgu laiko tarpu.
Atsiliepimas
15.5. Atsakovas nesutikdamas su ieškiniu rėmėsi: 1) eismo įvykio deklaracija, kurioje nepažymėti dešinės pusės sugadinimai; 2) ieškovo techninės apžiūros protokolu; 3) transporto priemonės MAN valdytojo pranešimu apie įvykį. Ieškovo įsitikinimu, Atsakovo pusės įrodymai nepagrindžia aplinkybės, jog dešinės pusės sugadinimai neatsirado eismo įvykio metu.
15.6. Atsakovas pažeidė įstatyminę pareigą tirti įvykio aplinkybes ir jo pasekmes, kadangi apskritai neapžiūrėjo nei įvykyje dalyvavusių transporto priemonių, nei įvykio vietos. Jei atsakovas būtų dėjęs reikiamas pastangas ir apžiūrėjęs automobilius, apklausęs vairuotojus, atlikęs ekspertinį tyrimą, būtų nustatęs tikrąsias įvykio aplinkybes, bei kokie sugadinimai neabejotinai atsirado įvykio metu. Vadinasi, būtent dėl atsakovo pasyvumo nebuvo nustatytos tikrosios įvykio aplinkybės ir žalos mastas.
Žemesnės instancijos teismas
15.7. Dėl šios pačios priežasties, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neprašęs teismo ekspertizės neįrodė aplinkybės, kad dešinės pusės sugadinimai buvo padaryti įvykio metu. Kadangi tirti įvykio aplinkybes buvo atsakovo pareiga, atsakovas privalėjo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo išmokos mokėjimo – būtent atsakovui neprašius skirti teismo ekspertizės jis turi prisiimti neigiamas pasekmes, jog nėra šių aplinkybių įrodęs.
15.8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad eismo įvykio deklaracija ar ją atitinkantis dokumentas, nors ir yra pagrindinis, tačiau ne vienintelis dokumentas, esantis pagrindu draudikui spręsti apie aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Dėl nurodyto, atsakovas nėra teisus suabsoliutindamas eismo įvykio deklaraciją, tuo labiau, jog esant J. P. paaiškinimams dėl įvykio aplinkybių ir žalos, atsakovas neatliko jokių papildomų veiksmų, siekiant panaikinti prieštaravimams.
Atsiliepimas
16. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
16.1. Nurodo, kad draudikui tenka įrodinėjimo našta, jog jis bendradarbiaudamas su savo draudėju bei pareikalaudamas patikimų žalos atlyginimo įrodymų siekė tinkamai įvykdyti jo žalos atlyginimo prievolę. Nustačius, kad draudikas šių pareigų neatliko, o rėmėsi žalos dydžio nustatymo dokumentais, kurie prieštaringi, nepagrindžia ar patikimai ir tikrai neįrodo realių nuostolių dydžio, atsiranda pagrindas mažinti prašomą priteisti sumą ar ieškinį visiškai atmesti dėl to, kad nuostoliai neįrodyti.
16.2. Pažymi, kad ieškovo draudėjas į atsakovą, kaip atsakingą draudiką Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo prasme nesikreipė, pretenzijos nepareiškė, todėl iki pat ieškovo 2015-09-28 pateiktos pretenzijos žalos bylos administravimo veiksmai AB „Lietuvos draudimas“ nebuvo atliekami. Gavęs ieškovo pretenziją, atsakovas pasitikėdamas ieškovu, kaip draudimo rinkos dalyviu, kuris tinkamai administruoja bylas, bylą administravo vadovaudamasis ginčo atvejui aktualių teisės aktų, visų pirma minėto įstatymo nuostatomis.
16.3. Draudikas nukentėjusiam trečiajam asmeniui visais atvejais atlygina tik su draudžiamuoju įvykiu susijusią žalą. Tokios žalos atsiradimą turi patvirtinti patikimi bei tinkami įrodymai. Nagrinėjamu atveju tokių įrodymų nėra. Priešingai, ieškovas pateikia prieštaringus rašytinius įrodymus, taip pat savo poziciją grindžia subjektyviais VW Golf vairuotojos paaiškinimais ir vertinimais.
16.4. Atsakovo manymu, VW Golf vairuotojos vertinimas/nuomonė, jog dešinės pusės slenksčio nubrozdinimai atsirado įvykio pasekoje nėra objektyvus, ne tik dėl to, jog įprastai draudėjas gali būti suinteresuotas visus automobilio apgadinimus susieti su vienu eismo įvykiu, dėl kurio atsakomybę prisiima kitas asmuo, siekiant didesnės draudimo išmokos ar automobilio pagerinimo, mažesnio pabrangimo kitų metų sutarčiai, bet ir dėl to, jog VW Golf vairuotoja nėra transporto priemonių apžiūros ekspertė, neturi tam specialių žinių, todėl gali išsakyti tik savo subjektyvią nuomonę apie automobilio apgadinimo atsiradimo aplinkybes ir dėl to sąžiningai klysti. Būtent siekiant išvengti netikslių transporto priemonių savininkų, valdytojų tik vidiniu įsitikinimu ir minimalių techninių žinių, kurias turi (turi turėti) kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo, vertinimų, draudimo bendrovėse dirba ekspertai, kurie turi reikiamų žinių, patirties, tam, jog galėtų vertinti transporto priemonių sugadinimus po eismo įvykių, susieti (arba ne) juos su konkrečiu eismo įvykiu. Draudimo išmokų mokėjimas remiantis vien vairuotojų paaiškinimais prieštarautų draudimo verslo logikai.
16.5. Pastarieji argumentai suponuoja ir kitų ieškovo teikiamų įrodymų – VW Golf vairuotojos elektroninių laiškų ir jos teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu duotų paaiškinimų ir vertinimų apie dešinės pusės slenksčio apgadinimo kilimo priežastį – kuriais jis grindžia savo poziciją subjektyvumą ir nepatikimumą. AB „Lietuvos draudimas“ nuomone, Ieškovo atstovo klausimas VW Golf vairuotojai, ar dešinės pusės slenksčio apgadinimas yra įvykio pasekmė nekorektiškas.
16.6. Dėl ieškovo darbuotojo surašyto transporto priemonės papildomos techninės apžiūros protokolo, pažymėtina, jog, kaip minėta, AB „Lietuvos draudimas“ neginčija, jog VW Golf dešinės pusės slenkstis yra apgadintas ir jo vairuotoja šio sugadinimo galėjo nepastebėti, tačiau ieškovas, būdamas draudimo rinkos profesionalas, kuriam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, kurio kasdienė darbinė veikla yra transporto priemonių po eismo įvykio apžiūra, apgadinimų vertinimas ir susiejimas su eismo įvykiu, galėjo ir turėjo išsiaiškinti įvykio aplinkybes, nuodugniai, visapusiškai apžiūrėti VW Golf. Kadangi pirminės apžiūros metu dešinės pusės apgadinimai nefiksuoti, laikytina, jog jų tuo metu ir nebuvo.
16.7. Dėl serviso nuotraukų, kuriose matomi dešinės pusės slenksčio sugadinimai, pažymėtina, jog jos taip pat nepagrindžia ieškovo ieškinio pagrįstumo, nes AB „Lietuvos draudimas“ neginčija fakto, kad tokie sugadinimai ant VW Golf yra, tačiau yra įsitikinęs jog jie yra ne įvykio pasekmė. Tai, kad VW Golf dešinės pusės slenksčio sugadinimai nėra įvykio pasekmė pagrindžia ir objektyvus įrodymas – paties ieškovo darbuotojo surašytas Transporto priemonės techninės apžiūros protokolas, kuriame profesionalus vyr. ekspertas, turintis specialių žinių, patirties visapusiškai apžiūrėjęs po eismo įvykio jam pristatytą automobilį nurodė visus išoriškai apžiūrėjus matomus transporto priemonės sugadinimus. Šiame akte dešinės pusės slenkstis nebuvo nurodytas.
16.8. AB „Lietuvos draudimas“ nuomone, kai po ieškovo atliktos VW Golf apžiūros ir Transporto priemonės techninės apžiūros protokolo surašymo VW Golf vairuotoja informavo ieškovą apie papildomus sugadinimus ant dešinės pusės slenksčio, minimalūs protingi ir rūpestingi ieškovo, kaip draudiko, ketinančio išmokėti draudimo išmoką ir vėliau pateikti subrogacinį reikalavimą veiksmai būtų buvę VW Golf slenksčio ir bortelio, kuris, kaip teigė VW Golf vairuotoja ir padarė transporto priemonės apgadinimus, išmatavimas, įvertinimas ar sugadinimai atitinka aplinkybes, kaip tai atlikti įpareigoja Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis. Tačiau ieškovas tokių veiksmų nesiėmė, taip priimdamas riziką dėl išmokėtos draudimo išmokos dalies susigrąžinimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
17. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2015-09-08 Dariaus ir Girėno g., Vilniuje įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė MAN važiuodama ta pačia kryptimi, tik kita kelio juosta, atlikdama persirikiavimo į dešinę pusę manevrą, apgadino automobilį VW GOLF. Eismo įvykio kaltininku prisipažino automobilio MAN vairuotojas. Eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, kad automobiliui VW GOLF sugadintas galinis kairės pusės bamperis ir sparnas. Transporto priemonės techninės apžiūros 2015-09-09 protokole nurodyta, kad remontuojamos detalės- kairės pusės galinis sparnas, kairės pusės galinės durys bei durų rankena; keičiamos detalės- galinis bamperis, kairės pusės galinis žibintas. Automobilio VW GOLF vairuotoja 2015-09-10 elektroniniu paštu informavo ieškovą, kad eismo įvykio metu VW GOLF nuo smūgio į galą užšoko ant bortelio, o serviso specialistai apžiūrėję automobilį pastebėjo, jog mašinos slenkstis keleivio pusėje yra apibrozdintas. Į bylą taip pat buvo pateiktas 2015-10-20 atsakovo eksperto, administravusio šią įvykio žalą, pokalbis su atsakovo draudėju, kuriuo metu užfiksuota, jog įvykio metu dešinės pusės slenkstis nebuvo sugadintas.
18. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovas atlyginęs draudėjai žalą, turi teisę ją reikalauti iš eismo įvykio kaltininko draudiko, tačiau byloje kilo nesutarimas dėl to, ar ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti žalą už automobilio sugadinimą, kuris nebuvo deklaruotas eismo įvykio metu.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad abi šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis), tačiau teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, būtent ieškovas reikalaudamas iš atsakovo priteisti papildomą žalą, už sugadinimą, kuris nebuvo užfiksuotas nei eismo įvykio deklaracijoje, nei transporto priemonės techninės apžiūros protokole, turi pagrįsti, jog paaiškėjęs naujas automobilio apgadinimas yra būtent šio eismo įvykio pasekmė.
20. Išnagrinėjus bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu abejoti nustatyto papildomo apgadinimo realumu bei sąsajumu su įvykusiu eismo įvykiu, pagrindo nėra. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog transporto priemonė VW GOLF važiavo dešine kelio juosta, o kaltininku pripažinta transporto priemonė MAN, pradėjo rikiuotis iš kairės (antros) juostos į dešinę ( pirmą) eismo juostą ir nors prieš manevrą buvo rodomas posūkio signalas, VW GOLF vairuotoja nepastebėjusi posūkio signalo tęsė judėjimą dešine eismo juosta bei atsidūrusi ties statramščiu įvyko eismo įvykis. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, akivaizdu, jog automobilį nuo smūgio galėjo nublokšti į dešinę pusę, todėl jis galėjo užkliudyti dešinėje pusėje esantį bortelį. Teismo vertinimu, situacija, kai pildant eismo įvykio deklaraciją, nenurodomi visi apgadinimai, yra normali, kadangi bet kokiu atveju, vairuotojai tuo metu būna efekto būsenoje, o kai kurie apgadinimai paaiškėja tik nugabenus automobilį į autoservisą, kas šiuo atveju ir atsitiko. Pastebėtina ir tai, jog 2015-09-09 apgadintą transporto priemonę apžiūrėjęs ieškovo darbuotojas, įrašė pastabą, jog pažeidimai ir defektai įvertinti apžiūrėjus transporto priemonę išoriškai, todėl galimi paslėpti defektai, kurie gali išaiškėti transporto priemonės remonto metu. Šiuo atveju, nukentėjusiai nugabenus į autoservisą automobilį, taip ir atsitiko, ko pasekoje ji nieko nelaukdama, papildomą informaciją nurodė ieškovui.
21. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad yra didesnę tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytus.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai nėra prieštaringi, atkuria realią įvykių eigą, nekeliantis abejonių. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja apklausta vairuotoja J. P. paliudijo, kad po kontakto su kita transporto priemone, ji buvo nublokšta į dešinį kelkraštį ant bortelio, be to, pranešime apie įvykį, paties kaltininko buvo pažymėta, kad įvykio metu smarkiai lijo, todėl tikėtina, jog vairuotojai gerai neapžiūrėjo automobilių bei užpildė deklaraciją netiksliai.
23. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, logiškai pagrindžiančiu, jog eismo įvykio vietoje vizualiai apžiūrint apgadintą transporto priemonę pastebėti akivaizdūs išoriniai apgadinimai, tačiau autoservise atliktos apžiūros metu randami ir kiti sugadinimai, kurių vizualiai nematyti arba, kurie yra nežymūs ir tik pvz. pakėlus specialia įranga transporto priemonę jie tampa pastebimi. Nesant byloje nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog byloje esančių įrodymų visuma, priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, leidžia teigti, jog nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, jog eismo įvykio metu automobilio VW GOLF dešinės pusės slenkstis galėjo būti apgadintas automobiliui nuo smūgio užvažiavus ant bortelio.
24. Esant išdėstytiems argumentams, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo ADB „Gjensidige“ ieškinys tenkinamas visiškai.
25. Panaikinus sprendimą, perskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas pateikęs ieškinį už jį sumokėjo 15 Eur dydžio žyminį mokestį. Teikdamas apeliacinį skundą taip pat sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį. Šios išlaidos, vadovaujantis LR CPK 93 str. 1 d. priteistinos iš atsakovo. Pirmosios instancijos teisme buvo patirtos 4,98 Eur dydžio pašto išlaidos, šios išlaidos į valstybės biudžetą, taip pat priteistinos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, j. a. k. 110057869 ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, 147,17 Eur dydžio sumą ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, j. a. k. 110057869.
Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-09-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, j. a. k. 110057869, 30 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.
Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, į valstybės biudžetą 4,98 Eur teismo pašto išlaidų, jas sumokant gavėjui Valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos kodas 5660 ir teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.