Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-08-05 · Civilinė byla Nr. 2A-638-275/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-08-05
Bylos Nr.
2A-638-275/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė (pran.), Algirdas Auruškevičius, Henrichas Jaglinskis
Ieškovas
J. G.
Atsakovas
A. U.
Kategorijos
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr. 2A-638-275/08

Teisėja Rima Bražinskienė Procesinio sprendimo kategorija 42.10.; 45.1.;

121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2008 m. rugpjūčio 5 d.,

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,kolegijos teisėjų Algirdo Auruškevičiaus ir Henricho Jaglinskio,sekretoriaujant D.Šernaitei,dalyvaujant ieškovui J. G., atsakovui A. U.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovui A. U. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. U., kuriuo prašė pripažinti 2004 m. rugsėjo 15-16 d. žodinį sandorį, sudarytą tarp šalių dėl keleivinio automobilio BMV 318 pirkimo-pardavimo negaliojančiu dėl apgaulės nuo jo sudarymo momento bei taikyti restituciją, grąžinant ieškovui minėtą automobilį su registracijos dokumentais, o atsakovui - 400 Lt, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004 m. rugsėjo 15-16 d. tarp šalių buvo sudarytas žodinis sandoris dėl keleivinio automobilio BMV 318 pirkimo-pardavimo, pagal kurį ieškovas J. G. perdavė atsakovui A. U. minėtą automobilį su visais dokumentais bei rakteliais, o atsakovas jam sumokėjo 400 Lt avanso, susitarus, kad pirkimo-pardavimo sandoris bus sudarytas raštu tuomet, kai atsakovas sumokės ieškovui likusius sutartus 1 200 Lt (sandorio suma 1 600 Lt). Ieškovas nurodė, kad atsakovas ilgą laiką neatsiskaitė už perduotą automobilį, o vėliau ėmė slapstytis, todėl 2006 m. ieškovas kreipėsi į Vilniaus m. VPK kriminalinės policijos nusikaltimų tarnybos autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyrių dėl automobilio pasisavinimo. Pagal jo pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1008-06 pagal BK 183 str. 1 d., kuris buvo nutrauktas 2007 m. gegužės 9 d. dėl to, kad nėra nusikalstomos veikos požymių pagal BPK 3 str. 1 d. 1 p. Atsakovas A. U. iki šiol automobilio ieškovui negrąžino ir su juo galutiniai neatsiskaitė. Nors automobilio pirkimo-pardavimo sutartis raštu sudaryta nebuvo dėl atsakovo kaltės, tačiau A. U. automobilis buvo perduotas, už jį atsakovas jam sumokėjo 400 Lt avanso automobilio perdavimo momentu. Ieškovo nuomone, atsakovas apgaulės būdu įgijo iš jo automobilį BMV 318 neketindamas jam sumokėti sutartos sumos arba grąžinti automobilio, dėl šių aplinkybių buvo sudarytas nenaudingas ieškovui sandoris, kuris pripažintinas negaliojančiu CK 1.91 str. 1 d. pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008-03-12 spendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad keleivinis automobilis yra registruojamas turtas ir įstatymas reikalauja, kad sandoriai dėl jo likimo būtų sudaromi rašytine forma (CK 1.73 str.). Nuosavybės teisė į registruojamą turtą atsiranda nuo įregistravimo momento, nes įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas (CK 1.75 str. 1 d.). Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo 2007-11-22 įstatymo Nr. X-1337 27 str. 1, 3, 4 d. numato, kad Lietuvos Respublikoje viešajame eisme dalyvauti leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, kurios registruojamos Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registre, Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registrą tvarko vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga – Vidaus reikalų ministerija ir registro tvarkymo įstaiga – valstybės įmonė „Regitra“. Pagal Kelių transporto priemonių registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2005-11-28 nutarimu Nr. 1286, 9.2. p., 12.3. registro tvarkymo įstaigai - VĮ „Regitra“, kuri registruoja transporto priemones, pareiškėjas su prašymu pateikia, be kitų dokumentų, transporto priemonės įsigijimą (valdymo pagrindą) patvirtinantį dokumentą (Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių, patvirtintų VRM 2001-05-25 įsakymu Nr. 260, 2006-07-13 įsakymo Nr. 1V-268 redakcija, pakeista 2007-12-27 įsakymu Nr. 1V-447, 60.6 p.). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šalių sudarytas 2004 m. rugsėjo 14-15 d. žodinis sandoris, pagal kurį J. G. pardavė A. U. keleivinį automobilį BMV 318, v.n. (duomenys neskelbtini) už 1 600 Lt, turėjo būti sudarytas rašytine forma ir, be to, įregistruotas viešame registre. CK 1.93 str. numato, kad įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Teismas pažymėjo, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, nesilaikant rašytinės formos, galioja šalims, nes toks negaliojimas įsakmiai įstatymuose nenurodytas (CK 1.93 str.), tačiau atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (CK 1.93 str. 2 d.). Byloje nustatyta, kad nėra ginčo dėl 2004 m. rugsėjo 14-15 d. įvykusio tarp šalių žodinio sandorio, kuriuo metu kurią J. G. pardavė A. U. keleivinį automobilį BMV 318, v.n. (duomenys neskelbtini) už 1 600 Lt, sudarymo bei įvykdymo, nes A. U. patvirtino, kad ginčo automobilį su visais dokumentais bei rakteliais iš J. G. paėmė. CK 4.49 str. 1 d. numato, kad daikto įgijėjas nuosavybės teise į daiktus įgyja nuo to jų perdavimo įgijėjui momento, jei įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, o CK 6.317 str. 4 d. numato, kad laikoma, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus įvykdyta, kai jis perduoda daiktą pirkėjui valdyti arba sutinka, kad pirkėjas pradėtų daiktus valdyti, ir pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys. Teismas motyvavo, kad nėra pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu pagal CK 1.80 str. kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantį, t.y. niekinį sandorį, nors tokio reikalavimo ir nepareikšta. Ieškovo ieškinio pagrindas - sandorio pripažinimas negaliojančiu dėl apgaulės nuo jo sudarymo momento pagal CK 1.91 str. negali būti pripažintas pagrįstu dėl sprendime nurodytų motyvų ir šalių laisvos valios sudarant paminėto automobilio pirkimo-pardavimo sandorį. Ieškovo J. G. motyvai, kad atsakovas A. U. ir neketino galutiniai atsisakyti už pirktą automobilį, t.y. jį apgavo, be to, sandoris yra nenaudingas ieškovui, yra neįrodyti. Teismas pažymėjo, kad jei galiojant sandoriui, pirkėjas (atsakovas) laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, ieškovas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas (CK 6.314 str. 5 d.), tačiau ši aplinkybė nelaikoma apgaule.

III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Ieškovas J. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008-03-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą. Pripažinti žodinį sandorį, įvykusį 2004 m. rugsėjo 15-16 d. tarp ieškovo ir atsakovo dėl automobilio BMW 318 pirkimo-pardavimo negaliojančiu dėl apgaulės. Taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui J. G. visą, ką yra iš jo gavęs - automobilį BMW 318 bei automobilio registracijos dokumentus. Priteisti iš atsakovo ieškovo naudai visas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu bei 100 Lt žyminio mokesčio (už ieškinį pirmosios instancijos teismui) ir 114 Lt (už apeliacinį skundą). Nurodo, kad teismas klaidingai konstatavo, jog byloje nebuvo ginčo dėl šalių ketinimų, sutarties prigimties, esmės ir jos dalyko, nes ieškovas ir atsakovas 2004 m. rugsėjo 14-15 d. sudarė žodinį kilnojamojo daikto - automobilio BMW 318 pirkimo-pardavimo sandorį, pagal kurį minėtas automobilis su registracijos dokumentais buvo perduotas atsakovui A. U., o pastarasis įsipareigojo sumokėti 1 600 Lt už pirktą automobilį. Šioje byloje šalių nurodomos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas praktiškai yra susiję su žodinės anksčiau minėto automobilio pirkimo-pardavimo sutarties aiškinimu ir taikymu. Tarp ieškovo ir atsakovo yra kilęs ginčas dėl sutarties galiojimo, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybių bei sutartyje numatytų sąlygų tikrosios prasmės, todėl ši sutartis turėjo būti aiškinama, remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 str.). Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai ir tikroji jų valia. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos (CK 6.193 str. 2 d.). Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo ir šalių elgesį po sutarties sudarymo bei į kitas reikšmingas aplinkybes. Bylą nagrinėjęs Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas nepakankamai aiškinosi tikruosius šalių ketinimus, kadangi automobilis yra registruojamas turtas ir įstatymas reikalauja, kad sandoriai dėl jo būtų sudaromi rašytine forma (CK 1.73 str.). Nuosavybės teisė į registruojamą turtą atsiranda nuo įregistravimo momento, nes įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių registraciją. Šiuo atveju, aiškinant žodinę sutartį tarp ieškovo ir atsakovo, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad tokiomis pat aplinkybėmis analogiški šalims protingi asmenys šiai sutarčiai būtų suteikę tik susitarimo dėl būsimos sutarties sudarymo reikšmę. Atsižvelgiant į byloje išdėstytas aplinkybes akivaizdu, kad nuosavybės teisių į automobilį perėmimas galimas tik sudarius rašytinį sandorį ir įvykdžius būtiną automobilio registraciją. Teismas klaidingai konstatavo, kad abi šalys pripažino faktą (CPK 187 str. 1 d. 2 p.), jog pirkimo-pardavimo sandoris įvyko 2004 m. rugsėjo 14-15 d. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog tai iš mano pusės buvo tik siūlymas sudaryti sutartį ir leidimas laikinai naudotis automobiliu atsakovui A. U. A. U., piktnaudžiaudamas ieškovo pasitikėjimu, nebeatidavė jam priklausančio automobilio ir nebesudarė tinkamos formos pirkimo-pardavimo sutarties. Atsakovas šį susitarimą aiškino jam naudinga prasme - kaip įvykusį pirkimo-pardavimo sandorį. Šioje situacijoje ieškovas nežinojo ir negalėjo žinoti A. U. tikrųjų ketinimų - pasisavinti automobilį ir neteisėtai jį perleisti trečiajam asmeniui. CK 1.91 str. 1 d. numato, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį.

Atsiliepimas

Atsakovas A. U. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti teismo sprendimą, ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Teismas, priimdamas teismo sprendimą, CPK 185 str. pagrindu įvertino byloje esančius įrodymus visapusiškai ir objektyviai, vertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė materialinės teisės normas. Teismas teisingai nustatė, kad tarp šalių 2004 m. rugsėjo 14-15 d. buvo sudarytas žodinis sandoris, pagal kurį atsakovui J. G. pardavė keleivinį automobilį BMW 318. Tai pripažino ir pats ieškovas. Atsakovas, gavęs automobilį su dokumentais ir rakteliais, sumokėjo sutartą už automobilio pirkimą kainą - 1 600 Lt. Prieš pirkimą buvo sumokėtas 400 Lt avansas, ieškovas tai pripažino, teismas tai nustatė, nes pagal CPK 177 str. 2 d. šalių paaiškinimai yra vienas iš įrodymų civilinėje byloje. Teismas teisingai išaiškino šalių sandorio sudarymą žodžiu, nes įstatyme (CK 1.93 str.) nėra įsakmiai nurodyta, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutarties rašytine forma nesilaikymas daro sandorį negaliojančiu. Atsakovas už automobilį atsiskaitė pilnai, pagal sandorį yra pilnai įvykdyti atsakovo, šalių, ketinimai ir valia. Ieškovo nurodymas, kad jis iš viso nenorėjo automobilio parduoti, o tik davė pasinaudoti yra ieškovo sugalvota versija. Ieškovas ir atsakovas nebuvo pažįstami, todėl negalėjo pasitikėti vienas kitu, kad ieškovas būtų leidęs atsakovui naudotis jo automobiliu. Nebuvo pagrindo taikyti CK 1.91 str. 1 d. normas dėl sandorio sudarymo dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, nes sandoris buvo sudarytas šalių laisva valia, prieš tai aptarus sandorio vykdymo sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Vilniaus m. apylinkės prokuratūros 2007-05-03 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, pradėtą pagal ieškovo J. G. pareiškimą, nurodyta, kad ieškovas su atsakovu sudarė žodinę pirkimo-pardavimo sutartį, jos sudarymo metu buvo susitarta, kad A. U. automobilio kainą sumokės vėliau, toks susitarimas negali būti laikomas apgaule. Ieškovas savo reikalavimus grindė tuo pagrindu, kad pirkimo pardavimo sutartis sudaryta jį apgavus, todėl sandoris pripažintinas negaliojančiu. Ieškovas, teigdamas, kad atsakovas dalinai įmokėjo kainos už automobilį sumą, tuo pats paneigia sandorio sudarymą dėl apgaulės. Tuo atveju, jei pirkėjas, įsipareigojęs ateityje sumokėti likusią pinigų sumą pagal sandorį laiku neįvykdo šios prievolės, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas (LR CK 6.314 str. 5 d. ). Tokio rašytinio reikalavimo byloje ieškovas nėra pareiškęs, todėl teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, ar privalo atsakovas sumokėti ieškovui dalį sutartos kainos už automobilį. Ieškovas reikalavo patikslintu ieškiniu ( b.l.12-13) taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą grąžinti automobilį. Padarius išvadą, kad nėra pagrindo pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia, teismas neturėjo pagrindo taikyti restitucijos pagal LR CK 1.80 str. 2 d.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog sandoris dėl automobilio pirkimo-pardavimo turėjo būti sudarytas rašytine forma, yra pagrįsta. Ieškovas byloje nereiškia reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu dėl to, kad jis buvo sudarytas nesilaikant įstatymo reikalaujamos formos (LR CK 1.93 str. 1 d. ). Šioje byloje šalys neturi teisės remtis liudytojų parodymais, kadangi ginčas kilo dėl sandorio įvykdymo fakto (LR CK 1.93 str. 2 d. ). Ieškovui teigiant, kad atsakovas jam nesumokėjo pagal sandorį visos sumos, o atsakovui teigiant, kad jis sumokėjo visą sumą ir nesant kitų įrodymų dėl šios aplinkybės, teismas daro išvadą, kad ieškovas turėjo galimybę, elgdamasis protingai ir apdairiai, turėti negrąžintos skolos iš atsakovo įrodymus, tačiau jais nepasirūpino, todėl pripažintina, kad neįrodė aplinkybės, kad atsakovas jam liko skolingas 1200 Lt. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog ieškovas turi aukštąjį išsilavinimą, yra brandaus amžiaus žmogus (gim. 1960 m.), todėl turėjo suvokti, kad, perleisdamas naudotis transporto priemonę be rašytinės sutarties kitam asmeniui ir leisdamas ja naudotis nuo 2004 m. 09 mėn. iki 2007 m. 07 mėn., elgiasi nerūpestingai savo vardu registruoto turto atžvilgiu. Kadangi ieškovas kaip daikto pardavėjas turėjo galimybę atsisakyti perduoti automobilį, kol nebus sudaryta rašytinė sutartis, pripažintina, kad ieškovas elgėsi neapdairiai, todėl prarado galimybę apginti savo teises dėl savo paties veiksmų.

Byloje nustatyta, kad atsakovas yra pardavęs ieškovo vardu įregistruotą automobilį nenustatytam asmeniui 2004 ar 2005 m. Iš to darytina išvada, kad asmuo, įsigijęs automobilį, juo naudojasi kaip savo turtu, tačiau nėra jo įregistravęs, todėl tikslinga apie tai informuoti Vilniaus m. kelių policiją. Ieškovas byloje nėra pareiškęs reikalavimo pripažinti žodinį sandorį automobilio pirkimo-pardavimo sutartimi, tačiau teismas pagal byloje pateiktus įrodymus turi pagrindo daryti išvadą, kad J. G. 2004 m. rugsėjo mėn. pardavė automobilį BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. U. Tai, kad automobilį iš atsakovo yra nusipirkęs nenustatytas asmuo ir juo naudojasi jo neįregistravęs, yra LR Saugaus eismo įstatymo reikalavimų pažeidimu, todėl tikslinga priimti atskirąją nutartį, informuojant Kelių policiją, jog šiuo automobiliu naudojasi savininkas jo neįregistravęs.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str.1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Danutė KutrienėKolegijos teisėjai Algirdas AuruškevičiusHenrichas Jaglinskis