Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-04-29 · Administracinė byla Nr. I-2143-764/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-04-29
Bylos Nr.
I-2143-764/2014
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00078-2013-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
R. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio teritorinės ligonių kasos, Sveikatos apsaugos ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2143-764/2014Proceso Nr. 3-65-3-00078-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant atsakovės atstovams Donatui Paruliui, Tomai Šeštokienei ir Aušrai Vitkevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio teritorinės ligonių kasos ir Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013-09-26 nutartimi išskyrė R. P. skunde pareikštą reikalavimą dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir administracinę bylą pagal teismingumą perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nes pareiškėjas R. P. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad žalą kildina iš Panevėžio teritorinės ligonių kasos ir Sveikatos apsaugos ministerijos veiksmų.

Žemesnės instancijos teismas

Pagrįsdamas savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas nurodė, kad dėl neteisėtų Panevėžio teritorinės ligonių kasos veiksmų, kuriais jam buvo atsisakyta skirti dantų protezavimą, kompensuojamą privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, bei dėl neteisėto reguliavimo, kuriuo remiantis toks sprendimas priimtas, jis patyrė 10 000 Lt neturtinę žalą, kurią pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas privalo atlyginti valstybė. Sprendimas neskirti jam dantų protezavimo, kompensuojamo iš PSDF biudžeto, buvo priimtas remiantis sveikatos apsaugos ministro 2005-11-21 įsakymu Nr. V-890 patvirtinto Dantų protezavimo paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 2.1 p., nustatančiu, kad teisę į dantų protezavimą, kompensuojamą iš PSDF biudžeto, turi apdraustieji sveikatos draudimu asmenys, kurie yra įgiję teisę gauti senatvės pensiją. Vidaus reikalų ministerijos kanclerio 2009-10-05 sprendimu pareiškėjui buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą, t. y. jis nėra senatvės pensininkas. Pareiškėjo nuomonė, tokios Tvarkos aprašo nuostatos, o tuo labiau Panevėžio teritorinės ligonių kasos sprendimas, diskriminuoja asmenis dėl jų amžiaus. Diskriminaciją dėl amžiaus draudžia ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucija, bet ir Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, taip pat Lygių galimybių įstatymas. Dėl laiku neskirto dantų protezavimo, kompensuojamo iš PSDF biudžeto lėšų, pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinius skausmus ir nepatogumus, yra suvaržytas, nes negali valgyti, šypsotis ir bendrauti. Kadangi kompensavimas nebuvo skirtas dėl diskriminacijos, pareiškėjas prarado pagarbą valstybei.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Panevėžio teritorinė ligonių kasa atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 93–94) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymėjo, kad Panevėžio teritorinė ligonių kasa 2012-12-06 ir 2012-12-14 raštais informavo pareiškėją, kad jis neatitinka Tvarkos aprašo nuostatų, todėl dantų protezavimo paslaugos, kompensuojamos iš PSDF biudžeto, jam negali būti teikiamos. Šie raštai yra informacinio pobūdžio ir jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia. Atsižvelgiant į tai, kad Panevėžio teritorinės ligonių kasos veiksmai niekai neįtakojo ir negalėjo įtakoti pareiškėjo teisių apimties, konstatuotina, kad jie negali būti pripažinti neteisėtais. Vadinasi, nagrinėjamu atveju negali būti nustatyta viena iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėti veiksmai.

Teismo posėdyje atsakovės atstovės su pareiškėjo skundu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 97–103) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą arba bylą nutraukti.

Atsiliepime pažymėjo, kad Panevėžio teritorinės ligonių kasos 2012-12-14 raštu Nr. 12-3685 nebuvo atsisakyta įrašyti pareiškėją į laukiančiųjų dantų protezavimo sąrašą, o tik paaiškinta dėl įrašymo tvarkos. Vadinasi, šis raštas yra tik informacinio pobūdžio ir pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia. Tai konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-14 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS756-324/2013. Panevėžio teritorinė ligonių kasa, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, teisingai nustatė, kad jis neatitinka Tvarkos aprašo 2 p. reikalavimų, nes yra pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, bet ne valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos gavėjas. Pagal Tvarkos aprašo 2 p. nuostatas, teisė į dantų protezavimo paslaugas kompensuojamas iš PSDF biudžeto suteikiama visiems asmenim, kurie sulaukia senatvės pensijos amžiaus, todėl negali būti teigiama, kad šios nuostatos yra diskriminacinio pobūdžio. Nagrinėjamu atveju negali būti nustatyti nei Sveikatos apsaugos ministerijos nei Panevėžio teritorinės ligonių kasos neteisėti veiksmai, todėl valstybei pagal CK 6.271 str. civilinė atsakomybė negali kilti. Pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra visiškai nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas keliamas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti jam iš Lietuvos valstybės 10 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Pagal CK 6.271 str. 1 d., žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 str. numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo pripažįstamas pagrįstu tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. ne tik neteisėtus valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmus, tačiau ir padarytą žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą) (ABTĮ 23 str. 1 d. 6 ir 7 p.). Pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas nustato nagrinėjamos bylos ribas bei pasirinktą gynybos būdą. Priimdamas sprendimą, teismas negali pakeisti pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ir peržengti nagrinėjamos bylos ribų.

Kaip matyti iš skundo turinio ir Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013-09-26 nutarties, kuria pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, išskirta į atskirą bylą ir perduota nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (b. l. 87–88), pareiškėjo reikalavimas dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo grindžiamas tuo, kad Panevėžio teritorinė ligonių kasa 2012-12-14 sprendimu Nr. 12-3685 nepagrįstai atsisakė skirti pareiškėjui dantų protezavimo išlaidų kompensaciją iš PSDF biudžeto lėšų, nes sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinto Tvarko aprašo nuostatos, kuriomis ji rėmėsi, diskriminuoja asmenis dėl jų amžiaus. Vadinasi, iš esmės jam padarytą neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš netinkamai nustatyto teisinio reguliavimo, kurio pagrindu buvo priimtas jam nepalankus Panevėžio teritorinės ligonių kasos sprendimas.

Bylos duomenys tvirtina, kad R. P. 2012-12-07 Panevėžio teritorinei ligonių kasai padavė prašymą dėl sunkios materialinės padėties įrašyti jį į eilę kompensuojamam dantų protezavimui (b. l. 57). Panevėžio teritorinė ligonių kasa, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2012-12-14 sprendimu Nr. 12-3685 nurodė, kad pareiškėjas nepatenka nei į vieną Tvarkos apraše nurodytą grupę, todėl negali būti įrašytas į laukiančiųjų dantų protezavimo asmenų sąrašą (b. l. 59).

Asmenų, turinčių teisę gauti dantų protezavimo paslaugas, įrašymą į sąrašus, šių paslaugų teikimo tvarką, sutarčių dėl dantų protezavimo paslaugų išlaidų kompensavimo apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu sudarymo, taip pat lėšų šioms išlaidoms kompensuoti skyrimo, apskaitos bei atskaitomybės tvarką nustato sveikatos apsaugos ministro 2005-11-21 įsakymu Nr. V-890 patvirtintas Dantų protezavimo paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo iš PSDF biudžeto tvarkos aprašas. Pagal Tvarkos aprašo 2 p., teisę į dantų protezavimą, kompensuojamą iš PSDF biudžeto, turi apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu: asmenys, kuriems sukako senatvės pensijos amžius, nustatytas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 21 str. (2.1. p.); asmenys, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais (2.2. p.); vaikai, kaip numatyta pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 str. (2.3. p.).

Nustatyta ir ginčo byloje dėl to nėra, kad pareiškėjas nepatenka nei į vieną iš Tvarkos aprašo 2 p. nurodytų kategorijų. Vidaus reikalų ministerijos kanclerio sprendimu jam yra paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą, tačiau jis nėra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus.

Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad Panevėžio teritorinė ligonių kasa, gavusi pareiškėjo 2012-12-06 prašymą, neturėjo teisinio pagrindo priimti sprendimą ir įrašyti pareiškėją į eilę dantų protezavimo paslaugoms kompensuojamoms iš PSDF biudžeto lėšų. Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjas ne tik neatitinka Tvarkos aprašo 2 p. nustatytų reikalavimų, tačiau dėl įrašymo eilę iš PSDF biudžeto kompensuojamom dantų protezavimo paslaugoms gauti kreipdamasis į Panevėžio teritorinę ligonių kasą, nesilaikė Tvarkos aprašo II skyriaus nuostatų. Panevėžio teritorinė ligonių kasa, gavusi tokį pareiškėjo prašymą, net ir tuo atveju jei jis atitiktų Tvarkos apraše nustatytus reikalavimus, negalėtų priimti jo norimo sprendimo.

Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas taip pat grindžia ir tuo, kad Tvarkos aprašo 2.1. p. nuostatos yra diskriminacinio pobūdžio ir pažeidžia jo Konstitucines teises.

Pasisakydamas dėl šių pareiškėjo skundo argumentų pagrįstumo, teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos teisėje galioja įstatymo ar kito teisės akto teisėtumo prezumpcija. Valstybės valdžios institucijos negali atsisakyti taikyti nustatyta tvarka paskelbtame ir galiojančiame norminiame teisės akte nustatytus reikalavimus. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 2 str. 13 d. nustatyta, kad norminis teisės aktas – įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Sveikatos apsaugos ministro 2005-11-21 įsakymu Nr. V-890 patvirtintas Dantų protezavimo paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo iš PSDF biudžeto tvarkos aprašas yra norminis teisės aktas, paskelbtas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal ABTĮ 20 str. 1 d. 3 p. ir 110 str. 1 d., teisė spręsti dėl centrinio valstybinio administravimo subjekto priimto norminio teisės akto atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui suteikta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Prašymus ištirti centrinio valstybinio administravimo subjekto priimto norminio teisės akto atitiktį įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui turi teisę pateikti teismai (ABTĮ 110 str. 1 d.), taip pat kiti subjektai, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 111 str. 1 d.). Teismas atkreipia dėmesį, kad pagrindas spręsti, ar įstatymas neprieštarauja Konstitucijai, o kitas norminis aktas – įstatymui, yra teisiškai pagrįsta abejonė.

Pareiškėjas nurodo, kad nustačius tokį teisinį reguliavimą buvo pažeistas Konstitucijos 29 str. įtvirtintas visų asmenų lygybės principas, taip pat iš esmės analogiškos tarptautinių teisės aktų nuostatos, draudžiančios diskriminuoti asmenį dėl rasės, lyties, tautybės, amžiaus ir kt.

Aiškindamas Konstitucijos 29 str. įtvirtinto visų asmenų lygybės principo turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikriems asmenims, priklausantiems skirtingoms kategorijoms, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Diferencijuotas teisinis reguliavimas, taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nelaikytinas diskriminaciniu. Teismo vertinimu, nustatant asmenų, turinčių teisę į iš PSDF biudžeto kompensuojamas dantų protezavimo paslaugas, buvo atsižvelgta į socialiai labiausiai pažeidžiamų asmenų ratą, t. y. senatvės pensininkus, neįgaliuosius ir vaikus. Kitiems asmenims, kurių socialinė padėtis būtų panaši į pareiškėjo, teisė į dantų protezavimo paslaugų kompensavimą taip pat nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad, nustatant tokį teisinį reguliavimą, buvo siekiama pozityvių tikslų, todėl teismui abejonių dėl Tvarkos aprašo 2 p. nuostatų atitikties Konstitucijoje įtvirtintiems principams nekyla.

Atsižvelgiant į tai, kad nurodytas norminis teisės aktas yra galiojantis ir turi būti taikomas, nagrinėjamu atveju negali būti konstatuota viena iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėti valdžios institucijos veiksmai. Nenustačius neteisėtų veiksmų fakto, pagrindo vertinti kitų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą nėra. Pareiškėjo R. P. skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str. teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjo R. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Egidija Puzinskaitė