Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovas J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. U., kuriuo prašė pripažinti 2004 m. rugsėjo 15-16 d. žodinį sandorį, sudarytą tarp šalių dėl keleivinio automobilio BMV 318 pirkimo-pardavimo negaliojančiu dėl apgaulės nuo jo sudarymo momento bei taikyti restituciją, grąžinant ieškovui minėtą automobilį su registracijos dokumentais, o atsakovui - 400 Lt, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004 m. rugsėjo 15-16 d. tarp šalių buvo sudarytas žodinis sandoris dėl keleivinio automobilio BMV 318 pirkimo-pardavimo, pagal kurį ieškovas J. G. perdavė atsakovui A. U. minėtą automobilį su visais dokumentais bei rakteliais, o atsakovas jam sumokėjo 400 Lt avanso, susitarus, kad pirkimo-pardavimo sandoris bus sudarytas raštu tuomet, kai atsakovas sumokės ieškovui likusius sutartus 1 200 Lt (sandorio suma 1 600 Lt). Ieškovas nurodė, kad atsakovas ilgą laiką neatsiskaitė už perduotą automobilį, o vėliau ėmė slapstytis, todėl 2006 m. ieškovas kreipėsi į Vilniaus m. VPK kriminalinės policijos nusikaltimų tarnybos autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyrių dėl automobilio pasisavinimo. Pagal jo pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1008-06 pagal BK 183 str. 1 d., kuris buvo nutrauktas 2007 m. gegužės 9 d. dėl to, kad nėra nusikalstomos veikos požymių pagal BPK 3 str. 1 d. 1 p. Atsakovas A. U. iki šiol automobilio ieškovui negrąžino ir su juo galutiniai neatsiskaitė. Nors automobilio pirkimo-pardavimo sutartis raštu sudaryta nebuvo dėl atsakovo kaltės, tačiau A. U. automobilis buvo perduotas, už jį atsakovas jam sumokėjo 400 Lt avanso automobilio perdavimo momentu. Ieškovo nuomone, atsakovas apgaulės būdu įgijo iš jo automobilį BMV 318 neketindamas jam sumokėti sutartos sumos arba grąžinti automobilio, dėl šių aplinkybių buvo sudarytas nenaudingas ieškovui sandoris, kuris pripažintinas negaliojančiu CK 1.91 str. 1 d. pagrindu.

Ieškovas J. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008-03-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą. Pripažinti žodinį sandorį, įvykusį 2004 m. rugsėjo 15-16 d. tarp ieškovo ir atsakovo dėl automobilio BMW 318 pirkimo-pardavimo negaliojančiu dėl apgaulės. Taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui J. G. visą, ką yra iš jo gavęs - automobilį BMW 318 bei automobilio registracijos dokumentus. Priteisti iš atsakovo ieškovo naudai visas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu bei 100 Lt žyminio mokesčio (už ieškinį pirmosios instancijos teismui) ir 114 Lt (už apeliacinį skundą). Nurodo, kad teismas klaidingai konstatavo, jog byloje nebuvo ginčo dėl šalių ketinimų, sutarties prigimties, esmės ir jos dalyko, nes ieškovas ir atsakovas 2004 m. rugsėjo 14-15 d. sudarė žodinį kilnojamojo daikto - automobilio BMW 318 pirkimo-pardavimo sandorį, pagal kurį minėtas automobilis su registracijos dokumentais buvo perduotas atsakovui A. U., o pastarasis įsipareigojo sumokėti 1 600 Lt už pirktą automobilį. Šioje byloje šalių nurodomos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas praktiškai yra susiję su žodinės anksčiau minėto automobilio pirkimo-pardavimo sutarties aiškinimu ir taikymu. Tarp ieškovo ir atsakovo yra kilęs ginčas dėl sutarties galiojimo, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybių bei sutartyje numatytų sąlygų tikrosios prasmės, todėl ši sutartis turėjo būti aiškinama, remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 str.). Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai ir tikroji jų valia. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos (CK 6.193 str. 2 d.). Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo ir šalių elgesį po sutarties sudarymo bei į kitas reikšmingas aplinkybes. Bylą nagrinėjęs Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas nepakankamai aiškinosi tikruosius šalių ketinimus, kadangi automobilis yra registruojamas turtas ir įstatymas reikalauja, kad sandoriai dėl jo būtų sudaromi rašytine forma (CK 1.73 str.). Nuosavybės teisė į registruojamą turtą atsiranda nuo įregistravimo momento, nes įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių registraciją. Šiuo atveju, aiškinant žodinę sutartį tarp ieškovo ir atsakovo, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad tokiomis pat aplinkybėmis analogiški šalims protingi asmenys šiai sutarčiai būtų suteikę tik susitarimo dėl būsimos sutarties sudarymo reikšmę. Atsižvelgiant į byloje išdėstytas aplinkybes akivaizdu, kad nuosavybės teisių į automobilį perėmimas galimas tik sudarius rašytinį sandorį ir įvykdžius būtiną automobilio registraciją. Teismas klaidingai konstatavo, kad abi šalys pripažino faktą (CPK 187 str. 1 d. 2 p.), jog pirkimo-pardavimo sandoris įvyko 2004 m. rugsėjo 14-15 d. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog tai iš mano pusės buvo tik siūlymas sudaryti sutartį ir leidimas laikinai naudotis automobiliu atsakovui A. U. A. U., piktnaudžiaudamas ieškovo pasitikėjimu, nebeatidavė jam priklausančio automobilio ir nebesudarė tinkamos formos pirkimo-pardavimo sutarties. Atsakovas šį susitarimą aiškino jam naudinga prasme - kaip įvykusį pirkimo-pardavimo sandorį. Šioje situacijoje ieškovas nežinojo ir negalėjo žinoti A. U. tikrųjų ketinimų - pasisavinti automobilį ir neteisėtai jį perleisti trečiajam asmeniui. CK 1.91 str. 1 d. numato, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį.