Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2021-11-09 · Administracinė byla Nr. I1-7957-423/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-11-09
Bylos Nr.
I1-7957-423/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01734-2021-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Asta Urbonienė (pirm.)
Pareiškėjas
A. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-7957-423/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01734-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; (S) 55.1.1
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 9 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu (b. l. 1-5) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – Kauno TI, atsakovės atstovas), 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2021-07-04 apie 20.23 val. būdamas Kauno TI kameroje Nr. 162 per langą bendravo su kitoje kameroje esančiais suimtaisiais. Už tai 2021-07-09 Kauno TI direktoriaus nutarimu buvo nubaustas drausmine nuobauda – papeikimu. Pareiškėjo nuomone, skirta nuobauda yra per griežta ir diskriminuoja jį kitų suimtųjų atžvilgiu, kadangi už analogišką pažeidimą kitiems asmenims skiriamas tik žodinis įspėjimas. Tokiu būdu atsakovės atstovas pažemino pareiškėjo orumą, pasielgė su juo neteisingai, sukėlė neigiamus dvasinius išgyvenimus. Šias aplinkybes pareiškėjas vertina kaip jam padarytą neturtinę žalą, kuriai atlyginti prašo priteisti 1000 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė atsiliepime (b. l. 11-13) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad nuobauda buvo teisėtai paskirta už suėmimo vykdymo reikalavimų pažeidimą, atsižvelgiant į surinktus duomenis, nuteistojo asmenybę, pasiaiškinimą, pažeidimo aplinkybes. Pažymėjo, kad pareiškėjui buvo paskirta švelniausia įstatyme nustatyta nuobauda. Pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų apie tai, jog patyrė neturtinę žalą, neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, todėl neturtinė žala negali būti priteisiama.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjas kildina iš jam galimai neteisėtai 2021-07-09 Kauno TI direktoriaus nutarimu paskirtos drausminės nuobaudos.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2021-07-09 Kauno TI direktoriaus nutarimu Nr. 35-282 pareiškėjas buvo nubaustas papeikimu už tai, kad 2021-07-04 apie 20.23 val. garsiai šūkaudamas pro atvirą kameros langą bendravo su kitoje kameroje esančiais suimtaisiais (b. l. 14-15, 18). Nutarime konstatuota, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas) 32 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, 2 dalies 2 punkto nuostatas bei Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-25 (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės), 18.4 punkto reikalavimus.

Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, suimtieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos, taip pat vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus. Pagal to paties straipsnio 2 dalies 2 punktą, suimtiesiems draudžiama be tardymo izoliatoriaus administracijos leidimo bendrauti su asmenimis, laikomais kitose kamerose. Vidaus tvarkos taisyklių 18.4 punkte numatyta, kad suimtieji privalo nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, nenaudoti pravardžių, netriukšmauti.

Pareiškėjas skunde iš esmės neginčija, kad padarė minėtų taisyklių pažeidimą, tačiau teigia, kad nuobauda neturėjo būti paskirta. Taip pat nurodo, kad kitas suimtasis (E. K.) už analogišką pažeidimą nebuvo nubaustas.

Suėmimo vykdymo įstatymo 34 straipsnyje reglamentuojamos už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą suimtiesiems skiriamos nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pasivaikščiojimo pailginto laiko panaikinimas; 3) teisės įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimas iki vieno mėnesio; 4) uždarymas į drausmės izoliatorių iki dešimties parų. Pagal to paties įstatymo 36 straipsnio 2 dalį, skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į galiojančių nuobaudų kiekį ir paskirtų nuobaudų pobūdį, taip pat į suimtojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

Iš bylos duomenų matyti, jog 2021-07-07 Kauno TI Drausmės komisijos posėdžio metu buvo svarstomas pareiškėjo padarytas suėmimo vykdymo rėžimo pažeidimas (b. l. 19-22). Komisija vienbalsiai nutarė siūlyti Kauno TI direktoriui skirti pareiškėjui drausminę nuobaudą – papeikimą, iš esmės atsižvelgdama į pareiškėjo elgesį ir pasiaiškinimą (žodžiu nieko nepaaiškino, teigė, kad jam nesvarbu). Pažymėtina, jog pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 34 straipsnį, papeikimas yra švelniausia nuobaudos rūšis.

Byloje nėra jokio pagrindo spręsti, kad minėta nuobauda pareiškėjui paskirta nepagrįstai. Nėra ginčo, kad pareiškėjas padarė suėmimo vykdymo rėžimo pažeidimą. Iš pateikto 2021-07-07 Kauno TI Drausmės komisijos posėdžio protokolo matyti, kad nuobauda paskirta įvertinus pareiškėjo asmenybę, pasiaiškinimą, elgesį. Dėl pareiškėjo nurodomo suimtojo E. K., kuris, kaip teigiama skunde, už analogišką pažeidimą nebuvo nubaustas, teismas pažymi, jog byloje pateiktame 2020-08-11 Kauno TI Drausmės komisijos posėdžio protokole užfiksuota, jog minėtas suimtasis, kurio drausminės atsakomybės klausimas buvo svarstomas, žodžiu paaiškino, jog kaltę pripažįsta ir gailisi (b. l. 23-26). Komisija vienbalsiai nutarė siūlyti nuobaudos neskirti. Minėti bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo ir jo nurodomo suimtojo E. K. elgesys po pažeidimo padarymo iš esmės skyrėsi – pareiškėjas, priešingai nei E. K., nieko žodžiu nepaaiškino, teigė, kad jam nesvarbu, elgėsi abejingai. Atsižvelgiant į tai, nesant jokių kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, Kauno TI neturėjo jokio teisinio pagrindo nesivadovauti Suėmimo vykdymo įstatymo 34 straipsnio nuostatomis ir neskirti pareiškėjui drausminės nuobaudos. Pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamu atveju teismas sprendžia būtent pareiškėjui paskirtos nuobaudos teisėtumą klausimą. Kitų suimtųjų padarytų pažeidimų, jų faktinių aplinkybių nagrinėjimas nėra šios administracinės bylos dalykas.

Patikrinus bylos faktines aplinkybes įrodymų vertinimo aspektu, teismas daro išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog pareiškėjas buvo pagrįstai ir teisėtai nubaustas už teisės aktuose nustatytų draudimų tyčinį nesilaikymą. Nuobauda pareiškėjui buvo paskirta neviršijant įgaliojimų, ji atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjui Kauno TI direktoriaus nutarimu nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai. Pažymėtina, kad minėtas nutarimas dėl nuobaudos paskyrimo yra nenuginčytas ir galiojantis. Pareiškėjas, teigdamas, kad patyrė neturtinę žalą dėl neteisėtai paskirtos nuobaudos, iš esmės nagrinėjamoje byloje nenurodė jokių aplinkybių ir jas detalizuojančių argumentų, kurie pagrįstų, jog Kauno TI veiksmai buvo neteisėti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr. pvz. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atitinkamai nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų (neveikimo), t. y. nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti. Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Urbonienė