- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-07-25
- Bylos Nr.
- 2-20-341/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02564-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Rapolas Žukas
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- A. M., L. M.
- Trečiasis asmuo
- sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“
dalyvaujant ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei K. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovėms A. M. ir L. M. (V) dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė teismui ieškinį (b.l. 27-31), kuriame nurodė, kad atsakovė A. M. neturėdama statybos leidimo, jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiame Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), savavališkai įvykdė statybos darbus: prie esamo statinio, kurio matmenys 425 x 833 x 597 (sodo namo raudonų plytų) pastatė priestatą, kurio matmenys 350 x 833 x 597 (silikatinės plytos) ir 617 x 833 x 597 (karkasas). Statinys, remiantis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 straipsnio 94 dalimi, 2 straipsnio 17 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 8, 8.2 punktais, laikytinas neypatingu naujos statybos statiniu. Priestatas pastatytas mažesniu kaip 3 m. atstumu nuo sklypo ribos. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 4 dalį, Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo 6 straipsnio 4 punktą, sodo sklype pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m. atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais - kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu gali būti statomi esant rašytiniam kaimyninių sodo sklypų savininkų susitarimui.
Nurodo, jog atsižvelgdami į tai, kad priestatas pastatytas mažesniu kaip 3 m. atstumu nuo sklypo ribos besiribojančiu keliu ir tai, kad kelių valdytoja yra sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, namo statybai mažesniu atstumu nuo kelio nei 3 metrai reikalingas bendrijos sutikimas. Pažymėjo, kad 2010-04-13 Bendrija vadovaujantis sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžio protokolu Nr. 35 nusprendė neleisti atsakovei statyti namo mažesniu kaip 3 metrai atstumu nuo sklypo ribos besiribojančiu keliu. Byloje pateikti 2011-10-03 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr.-3475 bei Valstybinės įmonės Registro centro duomenų bazės ištrauka, kurioje matyti atsakovės sklypo ribos ir gretimų sklypų ribos. Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas E. Š. schemoje pažymėjo atstumą nuo sklypo ribos su besiribojančiu keliu, kuri ir patvirtina aplinkybę, kad ginčo priestatas pastatytas mažesniu kaip 3 metrai atstumu nuo besiribojančio ir Bendrijos valdomo kelio. Vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu, naujo neypatingo statinio statybai reikalingas statybos projektas ir leidimas statyti naują statinį. Šiuo atveju atsakovė neturėdama statybos projekto ir statybos leidimo, žemės sklype kadastrinis (duomenys neskelbtini)pastatė naują neypatingą statinį, t.y. prie esamo statinio (sodo namas, ištraukoje pažymėtas Nr. 6-5-4-3-7-8), pastatė priestatą (ištraukoje pažymėta Nr. 1-2-3-4-5-6 ir 8-7-9-10) mažesniu kaip 3 m. atstumu nuo sklypo ribos (atstumas - 1.38 m.). Ieškovo teigimu buvo pažeisti Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies imperatyvūs reikalavimai. Tokie atsakovės veiksmai atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punkte pateiktą savavališkos statybos sąvoką, kad „savavališka statyba - statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento<...>“. Statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalyje imperatyviai nurodyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis yra privalomas, draudžiama.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas dėl savavališkos statybos darbų surašė 2010-05-26 savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), bei tos pačios dienos reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. pareikalauta savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą priestatą (gyvenamasis namas) žemės sklype, esančiame SB (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. ir sutvarkyti statybvietę iki 2010-06-26. Taip pat ieškinyje nurodyta, kad 2011-04-11 atsakovei buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011-04-11 administraciniu nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) vadovaujantis ATPK 159 straipsnio 5 dalimi atsakovei paskirta 1500 Lt bauda, kurią pastaroji 2011-04-16 sumokėjo. Inspekcijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje 2010-09-06 aktu Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-06-15 aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011-10-03 aktu Nr. (duomenys neskelbtini)nustatyta, kad atsakovė reikalavimo, kuriame nurodyta iki 2010-06-26 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdė.
Atsižvelgdamas į išdėstytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 str., 35 str. 2 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 str., ieškovas prašo įpareigoti atsakovę A. M. savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti prie esamo statinio, kurio matmenys 425 x 833 x 597 (sodo namo raudonų plytų) savavališkai pastatytą priestatą, kurio matmenys 350 x 833 x 597 (silikatinės plytos) ir 617 x 833 x 597 (karkasas) bei sutvarkyti statybvietę adresu SB (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); nurodyti, kad atsakovei neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę nugriauti prie esamo statinio, kurio matmenys 425 x 833 x 597 (sodo namo raudonų plytų) savavališkai pastatytą priestatą, kurio matmenys 350 x 833 x 597 (silikatinės plytos) ir 617 x 833 x 597 (karkasas) bei sutvarkyti statybvietę adresu SB (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) pats, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovė A. M., nesutikdama su ieškiniui atsiliepime (b.l. 62-65) nurodė, kad silikatinių plytų priestatas, ieškovo pateiktoje ištraukoje pažymėtas Nr.: 8-7-9-10, kurio matmenys 350x833x597, nėra priestatas, o neatsiejama sodo namo dalis, pastatyta dar 1990 m. pagal tipinį projektą, turint 1988-10-14 statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Teigė, jog vienaukštis garažas jau užstatytame žemės plote buvo rekonstruotas į dviejų aukštų gyvenamąsias patalpas, todėl tai nėra naujo statinio statyba, o esamo rekonstrukcija. Nurodė, kad neužstatytame žemės plote pastatytas tik karkasinis priestatas, ištraukoje pažymėtas Nr.: 1-2-3-4-5-6. Norėdama įteisinti po vyro mirties paveldėtą pastatą, neturintį nei statybos baigimo dokumentų, nei pratęsto statybos leidimo, atsakovė kreipėsi į trečiąjį asmenį SB (duomenys neskelbtini) pirmininką V. B., kuris 2009-05-04 protokolu Nr. 22 leido namo statybą. A. Ž. individualios įmonės matininkas A. B. atliko sklypo geodezinius matavimus ir trečiasis asmuo - sb „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas V. B. 2009-11-17 savo parašu suderino žemės sklypo kadastrinių matavimų planą M 1:500, neįrašydamas jokių pastabų dėl atstumo nuo kelio ribos iki rekonstruoto namo, pažymėto 2MG. Atsakovės teigimu, V. B., keršydamas už atsakovės principingumą, 2009-11-25 kreipėsi į ieškovą dėl savavališkos statybos, užkirsdamas kelią priduoti namą supaprastinta tvarka, atsisakė atiduoti protokolą Nr. 22, leidžiantį namo statybą, o 2010-04-13 jau buvo parašytas protokolas Nr. 35 neleisti statyti namo arčiau kelio nei 3 metrai. VRAATPS 2010-09-24 išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. SA-898. Teigia namą rekonstravusi tik šeimos narių jėgomis ir pati kartu betonavo, vežiojo žvyrą, šlifavo sienas, net dengė stogą; iš tų pačių silikatinių plytų, ant tų pačių pamatų permūrijo griūvančias garažo sienas, apšiltino ir hidroizoliavo pamatus, aplink paklojo drenažo, lietaus ir kanalizacijos nuvedimo vamzdžius, sudėjo medinės antro aukšto perdangos sijas, uždengė stogą, kurio murlotai ir sienas juosiantis betoninis vainikas yra vientisa konstrukcija su raudonų plytų namo dalimi. Rekonstruotos namo dalies viduje jau išvedžiojo elektros instaliaciją viso namo kanalizaciją ištinkuotos ir nuglaistytos sienos, todėl įvykdžius reikalavimą nugriauti šią namo dalį, patirtų nepakeliamus nuostolius.
Nurodo, kad mažesniu kaip 3 metrų atstumu nuo bendrojo naudojimo kelių SB (duomenys neskelbtini) teritorijoje stovi dar bent dešimt pastatų, vienas sodo namas net toje pačioje Ą. gatvėje, bet kitiems sklypų savininkams trečiasis asmuo SB (duomenys neskelbtini) sutikimus statyti pastatus mažesniu kaip 3 m atstumu nuo kelio ribos išdavė. Nuo 1990 metų, kai sodo namas buvo pastatytas 1,38 metro atstumu iki sklypo ribos, trečiasis asmuo niekada nereiškė atsakovei jokių pretenzijų. Kaimyninių ir už kelio esančių sklypų savininkai raštu patvirtino, kad atsakovės pastatas niekaip netrukdo ir nedaro jokios žalos, o trečiasis asmuo nepateikia įrodymų, kokius būtent bendrijos narių interesus pažeidžia atsakovė, kokiu būdu atsakovė ateityje trukdys įsivedant dujų tiekimą arba tvarkant bendrojo naudojimo kelią, kuris prieš atsakovės namą yra ne 6 m, o 7,5 m pločio.
Atsakovė atsiliepime taip pat nurodė, jog trečiasis asmuo yra tik bendrojo naudojimo kelio valdytojas, todėl ji kreipėsi į kelio savininką - Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, kad išduotų sutikimą vienbučio gyvenamojo namo statybai vieno metro atstumu nuo kelio ribos. Kadangi protokolas Nr. 22 leisti namo statybą nėra panaikintas, tad yra galiojantis, todėl kai tik bus gautas kelio savininko, o gal net paties valdytojo sb (duomenys neskelbtini) sutikimas statyti namą esamu 1,38 metro atstumu, architektas kartu su jau turimais statybą leidžiančiais dokumentais iš karto priduos derinti projektą, kad atsakovė gautų statybos leidimą. Pastato brėžinius su išorės ir vidaus patalpų matavimais jau paruošė. Teismo prašo suteikti atsakovei teisę per protingą terminą surinkti likusius statybą leidžiančius dokumentus, parengti namo projektą ir gauti statybos leidimą; pripažinti atsakovės, sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) narės, A. M. teisę statyti namą mažesniu atstumu nei 3 metrai nuo kelio ribos, kaip ir kitiems sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) nariams, kuriems tokia teisė jau suteikta; arba įpareigoti trečiąjį asmenį sb (duomenys neskelbtini) pateikti įrodymus, kad atsakovė nėra diskriminuojama, neleidžiant jai statyti namą arčiau nei 3 metrai iki kelio ribos, palyginus su kitais sb (duomenys neskelbtini) nariais, kuriems tokį leidimą yra davusi.
Atsakovu patrauktas trečiasis asmuo L. V. (M) atsiliepime (b.l. 58) nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu. Visiškai palaiko atsakovės A. M. pusę, yra davusi jai sutikimą dėl vienbučio gyvenamojo namo statybos 1 metro atstumu nuo kelio ribos.
Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo Sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 46-49) nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas. Nurodyta, jog 2009-05-24 SB „(duomenys neskelbtini)“ valdyba sutiko, kad atsakovė A. M. jai priklausančiame žemės sklype Statybos įstatymo nustatyta tvarka parengusi projektą ir gavusi statybos leidimą statytų vieną namą ir vieną jo priklausinį ( protokolas Nr.22). 2010-04-13 Sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) valdyba, apžiūrėjusi atsakovės A. M. žemės sklype vykdomas statybas, konstatavo, kad statinys statomas nesilaikant 3 metrų atstumo nuo bendro naudojimo kelio. Atsakovė A. M. statybos leidimo valdybos nariams nepateikė. Dėl savavališkos statybos ir dėl Statybos įstatymo bei Sodininkų bendrijos įstatymo ir SB (duomenys neskelbtini) Vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų nesilaikymo atsakovė šiame valdybos narių posėdyje buvo įspėta (2010-04-13 protokolas Nr. 35), o 2009-08-02 SB (duomenys neskelbtini) valdyba paprašė atsakovės A. M. sustabdyti vykdomas statybas dėl 3 metrų atstumo nuo bendro kelio nesilaikymo (2009-08-02 protokolo Nr. 25 išrašo kopija). Atsakovė visus šiuos reikalavimus ignoravo, savanaudiškais tikslais stengiasi įgyvendinti savo tikslus, neatsižvelgdama į bendrijos bei kitų bendrijos narių interesus. Teigia, jog atsakovė A. M. neabejotinai pažeidė SB (duomenys neskelbtini) bei bendrijos narių interesus, kadangi, neturėdama statybos leidimo, arčiau nei 3 metrai nuo žemės sklypo ribos pastatė statinį, kuris faktiškai pastatytas ant bendro naudojimo kelio ribos. Sodininkų bendrijai ateityje įsivedant dujų tiekimą tvarkant bendro naudojimo kelius bei atliekant kitas funkcijas, toks statinys tikrai bus kliūtis, pažeis ne tik bendrijos, bet ir jos atskirų narių interesus, teisėtus lūkesčius, nuosavybės teisės objektų valdymą ir kt. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartimi Nr. 3K-7-230/2010, trečiasis asmuo nurodė, kad Sodininkų bendrijų įstatymas ir kitos teisės normos, nustatančios atstumus nuo bendro naudojimo kelių ar/ir iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio; teisės aktuose nenustatyta galimybė, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Civilinės teisės subjektai turi lygias teises savo nuožiūra naudotis civilinėmis teisėmis, todėl tuo atveju, kai viena šalis atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos ir/ar bendro naudojimo kelio, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti. Statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Atsiliepime nurodoma, jog atsakovė A. M. neprašė tokio sutikimo iš trečiojo asmens Sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad būtent atsakovei tenka pareiga turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą projektą, taip pat nustatyta tvarka gauti statybos leidimą (Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai), laikytis imperatyvių teisės normų reikalavimų, todėl būtent atsakovei ir tenka procesinė pareiga įrodyti šių Statybos įstatymo reikalavimų tinkamą įvykdymą (CPK 178 straipsnis). Ginčijamu atveju šioje byloje atsakovės padaryti teisės normų pažeidimai jau yra preziumuojami vadovaujantis aukščiau nurodyta administracinio teisės pažeidimo byla. Kadangi atsakovės savavališkos statybos faktas užfiksuotas 2009-08-02, t. y. galiojant naujoms tiek Statybos įstatymo 28 straipsnio, tiek CK 4.103 straipsnio redakcijoms, mano, jog ginčo santykiams pagrįstai taikytos pakeistos nurodytų aktų normos ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovė A. M. statė, neturėdama projekto ir statybos leidimo, t. y. savavališkai, jai pagal šiuo metu galiojančius įstatymus kaip savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonė gali būti taikomas tik įpareigojimas neteisėtai pastatytus statinius nugriauti. Net ir turint statybos leidimą, pažeidus imperatyvias teisės normas, tokių statinių statyba vertintina kaip savavališka statyba. Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, prašo ieškinio reikalavimus patenkinti.
Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius sutikdamas su ieškiniu, atsiliepime (b.l. 104-106) nurodė, kad mirus A. M., žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), 2007-01-11 paveldėjo A. M. (5/8 dalį) ir L. M. (3/8 dalį). Kadangi duomenų apie tai, kad paveldėjusios žemės sklypą A. M. ir L. M. būtų notariškai pasitvirtinusios žemės sklypo naudojimosi tvarką ir tuo būtų nustačiusios valdomas dalis, nėra, mano, kad atsakovu šioje byloje turėtų būti įtraukta ir L. M.. Pažymėjo, kad Nekilnojamo turto registre nėra duomenų apie A. M. vardu nuosavybės teise priklausančius statinius minėtame žemės sklype. Nurodė, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2011-11-28 gavo A. M. prašymą išduoti sutikimą dėl gyvenamo namo statybos žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), nesilaikant norminiais aktais nustatyto atstumo iki valstybinės žemės ribos, t.y. 3 m. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR2.02.09:2005 8 priede nustatytais reikalavimais ir sąlygomis, o taip pat atsižvelgdami į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010-08-24 raštą Nr. 4B-(3.1)-1586 buvo parengtas atsakymas 2011-12-13 Nr. 48SS-(14.48.45)-3426, kuriuo buvo atsisakyta išduoti sutikimą. Pastebėjo, kad dėl ieškinyje prašomų nugriauti savavališkai pastatytų statinių 2011-04-11 atsakovei buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini); 2011-04-11 administraciniu nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) vadovaujantis ATPK 159 straipsnio 5 dalimi atsakovei paskirta 1500 Lt bauda, kurią pastaroji 2011-04-16 sumokėjo, t.y. padariusi pažeidimą pripažino. Neprieštarauja, kad būtų tenkinami ieškinio reikalavimai.
Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį (b.l. 108-110) prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Atkreipė dėmesį, jog 2009-05-04 sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkas leido namo statybą, o 2009-11-17 parašu (kaip nurodo atsiliepime atsakovas) suderino žemės sklypo kadastrinių matavimų planą, neįrašydamas jokių pastabų dėl atstumo nuo kelio ribos iki rekonstruoto namo, pažymėto 2MG. Kadangi Sodininkų bendrijų įstatyme nėra numatyta forma, kokia turi būti duodamas rašytinis pirmininko sutikimas, protingumo principas leidžia daryti išvadą, kad pirmininkas, pasirašydamas plane, sutiko su jame nurodytais atstumais.
Mano, kad ieškinys gali būti tenkinamas esant kelioms sąlygoms: turi būti nustatyta, kokie statybos darbai buvo atlikti, kokių dokumentų reikėjo norint atlikti tokius darbus, ar tokius dokumentus atsakovas turėjo, ar turėdamas tokius dokumentus jis nepažeidė kitų teritorijos planavimo ar statybos sprendinių bei įvertinti byloje esančius įrodymus vadovaujantis proporcingumo ir teisingumo kriterijais.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinį jame nurodytais pagrindais, papildomai paaiškino, kad prie buvusio sodo namelio pagal 1988 m. leidimą, pastatytas priestatas iš silikatinių ir karkaso plytų – tokiai statybai buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas ir suderintas projektas; byloje yra senas - 2010 m. projektavimo sąlygų sąvadas. Pažymėjo, jog nėra išlaikytas 3 metrų atstumas iki SB „(duomenys neskelbtini) ribos, ir dėl tokio atstumo nėra sutikimo. Jei statinys būtų įteisintas, neprieštarautų dėl alternatyvaus sprendimo.
Atsakovė A. M. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies, pripažino, kad statinys stovi neteisėtai, ji buvo bausta administracine tvarka; paaiškino, kad su dukra yra tiek žemės sklypo, tiek statinio bendraturtės; Statybos įteisinimui prašo skirti pusę metų. Gavusios įspėjimą statybų netęsė; pavojingų nuotekų kanalizacijos sklype nėra; ten niekas negyvena; yra šulinys – įleisti žiedai atsakovių sklype, ne ant kelio; pripažino, jog atstumas nėra visai tikslus; lietvamzdžių neperkėlė; jų pritvirtinti negali, nes namas nebaigtas; vanduo teka į jų šulinį.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens – SB (duomenys neskelbtini) atstovė adv. O. V. teismo posėdyje palaikė ieškinį, paaiškino, jog atsakovė piktybiškai vengia vykdyti valstybės institucijos įpareigojimus pašalinti savavališkos statybos padarinius; atsakovę 2009 metais įspėjo ir SB (duomenys neskelbtini), tačiau ji per trejus metus jokių veiksmų neatliko Kadangi atsakovė nepradėjo jokių veiksmų (dėl kanalizacijos, Vandens nutekėjimo ant bendro naudojimo kelio), mano, kad pusės metų terminas alternatyvaus sprendimo būdui yra per didelis, sutinka, jog būtų nustatytas daugiausiai 3 mėnesių terminas statybų įteisinimui. Prašė ieškinį tenkinti.
Į teismo posėdį neatvyko atsakovė L. V. (M), apie posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai, gautas prašymas nedalyvauti nagrinėjant ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-2970-341/2011, nes augina dviejų savaičių vaiką (b.l. 140). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla nagrinėjama atsakovei L. V. nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).
Trečiųjų asmenų - Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama nedalyvaujant tretiesiems asmenims (CPK 247 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimų ir statybos valstybinio priežiūros skyrius 2010-05-26 atsakovei A. M. surašė Savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog atsakovė savavališkai įvykdė statybos darbus, t.y. jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame SB (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., prie esamo sodo namo pastatė priestatą (gyvenamąjį namą) (b.l. 6-7). Akte taip pat pažymėta, priestatas pastatytas mažesniu kaip 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos; statybos leidimas yra negaliojantis, priestatas nenumatytas projekte, užstatytas didesnis nei nurodyta projekte sklypo plotas; nurodyta, jog tai yra naujo statinio statyba, pastatas priskirtas neypatingam statiniui, pastatytas dviejų aukštų priestatas, gelžbetonio pamatais, stogo konstrukcija (medinė) šlaitinė, išorės apdailos nėra.
2010-05-26 atsakovei A. M. surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. iki 2010-06-26 savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą priestatą žemės sklype (kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame SB „(duomenys neskelbtini), Vilniaus r. ir sutvarkyti statybvietę (b.l. 8). 2010-09-06 Faktinių duomenų patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog priestatas žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame SB (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., nenugriautas; savavališkos statybos padarinių šalinimo 2010-05-26 reikalavimas Nr. (duomenys neskelbtini), neįvykdytas (b.l. 5).Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimų ir statybos valstybinio priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas E. Š. 2011-04-11 A. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ATPK 159 str. 5 d., bei administracinį nurodymą (b.l. 11-12, 9-10). Tą pačią dieną rašytame paaiškinime atsakovė A. M. nurodė, jog nuoširdžiai gailisi dėl savavališkos statybos ir prašė skirti minimalią nuobaudą (b.l. 13).
2011-06-15 bei 2011-10-03 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktai patvirtina, jog 2010-05-26 savavališkos statybos akte nurodytos savavališkos statybos nelikviduotos, statybvietė nesutvarkyta; 2011-10-03 patikrinimo metu nustatyta, jog esamo sodo namo matmenys apie 350 x 833 x 597 cm; 425 x 833 x 597 cm; priestato matmenys apie – 617 x 833 x 597 cm; atstumas nuo sodo namo iki žemės sklypo ribos apie 138 cm; tikrinimo metu nubraižyta schema (b.l. 14-16, 32-34). Į bylą pateikta ir VĮ Registrų centro duomenų banko ištrauka su pažymėtais statiniais (b.l. 36).
SB (duomenys neskelbtini) valdybos narių 2009-05-24 posėdyje nutarta leisti A. M. skl. Nr. 175 sodo namo statybą įstatymų ir sodo bendrijos (duomenys neskelbtini) vidaus tvarkos taisyklių 19.0 ir 19.1. punktų nustatyta tvarka, t.y. statybos įstatymo nustatyta tvarka parengus projektą ir gavus statybos leidimą – vieną gyvenamąjį namą (sodo namą) ir vieną jo priklausinį (b.l. 51). 2009-08-02 bendrijos valdybos posėdyje svarstytas klausimas dėl per arti kelio statomo namo A. M. skl. Nr. 175; nutarta: paprašyta sustabdyti statybas, sodininkei paaiškinti reikalavimai dėl atstumų (b.l. 53). SB (duomenys neskelbtini) valdybos nariai 2010-04-13 posėdyje nutarė neleisti sodo skl. Nr. 175 statyti namo arčiau kelio nei 3 metrai; konstatuota, jog statybos leidimas nebuvo pateiktas (b.l. 35, 52).
Iš bylos medžiagos matyti, jog žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)k.v.), esantis Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), kuriame yra ginčo statinys, nuosavybės teise Paveldėjimo teisės liudijimų pagrindu priklauso – 3/8 dalys L. M. bei 5/8 dalys – A. M. (b.l. 18). Statiniai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, kad 2010-09-24 projektavimo sąlygų sąvadas vienbučio gyvenamojo namo statybai (nauja statyba) adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., SB (duomenys neskelbtini) skl. Nr. 175, buvo išduotas statytojoms (užsakovėms) L. M. ir A. M., 2012-01-26 posėdžio metu L. M. (V) įtraukta atsakove, todėl laikytina, jog ieškinio reikalavimas reiškiamas tiek atsakovei A. M., tiek atsakovei L. M. (V).
CK 4.103 str. 1 d. nustato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai.
Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punkte apibrėžta savavališkos statybos sąvoka – tai statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statybą leidžiantys dokumentai pagal Statybos įstatymo 2 str. 92 p. - leidimas statyti naują (naujus) statinį (statinius); leidimas rekonstruoti statinį (statinius); leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą (pastatus); statinio projektas, kuriam raštu pritarė įgaliotas (įgalioti) valstybės tarnautojas (tarnautojai); rašytinis (rašytiniai) žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininko (savininkų) ar valdytojo (valdytojų) sutikimas (sutikimai) dėl statybos; leidimas tęsti sustabdytą statybą.
Iš aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad atsakovėms A. M. ir L. V. (M) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), yra pastatytas priestatas, kuris remiantis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 str. 94 p., 2 str. 17 p., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 8.2. punktą, laikytinas naujos statybos neypatingu statiniu.
Atsakovė A. M. atsiliepime teigė, jog vykdė ne naujo statinio statybą, o jo rekonstrukciją, t.y. vienaukštį garažą rekonstravo į dviejų aukštų gyvenamąsias patalpas; pateikė 2005-10-15 sodo pastato nuotraukas (b.l. 66-69). Pažymėtina, jog leidimas sodo namo statybai A. M. buvo išduotas 1988-10-14 (b.l. 71). Byloje pateiktas 1988 m. sodo namelio projektas, iš kurio matyti, jog jame buvo numatytas didesnis nei trijų metrų atstumas nuo projektuojamo sodo namelio iki pravažiavimo kelio (nurodytas atstumas – 500) (b.l. 128-129, 141). Kaip minėta, patikrinimo metu nustatytas atstumas iki pravažiavimo kelio – apie 138 cm.; tokio atstumo iš esmės neneigia ir atsakovė. Taigi šios aplinkybės paneigia atsakovės argumentus, jog priestatai pastatyti pagal leidimą jau užstatytame plote.
Vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu, naujo neypatingo statinio statybai reikalingas statybos projektas ir leidimas statyti naują statinį. Be to, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 4 dalį, Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo 6 straipsnio 4 punktą, statant pastatus arčiau kaip 3 m. atstumu nuo sklypo ribos reikalingas besiribojančių sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinis sutikimas. Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, konstatuotina, jog atsakovės, neturėdamos statybos projekto ir statybos leidimo, žemės sklype kadastrinis (duomenys neskelbtini) pastatė naują neypatingą statinį, t.y. prie esamo statinio (sodo namo schemoje (b.l. 36) pažymėto Nr. 6-5-4-3-7-8), pastatė priestatą (schemoje pažymėtą Nr. 1-2-3-4-5-6 ir 8-7-9-10) 1.38 m., t.y. mažesniu kaip 3 m. atstumu, nuo sklypo ribos, neturėdama su sklypo riba besiribojančio kelio valdytojo SB (duomenys neskelbtini) sutikimo. Kaip minėta, tiek leidimas, projektas, rašytiniai sutikimai yra statybą leidžiantys dokumentai, o statinių statyba jų nesant laikytina savavališka.
Pagal CK 4.103 str. 3 d., teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.
Savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuojanti Statybos įstatymo 2010-07-02 nauja redakcija įsigaliojo nuo 2010-10-01. Šios redakcijos Statybos įstatymo 28 str. 7 d. nustatyta, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; arba 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Šio str. 8 d. nustatyta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Pagal šio str. 9 d., priimdamas vieną iš šio straipsnio 7 dalyje nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nevykdomas, savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis.
Byloje nustatyta, kad dar 2010-09-24 atsakovėms išduotas projektavimo sąlygų sąvadas vienbučio gyvenamojo namo statybai (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., SB (duomenys neskelbtini) skl. Nr. 175 (b.l. 76). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus 2010-09-24 Specialiųjų projektavimo sąlygų statinio architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti 1 punkte nustatyta, jog pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m. atstumu nuo kaimyninių sklypo ribų (STR.2.02.01;2004, 192.1) (b.l. 77). Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2010-07-02 raštu atsakovėms priklausančiame sklype statant vienbutį gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą nustatė sąlygą – išlaikyti reglamentuojamus atstumus nuo projektuojamo gyvenamojo namo ir ūkinio pastato iki numatomų nuotekų šalinimo, vandens tiekimo šaltinių ir kitų pastatų, remiantis STR 2.02.09:2005) (b.l. 78). 2011-11-30 atsakovė buvo pateikusi prašymą Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos leisti vienbučio gyvenamojo namo statybai vieno metro atstumu nuo kelio ribos jai dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 81). Taipogi 2012-07-05 atsakovė pateikė prašymą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyriui prašymą leisti projektuoti gyvenamąjį namą mažesniu nei 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos (b.l. 151). Į bylą atsakovė pateikė įrodymus, jog jau paruošti namo projekto eskizai (b.l. 142-150). Šie duomenys rodo, jog atsakovė ėmėsi priemonių savavališkų statybų įteisinimui. Pagrįsdama atsiliepime nurodytas aplinkybes, jog SB (duomenys neskelbtini) yra pastatų, stovinčių arčiau nei 3 metrų atstumu nuo bendrojo naudojimo kelių, atsakovė pateikė nuotraukas (b.l. 94-98).
Įvertinus byloje esančius duomenis ir nustatytas aplinkybes, teisinį ginčo santykių reglamentavimą, bei vadovaujantis ginčo šalių interesų derinimo, teisingumo ir protingumo, sąžiningumo principais, darytina išvada, kad yra pagrindas atsakovių atžvilgiu taikyti Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p., ir nustatyti šešių mėnesių terminą atsakovėms teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus ginčo objekto statybai įteisinti, t.y. taikyti alternatyvų griovimui pažeistos teisės gynimo būdą. O neįvykdžius teismo nurodymo, atsakovėms turi būti taikomas Statybos įstatymo 28 str. 9 d. nurodymas – savavališkai pastatyto statinio nugriovimas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog ieškinys yra pagrįstas ir dėl aukščiau išdėstytų argumentų tenkintinas iš dalies.
Iš atsakovių lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 139 Lt (po 69,50 Lt) žyminio mokesčio, 35,33 Lt (po 17,66 Lt) pašto išlaidų valstybei bei 1000 Lt (po 500 Lt) trečiojo asmens SB „Rapsas“ naudai (CPK 79 str., 80 str., 82 str., 88 str. 3 p., 6 p., 93 str. 1 d., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
n u sprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakoves A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. M. (V) (a.k. (duomenys neskelbtini) per 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka parengti žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k.v.), Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), esančio priestato (kurio matmenys 350 x 833 x 597 (silikatinės plytos) ir 617 x 833 x 597 (karkasas)) prie esamo sodo pastato (kurio matmenys 425 x 833 x 597) projektinę dokumentaciją ir gauti šio statinio statybą leidžiančius dokumentus.
Atsakovėms A. M. ir L. M. (V.), neįvykdžius įpareigojimo parengti priestato (matmenys 350 x 833 x 597 ir 617 x 833 x 597) prie esamo sodo pastato (matmenys 425 x 833 x 597) projektinę dokumentaciją ir gauti šio statinio statybą leidžiančius dokumentus, – įpareigoti atsakovę A. M. ir L. M. (V), savo lėšomis per 3 mėnesius (pasibaigus nustatytam šešių mėnesių terminui) pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti prie esamo statinio, kurio matmenys 425 x 833 x 597 (sodo namo raudonų plytų) savavališkai pastatytą priestatą, kurio matmenys 350 x 833 x 597 (silikatinės plytos) ir 617 x 833 x 597 (karkasas) bei sutvarkyti statybvietę adresu SB (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Nustatyti, kad atsakovėms A. M. ir L. M. (V) neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti prie esamo statinio, kurio matmenys 425 x 833 x 597 (sodo namo raudonų plytų) savavališkai pastatytą priestatą, kurio matmenys 350 x 833 x 597 (silikatinės plytos) ir 617 x 833 x 597 (karkasas) bei sutvarkyti statybvietę adresu SB (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) pats, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovių.
Priteisti iš atsakovių A. M. ir L. M. (V) po 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens Sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) (į.k. 191478089) naudai.
Priteisti iš atsakovių A. M. ir L. M. (V) po 87,16 Lt (aštuoniasdešimt septynis litus 16 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Spendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.