Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas

2018-02-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-825-908/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Baudžiamasis įsakymas
Data
2018-02-12
Bylos Nr.
1-825-908/2018
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00541-2015-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Priimtas baudžiamasis įsakymas
Teisėjas
Eglė Gruodienė
Kaltinamasis
J. M. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-825-908/2018Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00541-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.8.1.; (S) 1.2.18.10.; 2.12.1.4.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,

išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

J. M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šalčininkų r., Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) Šalčininkų r. sav., turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neteistas, kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. B., nuo 1994-05-31 iki dabar būdamas UAB „O“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kurios registracijos adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2013-12-04, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, neteisėtai, sąmoningai organizavo juridinio asmens - UAB „O“ apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymą, šio juridinio asmens buhalterinėje apskaitoje neatvaizduojant dalies įvykusių ūkinių operacijų ir dalies gautų pajamų bei patirtų išlaidų, o būtent: vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau - BAĮ) 21 straipsnio 1 dalies nuostata, jog „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB „O“ buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą, laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2013-12-04 organizavo apgaulingą apskaitos tvarkymą, t. y.: pažeisdamas BAĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 2 dalies nuostatas „ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais“, 12 str. 4 d. nuostatas „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 16 straipsnio 3 dalies nuostatas „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine - sistemine arba kita tvarka“, UAB „O“ vardu pardavus dalį mėsos gaminių UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), neišrašant PVM sąskaitų-faktūrų ir kasos pajamų orderių dėl gautų grynųjų pinigų 252 752,055 Lt. (73 202,05 Eur) už be apskaitos dokumentų parduotas prekes - mėsos gaminius, tęsdamas nusikalstamą veiką, apie atliktas ūkinės operacijas ir gautas pajamas tyčia nepranešė UAB „O“ apskaitą tvarkančiai buhalterei A. R., dėl ko visos pajamos ir ūkinės operacijos nebuvo atvaizduotos UAB „O“ buhalterinėje apskaitoje, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „O“ turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2011-11-01 iki 2013-11-30.

Be to, J. M. B. nuo 1994-05-31 iki dabar būdamas UAB „O“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kurios registracijos adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2013-12-04, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, neteisėtai, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas ir nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, jų panaudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai: laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2013-12-04 įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „O“ pajamas, pelną ir turtą ir jas pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms, - pažeisdamas 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 (toliau - PVM Įstatymas) 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad „šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą“, PVM Įstatymo 77 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „PVM mokėtojas privalo: 1) tvarkyti apskaitą ir turėti visus šio Įstatymo reikalaujamus dokumentus; 2) laikytis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų dėl prekių tiekimo ir paslaugų teikimo įforminimo; 3) teikti šio Įstatymo reikalaujamas PVM deklaracijas, prekių tiekimo į kitas valstybes nares bei kitas nustatytas ataskaitas ir šio Įstatymo nustatyta tvarka bei terminais mokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotą mokėtiną PVM ir avansinius PVM mokėjimus“, PVM Įstatymo 78 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „Apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM“, PVM Įstatymo 79 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „Įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo (išskyrus Lietuvos Respublikos apmokestinamąjį asmenį, kuriam taikomos šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalies nuostatos) privalo įforminti PVM sąskaita faktūra arba užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą jo vardu įformintų šių prekių ar paslaugų pirkėjas arba trečiasis asmuo“, bei pažeisdamas 2001-12-30 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 (toliau -PMĮ) 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“, 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „mokesčio mokestinis laikotarpis yra mokestiniai metai, jie sutampa su kalendoriniais metais, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita“, 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „pajamos ir sąnaudos pripažįstamos pagal pajamų ir sąnaudų kaupimo bei kims buhalterinę apskaitą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus apskaitos principus, išskyrus atvejus, kai pagal šio skyriaus nuostatas pajamos gali būti pripažįstamos taikant pinigų apskaitos principą, ir šio straipsnio nuostatas“, žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2013-12-04 UAB „O“ vedama apgaulinga buhalterinė apskaita, t. y. dalis jo, J. M. B., vadovaujamos UAB „O“ realizuotų mėsos gaminių - 252 752,055 Lt (73 202,05 Eur) sumai parduota bendrovei UAB(duomenys neskelbtini) , įmonės kodas (duomenys neskelbtini), be pardavimo apskaitos dokumentų, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiai bei nieko apie vykdomą nusikalstamą veiką nežinojusiai buhalterei A. R., privalomai teiktinų ir į UAB „O“ buhalterinę apskaitą įtrauktinų duomenų apie įmonės gautas pajamas bei nurodė paruošti už atitinkamą laikotarpį UAB „O“ PVM deklaracijas forma FR0600 ir pelno mokesčio deklaracijas forma (duomenys neskelbtini) o pastarajai paruošus šios bendrovės PVM deklaracijas ir pelno mokesčio deklaracijas jis, t. y. J. M. B., žinodamas, kad UAB „O“ laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2013-12-04 PVM deklaracijose įrašyti žinomai melagingi, neteisingi duomenys apie šios bendrovės mėsos prekių pardavimo UAB (duomenys neskelbtini) PVM sumas ir, kad minėto laikotarpio mėnesinėse UAB „O“ PVM deklaracijose nepagrįstai 208 886 Lt (60 497, 56 Eur) suma sumažinta pardavimo UAB „O“ apmokestinamoji vertė ir 43 866 Lt (12 704,49 Eur) mokėtino į biudžetą PVM bei tuo pagrindu nepagrįstai bus sumažintas UAB „O“ 2011 m. - 2013 m. apmokestinamasis pelnas, šias PVM deklaracijas ir pelno mokesčio deklaracijas patvirtino savo, kaip UAB „O“ vadovo, elektroniniu parašu ir pateikė šias deklaracijas elektroniniu būdu Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tai yra:

12-22 pateiktoje PVM pirminėje deklaracijoje (forma FR0600) nedeklaravo 1453,68 Lt. (421, 01 Eur) pardavimo PVM ir šia suma sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2011 m. lapkričio mėn. deklaracijoje;08-21 pateiktoje PVM patikslintoje deklaracijoje (forma FR0600) nedeklaravo 2879,84 Lt. (834, 06 Eur) pardavimo PVM ir šia suma sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2011 m. gruodžio mėn. deklaracijoje;

2012-02-24 pateiktoje PVM pirminėje deklaracijoje (forma FR0600) nedeklaravo 2170,36 Lt. (628, 58 Eur) pardavimo PVM ir šia suma sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2012 m. sausio mėn. deklaracijoje;

2012-03-23 pateiktoje PVM pirminėje deklaracijoje (forma FR0600) nedeklaravo 1857,21 Lt. (537, 89 Eur) pardavimo PVM ir šia suma sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2012 m. vasario mėn. deklaracijoje;

2012-04-25 pateiktoje PVM pirminėje deklaracijoje (forma FR0600) nedeklaravo 2580,05 Lt. (747, 23 Eur) pardavimo PVM ir šia suma sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2012 m. kovo mėn. deklaracijoje;

05-24 pateiktoje PVM pirminėje deklaracijoje (forma FR0600) nedeklaravo 1783,89 Lt. (516, 65 Eur) pardavimo PVM ir šia suma sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2012 m. balandžio mėn. deklaracijoje;06-21 pateiktoje PVM patikslintoje deklaracijoje (forma FR0600) nedeklaravo 1842,52 Lt. (533, 63 Eur) pardavimo PVM ir šia suma sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2012 m. gegužės mėn. deklaracijoje;06-16 pateiktoje PVM patikslintoje deklaracijoje (forma FR0600) nedeklaravo 2261,19 Lt. (654, 89 Eur) pardavimo PVM ir šia suma sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2012 m. birželio mėn. deklaracijoje;

2012-08-27 pateiktoje PVM pirminėje deklaracijoje (forma FR0600) nedeklaravo 2036,00 Lt. (589, 67 Eur) pardavimo PVM ir šia suma sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2012 m. liepos mėn. deklaracijoje;

2012-09-25 pateiktoje PVM pirminėje deklaracijoje (forma FR0600) nedeklaravo 1935,43 Lt. (560, 54 Eur) pardavimo PVM ir šia suma sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2012 m. rugpjūčio mėn. deklaracijoje;

2012-10-25 pateiktoje PVM pirminėje deklaracijoje (forma FR0600) nedeklaravo 1665,98 Lt. (482, 50 Eur) pardavimo PVM ir šia suma sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2012 m. rugsėjo mėn. deklaracijoje;

2012-11-23 pateiktoje PVM pirminėje deklaracijoje (forma FR0600) nedeklaravo 1440,43 Lt. (417, 18 Eur) pardavimo PVM ir šia suma sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2012 m. spalio mėn. deklaracijoje;

12-28 pateiktoje PVM patikslintoje deklaracijoje (forma FR0600) nedeklaravo 1308,16 Lt. (378, 87 Eur) pardavimo PVM ir šia suma sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2012 m. lapkričio mėn. deklaracijoje;

2013-02-25 pateiktoje PVM patikslintoje deklaracijoje (forma FR0600) nedeklaravo 1585,40 Lt. (459, 16 Eur) pardavimo PVM ir šia suma sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2012 m. gruodžio mėn. deklaracijoje;

2013-02-25 pateiktoje PVM pirminėje deklaracijoje (forma FR0600) nedeklaravo 1755,20 Lt. (508, 34 Eur) pardavimo PVM ir šia suma sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2013 m. sausio mėn. deklaracijoje;

2013-03-25 pateiktoje PVM pirminėje deklaracijoje (forma FR0600) nedeklaravo 1866,43 Lt. (540, 56 Eur) pardavimo PVM ir šia suma sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2013 m. vasario mėn. deklaracijoje;

2013-04-25 pateiktoje PVM pirminėje deklaracijoje (forma FR0600) nedeklaravo 1653,05 Lt. (478, 76 Eur) pardavimo PVM ir šia suma sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2013 m. kovo mėn. deklaracijoje;

2013-05-24 pateiktoje PVM pirminėje deklaracijoje (forma FR0600) nedeklaravo 1381,06 Lt. (399, 98 Eur) pardavimo PVM ir šia suma sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2013 m. balandžio mėn. deklaracijoje;

2013-06-215 pateiktoje PVM pirminėje deklaracijoje (forma FR0600) nedeklaravo 1884,61 Lt. (545, 82 Eur) pardavimo PVM ir šia suma sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2013 m. gegužės mėn. deklaracijoje;

2013-07-24 pateiktoje PVM pirminėje deklaracijoje (forma FR0600) nedeklaravo 1547,27 Lt. (448, 12 Eur) pardavimo PVM ir šia suma sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2013 m. birželio mėn. deklaracijoje;

2013-08-23 pateiktoje PVM pirminėje deklaracijoje (forma FR0600) nedeklaravo 1442,82 Lt. (417, 87 Eur) pardavimo PVM ir šia suma sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2013 m. liepos mėn. deklaracijoje;

09-25 pateiktoje PVM pirminėje deklaracijoje (forma FR0600) nedeklaravo 1599,22 Lt. (463, 17 Eur) pardavimo PVM ir šia suma sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2013 m. rugpjūčio mėn. deklaracijoje;04-23 pateiktoje PVM patikslintoje deklaracijoje (forma FR0600) nedeklaravo 1480,47 Lt. (428, 77 Eur) pardavimo PVM ir šia suma sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2013 m. rugsėjo mėn. deklaracijoje;

2014-04-23 pateiktoje PVM patikslintoje deklaracijoje (forma FR0600) nedeklaravo 1615,28 Lt. (467, 82 Eur) pardavimo PVM ir šia suma sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2013 m. spalio mėn. deklaracijoje;

2013-04-23 pateiktoje PVM patikslintoje deklaracijoje (forma FR0600) nedeklaravo 840,50 Lt. (243, 43 Eur) pardavimo PVM ir šia suma sumažino mokėtiną į biudžetą PVM 2013 m. lapkričio mėn. deklaracijoje;

2013-05-31 pateiktoje 2012 m. pelno mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) nedeklaravo į biudžetą mokėtinos 16 048 Lt (4 647,82 Eur) pelno mokesčio sumos. Tokiu būdu, J. M. B., žinodamas, kad UAB „O“ laikotarpiu nuo 2011-11-01 iki 2013-12-04 PVM deklaracijose įrašyti žinomai melagingi, neteisingi duomenys apie šios bendrovės mėsos prekių pardavimą UAB (duomenys neskelbtini), šias PVM deklaracijas ir pelno mokesčio deklaraciją patvirtinęs savo, kaip UAB „O“ vadovo, elektroniniu parašu, pateikė šias deklaracijas elektroniniu būdu Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. M. B. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (papildomai) kaltinamasis J. M. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad UAB „O“ pradėjo dirbti 1994 m. gegužės mėnesį. Visą laiką bendrovėje dirbo direktoriumi, yra UAB „O“ akcininkas, jam priklauso 47 procentai akcijų. UAB „O“ superka iš fizinių ir juridinių asmenų žalią mėsą, gyvulius, juos skerdžia, nes tari skerdyklą, pagamina mėsos gaminius, juos išrūko, sūdo ir gaminius realizuoja Lietuvos Respublikoje ir labai nedidelį kiekį užsienyje. Bendrovėje jis atsakingas pilnai už visą bendrovės veiklą, numatytą Akcinių bendrovių įstatyme. Jis ieško mėsos tiekėjų, pirmą kartą pasirašant sutartį važiuoja asmeniškai pas tiekėjus, derina kainas, bendrovėje už kasą atsakinga A. B., už buhalterinę apskaitą -A. R., už sandėlį - I. B., komercijos reikalais jo pavaduotojas yra V. T.. 1994 m. gegužės mėn. įkūrė UAB „O“ ir viena iš prekybos vietų buvo Halės turgavietėje, Vilniuje, kur prekiavo ir UAB(duomenys neskelbtini) . Tokiu būdu turgavietėje susitiko L. L. vyrą Jevgenijų, su juo kalbėjo ir išaiškėjo, kad jų bendrovės prekiauja mėsos gaminiais, todėl susitarė, kad UAB „O“ tieks produkciją UAB (duomenys neskelbtini), o ji ją realizuos per savo „taškus“. Buvo sutartos kainos, tačiau dabartiniu metu, kokios jos buvo litais, tiksliai neprisimena, bet jų veikla buvo vykdoma vadovaujantis įstatymais. Maždaug apie 2011 m., tikslios datos nepamena, galimai ji nurodyta pranešime apie įtarimą, su Jevgenijumi, ar Larisa, dabar neprisimena, sutarė, kad UAB „O“ gali tiekti produkciją UAB (duomenys neskelbtini) tokiomis kainomis, t. y. dalis produkcijos bus realizuojama su PVM sąskaita faktūra ir dalis be dokumentų. Tai pavadino „ant komiso“, pvz. jei tiekia už 100 litų, tai PVM 21 proc., viso būtų 121 Lt, tačiau (duomenys neskelbtini) buvo tiekiama dalis produkcijos už 100 Lt, be 21 proc. PVM. Buvo sutarta, kad kas priima užsakymus, tuo pačiu ir iš (duomenys neskelbtini), surašo taip, kaip diktuodavo telefonu ir padaro užsakymą, t. y. pvz. dešra ir skaičiai, 1+5. Tai yra pagal pirmą skaičių (1) bus pildomas užsakymas pagal PVM sąskaitą faktūrą, o pagal antrą skaičių (5) pildomas važtaraštis. Kadangi užsakymų būna per dieną didelis kiekis, tai niekas nežinojo, koks tai užsakymas. Vairuotojas į reisą imdavo abu dokumentas - PVM sąskaitą faktūrą ir važtaraštį ir prekes nuvežęs grąžindavo pasirašytą PVM sąskaitą faktūrą ir važtaraštį. PVM sąskaita faktūra keliaudavo į buhalteriją, o važtaraštis į sandėlį arba jam, nes buvo pasakęs, kad viską toliau tvarkys pats. Po pinigų gavimo važtaraščius sugadindavo, vėliau, datos nepamena, su Larisa buvo sutarta, kad vairuotojai atvežinės maišelį su pinigais už prekes. Gautais pinigais rėmė (duomenys neskelbtini), gerai besimokančius, rėmė mokinių keliones į Izraelį. Tai oficialiai nebuvo įforminta, nors buvo perkami bilietai ir t. t., dokumentus pateiks prie apklausos. PVM sąskaitos buvo perduodamos į kasą O. B., po to mėnesio gale perduodamos buhalterei A. R., tada ji pildydavo mėnesines PVM deklaracijas, kurias jis pasirašinėjo elektroniniu būdu ir jas teikė VMI. A. R. apie šią veiklą nieko nežinojo. Tokia bendra veikla vyko iki 2013 m. pabaigos, tikslios datos nepamena, galimai data nurodyta pranešime apie įtarimą. Tokiu būdu jis pilnai prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 str. 1 d. ir 222 str. 1 d. Dėl nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi. Pasižada pilnai atlyginti valstybei nesumokėtą PVM. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., neprisipažįsta, nes nebuvo tikslo sukčiauti, apgaule užvaldyti valstybės lėšų ir jų net negavo ir neužvaldė, nes iš UAB (duomenys neskelbtini) negavo jokio PVM už parduotą jų produkciją be apskaitos, kurią turi atlyginti pats, patyrė nuostolį (t. 6, b. 1. 68-73).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu (ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 38-1-00010-13) įtariamąja L. L. parodė, kad dėl pareikštame jai įtarime nurodytų nusikalstamų veikų - sukčiavimo dideliu mastu ir apgaulingos apskaitos tvarkymo, padarymo prisipažįsta iš dalies, tai yra prisipažįsta, kad vedė UAB (duomenys neskelbtini) apgaulingą buhalterinę apskaitą ir išvengė pridėtinės vertės mokesčių, pelno mokesčio ir mokesčių „Sodrai“ mokėjimo, tik negali objektyviai nurodyti išvengtų mokesčių sumos. Nuo pat UAB (duomenys neskelbtini) įkūrimo šios įmonės direktorė iki šiol ji. UAB(duomenys neskelbtini) veikla - mažmeninė ir didmeninė prekyba žalia mėsa, mėsos gaminiais ir kitais maisto produktais, o buveinė adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Mėsos produktus užsako pas tokius teikėjus kaip (duomenys neskelbtini) ir kitus, kurių duomenų šiuo metu neatsimena. Su teikėjais atsiskaitydavo grynais ir pavedimais per „SEB Vilniaus banką“. Kokia dalis atsiskaitymų su teikėjais buvo grynais, kokia pavedimais, šiuo metu pasakyti negali. Pinigus iš prekyviečių už suprekiautas prekes šeštadieniais ir sekmadieniais surinkdavo ji pati, o kitomis dienomis pinigus surinkdavo vairuotojai, kai nuveždavo prekes. Taigi nori parodyti, kad kai UAB (duomenys neskelbtini) veikla pradėjo būti nuostolinga, tikslaus laikotarpio nurodyti šiuo metu negali, kad palaikytų įmonės veiklą, ji dalį užsakomų pas teikėjus ir parduodamų per prekyvietes ir kitus asmenis mėsos prekių, pradėjo nerodyti įmonės buhalterijoje. Perkant pas tiekėjus už dalį mėsos prekių atsiskaitydavo grynais ir pagal susitarimą jie neišrašydavo šiai daliai prekių PVM sąskaitų-faktūrų ar kitų atsiskaitymo dokumentų. Pardavėjams nurodė fiksuoti kasos aparate tik tų prekių pardavimus, dėl kurių buvo PVM sąskaitos-faktūros, o likusiai daliai prekių, kuriai nebuvo PVM sąskaitų-faktūrų, nurodė nemušti kasos kvitų. Po to sutikrindavo įmonės savaitės laikotarpio išlaidas bei pajamas, ir jeigu išlaidos viršijo pajamas, skambindavo pardavėjoms į prekyvietes ir nurodydavo įmušti į kasą tam tikrą pinigų sumą. Ji šiuo metu negali pasakyti, kokios dalies prekių pardavimų nerodė oficialiojoje UAB (duomenys neskelbtini) buhalterijoje. Kaip ir minėjo, mėsos prekių užsakymus iš prekyviečių ir klientų „didmenininkų“ priimdavo I. K. ir nuo 2013 rugsėjo mėnesio, tikslaus laikotarpio neatsimena, Renata. Šiuos užsakymus I. K. ir Renata užrašydavo ant laisvos formos lapo, kuriame buvo nurodyti prekybos „taškai“, teikėjai, prekių pavadinimai ir kiekiai. Tada šį laisvos formos lapą, kuriame buvo nurodyti prekybos „taškai", teikėjai, prekių pavadinimai ir kiekiai, paduodavo jai ir ji nuspręsdavo, kokią dalį prekių užsakyti be oficialių pirkimo dokumentų ir kokią su PVM sąskaitomis-faktūromis. Nusprendusi, kokią dalį prekių užsakyti ir parduoti be oficialių pirkimo dokumentų ji: užrašydavo ant to lapo pataisymus, pavyzdžiui (duomenys neskelbtini), kas reikšdavo, kad pirmas skaičius su PVM sąskaita-faktūra, o antras skaičius reikšdavo pirkimą grynais pinigais be PVM sąskaitos-faktūros ir kitų atsiskaitymo dokumentų. Būdavo taip, kad kai kurie UAB (duomenys neskelbtini) klientai „didmenininkai“ jau skambindami ir sakydami užsakymus, nurodydavo, koks prekių kiekis jiems reikalingas be PVM sąskaitų-faktūrų, tai yra nurodydavo du skaičius, kaip pavyzdys: (duomenys neskelbtini). Nori pažymėti, kad korekcijos buvo daromos ne visoms prekėms, o tik kai kurioms. Šiuos užsakymus jau su pataisymais I. K. ir Renata perduodavo telefonu tiekėjams. Nori pasakyti, kad pas tiekėjus mėsos prekės buvo užsakomos pagal tokią pačią formą „15/10“ ar „3/10“. Nori pažymėti, kad pagal tokią formulę „15/10“ prekės buvo užsakinėjamos ne pas visus tiekėjus ir ne visos prekes. Tiksliai tiekėjų, pas kuriuos pirkdavo mėsos prekes ir kokias konkrečiai be PVM sąskaitų-faktūrų, ji šiuo metu nurodyti negali, nes neatsimena, tai turi būti atžymėta ant minėto laisvos formos lapo, kuriame buvo nurodyti prekybos „taškai“, tiekėjai, prekių pavadinimai ir kiekiai. Po to, užsakytas mėsos ir kitas prekes tiekėjai atveždavo pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais į sandėlį, kur šios prekės sutikrinamos, pasveriamos ir surūšiuojamos pagal prekyvietes. Kartu su prekėmis tiekėjų vairuotojai pateikdavo šių prekių PVM sąskaitas-faktūras ir krovinio važtaraščius. Jeigu buvo atvežamos mėsos prekės, kurioms pagal susitarimą nebuvo PVM sąskaitų-faktūrų, tai yra perkamos be oficialių pirkimo dokumentų, šios prekės buvo nurodytos tik krovinio važtaraštyje. Taigi mėsos produkcija į UAB (duomenys neskelbtini) buvo atgabenama su įvairiais dokumentais, t. y. būdavo du variantai: pirmas - prekės buvo atgabenamos tiekėjo su PVM sąskaitomis faktūromis, kuriose būdavo atvaizduotas visas atgabentas kiekis; antras - dalis prekių buvo atgabenamos tiekėjo su PVM sąskaita faktūra, kita dalis buvo atvaizduojama krovinio Važtaraštyje. Šiuos dokumentus PVM sąskaitas-faktūras ir krovinio važtaraščius tiekėjų vairuotojai pateikdavo apskaitininkei S. T., kuri pasirašydavo ant PVM sąskaitų- faktūrų ir įvesdavo šių PVM sąskaitų-faktūrų duomenis į kompiuterį. Tada S. T. atiduodavo šias gautas iš tiekėjų PVM sąskaitas-faktūras ir krovinių važtaraščius apskaitininkei I. V.. I. V. atspausdindavo bendrą, baltos spalvos krovinio važtaraštį, kuriame buvo nurodomas bendras prekių kiekis ir pagal PVM sąskaitą-faktūrą ir prekės nurodytos krovinio važtaraštyje, kurioms nebuvo PVM sąskaitos-faktūros, nurodydama realų prekių kiekį ir kainą, kurią sudarė PVM ir UAB(duomenys neskelbtini) antkainiai. Vairuotojai paimdavo prekyvietei skirtas prekes, minėtus geltonos spalvos krovinio važtaraštį, baltos spalvos krovinio važtaraštį, PVM sąskaitas-faktūras ir išveždavo prekes po prekybos taškus. Su tiekėjais pagal PVM sąskaitas-faktūras atsiskaitydavo pavedimais per banką, o už neoficialiai gautas prekes ji mokėjo grynais savo kabinete šias prekes atvežusiam vairuotojui. Kartais būdavo, kad už neoficialiai gautas prekes ji sumokėdavo pati nuvažiavusi pas prekių tiekėją. Savaitės pabaigoje, tai yra šeštadieniais, ji asmeniškai apvažiuodavo visas UAB (duomenys neskelbtini) prekyvietes, už penktadienį surinkdavo pinigus ir pagal pardavėjų vedamus užrašus tikrindavo per savaitę prekyvietėje gautų prekių piniginę sumą. Nori pažymėti, kad ji neskirstydavo per savaitę gautų iš prekybos pinigų, kurie buvo gauti su pardavimo dokumentais ir kurie be pardavimo dokumentų, o jeigu įmonės sąskaitoje trūkdavo piniginių lėšų atsiskaitymams, tai jos nurodymu N. S. įnešdavo šią pinigų sumą į įmonės sąskaitą. Trūkstamų sąskaitoje pinigų įnešimą ji įformindavo kaip jos paskolą UAB (duomenys neskelbtini). Kai priimdavo užsakymus, ji juos pataisydavo. Lapukuose buvo užrašytas užsakymas. Ji koreguodavo. Pavyzdžiui, rašo yra 30 kg. 25/5. Kombinatas žinodavo, kad 25 kg oficialiai su sąskaitomis faktūromis, o 5 kg bus neoficialiai, pateikiant važtaraščius. Iš visos užsakomos produkcijos bendras procentas neapskaitytos produkcijos buvo apie 10 procentų. Už oficialią dalį, už kurią buvo pateikta sąskaita faktūra, mokestis buvo pervedamas per banką. O už neoficialią dalį sumokėdavo ji grynais pinigais vairuotojui. To neįformindavo. Kombinato išrašytas sąskaitas faktūras kartu su kroviniu gaudavo parduotuvės. I. V. įvesdavo į trečiąjį kompiuterį visus duomenis - surašydavo krovinio važtaraščius, kuriuose atsispindėjo realūs skaičiai tiek oficialūs, tiek neoficialūs. Prie šio važtaraščio pridedami dar ir oficialūs dokumentai. Šiuos duomenis I. V. atsispausdindavo iš kompiuterio ir šį baltą popierių gaudavo parduotuvė. Į parduotuvę važiuoja krovinys ir oficialus dokumentas, kurį išrašė kombinatas ir dokumentas, kurį išrašė sandėlyje ir lydintis dokumentas. Lydinčiame dokumente nurodydavo kainą, kurią nustatydavo ji. Parduotuvė gaudavo prekes, nurodytas kainas ir prekiaudavo, viską žymėdavo kasoje. Sekančią dieną ji gaudavo inkasaciją. Visi pinigai būdavo viename maiše. Jų neskirdavo iki savaitės pabaigos. Jie gaudavo prekes konsignavimo pagrindais. Į banką įnešdavo tiek pinigų, kiek reikėdavo atsiskaityti su tiekėjais. Kainą ji tiesiog nustatydavo. Jeigu prekės buvo be sąskaitų faktūrų, nereikėdavo mokėti PVM. Tokiu būdu buvo sumažinama parduodamų prekių pardavimo kaina, dėl ko parduodama daugiau prekių. Parduotuvės atsiųsdavo jai inkasaciją. Vairuotojai-ekspeditoriai, kurie veždavo prekes, palikdavo prekes, o iš pardavėjų paimdavo dokumentus ir atveždavo jai. Pagal apklausos metu iš paketų Nr. 101305, Nr. 0002463, Nr. 101304, Nr. 0044761, Nr. 0049994, jai pateiktus maišelius su grynais pinigais ir popieriaus lapeliais gali parodyti, kad maišelyje, kuriame sudėti grynieji pinigai, trys PVM sąskaitos faktūros ir lapukas su rankraštiniais užrašais: (duomenys neskelbtini) / 92,87 3205,17 2440, 20 - 12, 88 grąžin. / 5 725,36“; maišelyje, kuriame sudėti grynėji pinigai ir du lapeliai su rankraštiniais užrašais: (duomenys neskelbtini) / 1924, 68“ ir su skaičiais; ir maišelyje, kuriame sudėti grynieji pinigai ir lapelis su skaičiais ir užrašu: (duomenys neskelbtini) skirti lapukuose nurodytiems tiekėjams atsiskaityti už oficialiai gautas prekes per banką. Šiuos pinigus ir lapukus su nurodytais tiekėjais ji sudėjo į maišelius, planuodama atsiskaityti pavedimu per banką. Šiuos grynuosius pinigus N. S. turėjo perskaičiuoti ir įnešti į banko sąskaitą. Maišelyje, kuriame sudėti grynieji pinigai ir lapelis su rankraštiniais užrašais ir skaičiais „Grigiškės 2013.12. 03 Kortele =>22,4 7 Grynais 200+1,-100+6 =600, - 50+6=300,- / viso: 1122,47 (duomenys neskelbtini) parašas“ yra pinigai gauti 2013-12-03 iš prekybos vietos, esančios Grigiškėse, (duomenys neskelbtini) gatvėje, kuriuos 2013-12-04 atvežė jai ir padavė darbuotojas J. L.. Maišelyje, kuriame sudėti grynėji pinigai ir lapukas su skaičiais „1355“ ir antspaudu „UAB (duomenys neskelbtini) direktorė L. L.“ esantys pinigai priklauso jai asmeniškai ir šis maišelis buvo paimtas iš jos rankinės šoninės kišenės. Pinigai trijuose maišeliuose su lapeliais, kuriuose užrašai: „(duomenys neskelbtini) 2013-12-03. 3. 000“, „(duomenys neskelbtini) 2013-12-03. 3.000“, „2013.12.03. (duomenys neskelbtini) 523,33 cigaretes (duomenys neskelbtini) 1300/ 182133“ yra surinkti iš šiuose lapeliuose nurodytų prekybos vietų, tai yra iš Nemenčinėje ir (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių prekybos vietų. Maišelyje su grynais pinigais ir lapuku su užrašais „(duomenys neskelbtini) 12.03 Kortele 19216 1. 700“, yra pinigai, gauti iš prekybos vietos, kurios ji šiuo metu nurodyti negali, nes nežino, o šiame lapelyje nurodyta Roma yra pardavėja R. D.. Nori parodyti, kad visiems darbuotojams mokėdavo ne tik oficialų atlyginimą bet ir primokėdavo neoficialiai. Apklausos metu jai buvo pateiktas paketas Nr. 0019068, kuriame ji mato daiktus, kurie buvo paimti jos kabineto kratos metu. Tamsi rudos spalvos odiniu viršeliu su užrašu „Rokiškis“ knygutė priklauso jai, šioje knygutėje vedė užrašus apie 2013 metais nuo vasario mėnesio išmokėtus oficialius ir neoficialius atlyginimus darbuotojams ir visus šioje rankraštinius įrašus ji padarė pati asmeniškai. Knygutėje nurodyti atlyginimai atitinka tikrovę, tai yra kiek parašyta, tiek ji ir išmokėdavo darbuotojams, tiek oficialų ir neoficialų atlygį. Šios knygutės puslapyje, kuris pieštuku pažymėtas skaičiumi 64, yra įrašai rusų kalba, kurie žymi mėnesio pavadinimą, kada buvo sumokėta, darbuotojo vardą ir sumokėtas darbuotojui oficialias ir neoficialias atlyginimų dalių sumas, pavyzdžiui: pirmas skaičius „12“, kuris yra apibrėžtas, reiškia mėnesio dieną, kada buvo sumokėtas atlyginimas, vardas Irina reiškia I. V., po to parašytas skaičius „18,15“, kuris reiškia, jog ji tiek prakalbėjo telefonu, sekantis skaičius „993“, reiškia, kad jai buvo sumokėtas pavedimu per banką oficialus atlyginimas, ir paskutinis skaičius „1007++“ reiškia grynais į rankas gautą neoficialų atlyginimą. Tokia tvarka šioje knygutėje aprašyti ir kiti darbuotojai. Į tyrėjo klausimą, kurie ofiso ir sandėlio patalpose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbantys darbuotojai žinojo apie tai, kad įmonėje vykdoma oficialioji ir neoficialioji prekių ir pinigų apskaita, atsakė, kad apie tai žinojo I. V., I. K., N. R., T. K., E. K. bei visi prekyvietėse dirbantys pardavėjai. Mano, kad vyr. buhalterė J. B. ir N. S. žinojo, kad UAB (duomenys neskelbtini) vedama neoficiali pinigų apskaita, kadangi gaudavo neoficialų atlyginimą, o dėl prekių oficialių ir neoficialių pardavimų ji joms nieko nepasakojo (t. 1, b. 1. 149-150; 153-154; 155-159; 163-164).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu (ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 38-1-00010-13) įtariamąja R. R. parodė, kad jai apklausos metu buvo pateikti 2013-12-04 kratos metu UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, paimti lapai - 41 lapas, užplombuoti plomba Nr. 101872, ir 32 lapai, paimti iš sandėlio, kuriuose atspausdinti įmonių ir mėsos gaminių pavadinimai, kainos, ranka parašyti asmenų vardai, prekybos vietų pavadinimai ir įvairūs skaičiai. Į klausimą, kas tai per lapai, kam jie skirti ir kokie duomenys juose nurodyti, parodė, kad dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) ji kartu su I. K. telefonu priiminėjo iš klientų ir pardavėjų priekių užsakymus. Priimtus mėsos gaminių užsakymus ji užrašydavo sąsiuvinyje, o I. K. tą pačią dieną savo ir jos priimtus užsakymus užrašydavo ant lapų, kuriuos jos vadino „užsakymų lapais“. Šiuose užsakymų lapuose buvo nurodyti mėsos priekių tiekėjų ir prekybos taškų pavadinimai, prekių pavadinimai, kainos ir pirkėjų vardai bei pavadinimai. I. K. užsakymų lapuose surašytus per dieną užsakymus L. L. patikrindavo ir po tiekėjo įmonės pavadinimo ties užsakyta preke tušinukų parašydavo užsakomų priekių bendrą kiekį. L. L. parašytas priekių bendras kiekis kartais susidėdavo iš dviejų dalių, pavyzdžiui 5/3, bet ką tai reikšdavo, ji nežino. Pažymėjusi ties kiekvienu tiekėju priekių kiekius, L. L. užsakymų lapus grąžindavo jai ir I. K., kad telefonu užsakytų šias prekes pas tiekėjus. Pagal apklausos metu jai pateiktus peštuku pažymėtos 41 lapą, kurie perrišti ir užplombuoti plomba Nr. 101872, ir peštuku pažymėtus 32 lapus, gali paaiškinti, kad tarp šių lapų yra tokių pačių, kuriuos jos vadino „užsakymo lapais“. Tarp lapų su plomba Nr. 101872, „užsakymo lapai“ yra lapai, pažymėti nuo 30 iki 41 lapo. Dėl pateiktų peštuku pažymėtų 32 lapų, gali pasakyti, kad „užsakymo lapai“ yra lapai, peštuku pažymėti nuo 10 iki 24. Kaip pavyzdį atidarius „užsakymo lapų“, užplombuotų plomba Nr. 101872, lapą, pažymėtą Nr. 31, matoma, kad lape yra lentelės, kur nurodyti tiekėjai „(duomenys neskelbtini, UAB (duomenys neskelbtini) ir ties jais vertikaliai į apačią nurodyti mėsos gaminių pavadinimai, trečioje lentelių eilėje ties raidėmis „D“ nurodytos mėsos gaminių kainos, po to viršutinėje horizontalioje lentelėje iš eilės nurodyti UAB (duomenys neskelbtini) klientai-pardavėjai ir prekybos taškai, ties kuriais apačioje nurodyti užsakytų prekių skaičiai. Šiame užsakymų lape, pažymėtame Nr. 31, su tiekėjais (duomenys neskelbtini) pirmoje vertikalioje lentelėje, ties mėsos gaminių pavadinimu yra tušinuku parašyti skaičiai, kurie reiškia prekių skaičių, kurios buvo užsakomi pas tiekėjus. Pavyzdžiui po (duomenys neskelbtini) ties mėsos gaminių pavadinimu dešinėje pusėje nurodyti skaičiai „2“, „12/18“, „2/5“, „10/40“, „15/55“ ir „1/3“ yra L. L. parašyti mėsos prekių kiekiai, kuriuos ji užsakydavo telefonu. Tokia pačia tvarka buvo pildomi ir kiti šių „užsakymų lapų“ lapai, kuriuose nurodyti kiti tiekėjai. Kiek pamena, prekių tiekėjai buvo (duomenys neskelbtini), asmenys vardais „Saulius“ ir „Erik“ ir kiti tiekėjai, kurių šiuo metu neatsimena. Kiek pamena, ji užsakinėjo pas teikėjus (duomenys neskelbtini), „O“, kiti. Užsakymo lapus su tiekėjų pavadinimais ir prekių kiekiais jai ir I. K. iš eilės, kuri buvo laisva, paduodavo L. L.. Mėsos prekes užsakydavo telefonu paskambinus pagal telefone įvestą tiekėjo įmonės pavadinimą. Prisiskambinusi tiekėjui, ji prisistatydavo, kad skambina iš (duomenys neskelbtini) ir nieko neaiškindama pradėdavo diktuoti užsakymo lapuose nurodytus mėsos gaminių pavadinimus ir L. L. pažymėtus skaičius. Taigi, kaip ir minėjo, prekių kiekiai susidėdavo arba tik iš vieno skaičiaus, pavyzdžiui „5“, arba iš dvejų skaičių, pavyzdžiui „5/3“. Kiek pamena, buvo, kad pagal užsakymo lape nurodytus du skaičius ji pasakė tiekėjui šių skaičių bendrą sumą, tai L. L. buvo jai pasakiusi, kad jei mato du skaičius užsakymo lape, tai ir sakyti tiekėjui tai, kas parašyta (t. 1, b. 1. 179-181).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu (ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 38-1-00010-13) įtariamąja I. V. parodė, kad ji įsidarbino į UAB (duomenys neskelbtini) 2010 m. sausio mėnesį. Sąžiningai vykdė savo darbines funkcijas iki 2012 m. liepos mėnesio, tikslios datos negali pasakyti, tačiau žino tiek, kad iš vadybininkės pareigų išėjo A. Š., kuri iki tol, t. y. iki 2012 m. liepos mėnesio buvo direktorės L. L. „dešinioji ranka“, t. y. Aliona tiesiogiai bendraudavo su klientais, tiekėjais, išrašinėdavo krovinio važtaraščius. Nuo tada kai išėjo A. Š., pas ją atėjusi direktorė L. L. maldavo padėti jai atlikti A. Š. darbines funkcijas. Ji sutiko, nes norėjo padėti, taigi pradėjo dirbti A. Š. darbą. Pradėjus dirbti pastebėjo, kad klientai, tokie, kaip UAB (duomenys neskelbtini), bei kiti, kurie yra įvesti kaip klientai jos kompiuteryje, kuris šiuo metu yra paimtas kratos metu, teikia produkciją pridėdami įdomius „dokumentus“, jie neatitiko dokumento blanko, tai būdavo nei sąskaita faktūra, nei PVM sąskaita faktūra, būdavo atgabenami ir tik su „krovinio važtaraščiu“, t. y. nebuvo jį lydinčio dokumento PVM sąskaitos faktūros. Tuo metu pradėjo įtarti, kad ne viskas šioje vietoje gerai. Paklausė L. L. kodėl taip yra. Larisa jai pasakė, kad PVM sąskaita faktūra bus išrašyta tiekėjo savaitės pabaigoje pagal pateiktus „dokumentus“, pasakė, kad čia yra tokia sistema. Per visą šį laikotarpį, t. y. nuo 2012 m. liepos, ji nebuvo gavusi jokios PVM sąskaitos faktūros, kurioje būtų nurodytas apmokėjimo nurodymas už produkciją, kuriai buvo tiekėjo išrašyti „dokumentai“. Ar šie dokumentai buvo gaunami siunčiant juos kitai apskaitininkei, negali pasakyti, ji asmeniškai jokių PVM sąskaitų faktūrų, kurios turėdavo būti išrašomos savaitės pabaigoje, iš tiekėjų negaudavo. Nori patikslinti tai, kad dalis tiekėjų visada dalį krovinio atsiųsdavo su PVM sąskaita faktūra, t. y. tikru dokumentu, bei dalį su „dokumentu“, t. y. kaip jau minėjo aukščiau, su krovinio važtaraščiu be rekvizitų, ar informaciniu lapu. Nori pabrėžti, kad ji neseniai nuo 2013 m. liepos mėnesio suprato, kad apskaitininkių kompiuteriuose (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaitos programa veikė tinkle, o jos ne, kadangi jos nematydavo Agnum programoje jos suformuotų krovinių važtaraščių. Ką moterys veikė su šiais dokumentais negali pasakyti, t. y. jos tai turėjo užfiksuoti, tačiau kur tai darė, ar rašėsi tiek tikrus duomenis, nurodytus PVM sąskaitose faktūrose, tiek netikrus duomenis, nurodytus „dokumentuose“, ji negali pasakyti. Kai po to klausė L. L., kodėl iš klientų gauna netikrus dokumentus, Larisa į tai atsakė, jog tai ne jos reikalas (t. 1, b. 1. 188-190).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. R. parodė, kad UAB „O“ pradėjo dirbti nuo 1994-10-20 buhalterės pareigose, o nuo 2001-11-06 - vyr. finansininkės pareigose. UAB „O“ superka iš fizinių ir juridinių asmenų žalią mėsą, gyvulius, juos skerdžia, nes turi skerdyklą, pagamina mėsos gaminius, juos išrūko, sūdo ir gaminius realizuoja Lietuvos Respublikoje bei kartais, jei sudaromos, sutartys, ir už Respublikos ribų. Iš Lenkijos Respublikos retai atsiveža jautieną, tačiau tai būdavo. Visus pirkimus į buhalterinę programą suveda A. B. arba O. V., o sąskaitas, PVM sąskaitas faktūras išrašinėja sandėlio darbuotoja I. B., o kas krauna ir veža, vardų nepamena, nes jų yra 6. Šia dienai bendrovėje dirba apie 48 darbuotojus. Ji pati sąskaitų neišrašinėja. Prekių kiekių netikrina ir jų nemato, visą gautą produkciją tikrina direktorius, pagal jo nustatytą tvarką, nes jiems uždrausta lankytis sandėliuose, kur dirbama su mėsa. Gautą mėsą priima priėmėjas, jis sutikrina, kas parašyta PVM sąskaitoje faktūroje, jei viskas sutampa, pasirašo ir pateikia direktoriui vizai, o po jo vizos, sąskaita patenka pas jas, kurias į buhalterinę programą įveda Alicija arba Olga. Ji tikrina atsiskaitymus ir deklaruoja mokesčius. Vairuotojai atnešdavo dokumentus tiesiogiai Alicijai arba Olgai vieną egzempliorių originalą, o antri egzemplioriai buvo atiduodami tiekėjui. Niekada nepasitaikė, kad originalas ir kopijos būtų skirtingai užpildyti. Kartais pasitaikydavo klaidų, jog ne ta prekė būdavo įrašyta, ne ta prekė užpajamuota, bet labai retai, bet net ir tokiu atveju bendras kiekis nesikeitė. Deklaracijas VMI teikdavo tik ji pati. Visus duomenis VMI pateikdavo iš buhalterinės programos. Kokie duomenys būdavo, tokius ir pateikdavo VMI, nieko nekoregavo. Kartais tikslindavo deklaracijas, kai pati atrasdavo, kad kažkur suklysta. Buhalterinė programa, su kuria dirbo, buvo sertifikuota. Įvedus duomenis į šią programą, įmanomas vėlesnis šių duomenų pakeitimas. Tik iš jos vienos darbo vietoje esančio kompiuterio galima buvo VMI teikti deklaracijas, iš kitų darbo vietų to atlikti nebuvo galima. Ji tik asmeniškai galėjo keisti duomenis. Duomenys labai retai buvo keičiami, todėl negali pasakyti, ar 2011-2013 m. buvo keičiami duomenys. UAB (duomenys neskelbtini) jai yra žinoma, su ja vyko prekyba pagal sudarytą sutartį, datos neprisimena, kada buvo sudaryta sutartis. Pateikiant produkciją buvo išrašomos sąskaitos-faktūros, važtaraščiai nebuvo rašomi, sąskaita-faktūra būdavo kaip važtaraštis, nes PVM sąskaita-faktūra vežama tą pačią dieną kartu su preke. UAB (duomenys neskelbtini) nusiskundimų dėl prekių kiekio negirdėjo, taip pat negirdėjo, kad būtų iškilę klausimų dėl prekių asortimento atitikties, jei buvo nusiskundimų, tai tik dėl apmokėjimo termino. Su šia bendrove ji labai retai bendravo, su ja labiau bendravo vadybininkas V. T. arba direktorius J. B.. Iš direktoriaus J. B. nebuvo gavusi jokių nurodymų dėl apskaitos tvarkymo, jis nebuvo jai nurodęs įrašyti į deklaraciją tikrovės neatitinkančius duomenis, nors pagal savo pareigybę galėtų duoti jai nurodymus. Jai nieko nėra žinoma apie tai, ar 2011-2013 m. UAB „O“ buvo tiekusi UAB (duomenys neskelbtini) mėsos gaminius be jokių apskaitos dokumentų. Kaip galėjo atsirasti neatitikimas dėl mėsos produkcijos pateikimo UAB (duomenys neskelbtini), ji nežino, nes visi duomenys pagrįsti dokumentais, visos deklaracijos užpildytos tiksliai kaip yra pagal programą. Be jos niekas negalėjo pateikti duomenų. Jeigu ir galėjo būti skaičių neatitikimas, tai tik iki patekimo į buhalterinę programą, tik tame etape. Su UAB (duomenys neskelbtini) programa ryšio neturėjo, kiekviena bendrovė turi savo uždarą programą. UAB(duomenys neskelbtini) už produkciją atsiskaitydavo ir grynais, ir pavedimais, jokio barterio nebuvo. Kiekvienais metais buvo atliekama pilna inventorizacija ir trūkumų nustatyta nebuvo. Jeigu direktorius jai lieptų įrašyti į sistemą žinomai neteisingus duomenis, ji neįrašytų, nes programoje yra visi duomenys, kaip galima pateikti kitus duomenis (t. 6, b. 1. 2-4).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. B. parodė, kad UAB „O“ pradėjo dirbti nuo 1996 m., tikslios datos nepamena, sandėlininkės pareigose, o nuo 2004 m. – kasininkės pareigose. Bendrovėje dirba pilnu etatu. Be jos UAB „O“ apskaitos skyriuje dirba vyr. buhalterė A. R. ir buhalterė O. V.. Jos trise dirba su buhalterine programa „Skaita“, interneto prieigos neturi, todėl deklaracijų VMI el. būdu per VMI portalą neteikia. Tai gali padaryti vyr. buhalterė A. R.. Ji atsakinga už tvarkingą kasos apskaitą, pinigų surinkimą, kartu su direktoriumi J. M. B. ir vyr. finansininke A. R. pinigų įnešimą į banką. UAB „O“ superka iš fizinių ir juridinių asmenų žalią mėsą, gyvulius, juos skerdžia, nes turi skerdyklą, pagamina mėsos gaminius, juos išrūko, sūdo ir gaminius realizuoja Lietuvos Respublikoje bei kartais, jei sudaromos, sutartys, ir už Lietuvos Respublikos ribų. Bendrovėje visus pirkimus vykdo direktorius J. M. B. arba vadybininkas V. T., anksčiau jo pareigos buvo komercijos direktorius, o ji suveda visus pirkimus į buhalterinę programą. Prekių kiekių ji netikrina ir jų nemato, visą gautą produkciją tikrina direktorius, pagal jo nustatytą tvarką, nes joms uždrausta lankytis sandėliuose, kur dirbama su mėsa. Gautą mėsą priima priėmėjas, jis sutikrina, kas parašyta PVM sąskaitoje faktūroje, jei viskas sutampa, pasirašo ir pateikia direktoriui vizai, o po jo vizos, sąskaita patenka pas jas, kurią į buhalterinę programą įveda ji arba Olga. Vairuotojai atneša dokumentus tiesiogiai jai arba Olgai vieną egzempliorių originalą, o antri egzemplioriai buvo atiduodami tiekėjui. Su UAB (duomenys neskelbtini) ji asmeniškai nebendravo, su ja labiau bendravo vadybininkas V. T. arba direktorius J. B.. Iš direktoriaus J. B. nebuvo gavusi jokių nurodymų dėl apskaitos tvarkymo, jis nebuvo jai nurodęs įrašyti į deklaraciją tikrovės neatitinkančius duomenis, nors pagal savo pareigybę galėtų duoti jai nurodymus (t. 6, b. 1. 6-8).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. V. parodė, kad UAB „O“ pradėjo dirbti nuo 1997 m.. Be jos „O“ apskaitos skyriuje dirba vyr. buhalterė A. R. ir buhalterė A. B.. Jos trise dirba su buhalterine programa „Skaitą“, interneto prieigos neturi, todėl deklaracijų VMI el. būdu per VMI portalą neteikia. Tai gali padaryti tik vyr. buhalterė A. R.. Ji atsakinga už užsakymų priėmimą telefonu, užsakymo lapo užpildymą, jo pateikimą į gamybos cechą ir darbų saugą. Taip pat vykdo kitus direktoriaus nurodymus, padeda savo kolegėms, jei yra laisvesnė ir , suveda į apskaitą pirkimus, kurie yra su direktoriaus viza. UAB „O“ superka iš fizinių ir juridinių asmenų žalią mėsą, gyvulius, juos skerdžia, nes turi skerdyklą, pagamina mėsos gaminius, juos išrūko, sūdo ir gaminius realizuoja Lietuvos Respublikoje. Bendrovėje visus pirkimus vykdo direktorius J. M. B. arba vadybininkas V. T.. Prekių kiekių ji netikrina ir jų nemato, visą gautą produkciją tikrina direktorius, pagal jo nustatytą tvarką, nes joms uždrausta lankytis sandėliuose, kur dirbama su mėsa. Su bendrove (duomenys neskelbtini) labiau bendravo vadybininkas V. T., direktorius J. B.. Iš direktoriaus J. B. nebuvo gavusi jokių nurodymų dėl apskaitos tvarkymo, jis nebuvo jai nurodęs įrašyti į deklaraciją tikrovės neatitinkančius duomenis, nors pagal savo pareigybę galėtų duoti jai nurodymus. Jai nieko nėra žinoma apie tai, ar 2011-2013 m. UAB „O“ buvo tiekusi UAB (duomenys neskelbtini) mėsos gaminius be jokių apskaitos dokumentų. Kaip galėjo atsirasti neatitikimas dėl mėsos produkcijos pateikimo UAB (duomenys neskelbtini), ji nežino (t. 6, b. 1. 10-12).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju V. T. parodė, kad UAB „O“ dirba su pertraukomis nuo 1998 m. Iš pradžių dirbo vairuotoju ekspeditoriumi, po to direktoriaus pavaduotoju, o dabartiniu metu dirba pardavimų vadybininku. Jo užduotis yra surasti mėsos, mėsos produktų pirkėją, suderinti kainas ir paruoši sutartį, kurią pateikia pasirašyti savo bendrovės vadovui ir kitos įmonės vadovui. Sutartys būna sudaromos tik produktų tiekimui, jose nurodomi atsiskaitymai, delspinigiai ir įmonių rekvizitai. UAB „O“ superka iš fizinių ir juridinių asmenų žalią mėsą, gyvulius, juos skerdžia, nes turi skerdyklą, pagamina mėsos gaminius, juos išrūko, sūdo ir gaminius realizuoja Lietuvos Respublikoje. Apie UAB (duomenys neskelbtini) gali parodyti, kad tai buvo „O“ mėsos gaminių pirkėjas. Jis nežino, ar išrašomi vairuotojui važtaraščiai, tikrai žino, kad rašoma PVM sąskaita faktūra (t. 6, b. 1. 17-19).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. B. parodė, kad UAB „O“ pradėjo dirbti seniai, dirba apie 20 metų, tiksliai datos nepamena, kai pradėjo bendrovė gaminti produkciją ir ji pradėjo dirbti sandėlininke. Visą laiką dirba sandėlininke. Taip pat yra UAB „O“ akcininkė, jai priklauso virš 30 procentų. UAB „O“ superka iš fizinių ir juridinių asmenų žalią mėsą, gyvulius, juos skerdžia, nes turi skerdyklą, pagamina mėsos gaminius, juos išrūko, sūdo ir gaminius realizuoja Lietuvos Respublikoje. Dėl produkcijos priėmimo yra atsakingas direktorius J. M. B., dabartiniu metu komercijos direktorius D. Š.. Apie UAB (duomenys neskelbtini) gali parodyti, kad su ja bendradarbiaudavo, dabartiniu metu nebe. UAB(duomenys neskelbtini) iš UAB „O“ pirkdavo mėsos gaminius (t. 6, b. 1. 26-29).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju J. O. parodė, kad UAB „O“ pradėjo dirbti seniai, nuo 2004 metų, vairuotoju. Sandėlyje pasikrauna pats prekes į automobilį ir važiuoja į objektus. Sandėlyje būna ant kiekvienos dėžės su produkcija lapelis, kur surašyta prekių gavėjas, todėl pakrauna dėžes į automobilį ir išvažiuoja. Išvežiojęs prekes, grįžta į „O“, kur perduoda visas PVM sąskaitas faktūras į buhalteriją. Tuo jo darbo diena pasibaigia. UAB (duomenys neskelbtini) jam girdėta, seniai, datos nepamena, jis vežė jai prekes, gal prieš kokius 5 metas, tačiau prekes vežė retai. (duomenys neskelbtini) prekes vežė su PVM sąskaita faktūra, su važtaraščiais nevežė. Ar (duomenys neskelbtini) pasirašinėjo jų buhalteriniuose dokumentuose, išskyrus PVM sąskaitose faktūrose, jis nepamena (t. 6, b. 1. 34-36).

Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro A. D. 2018-01-18 priimto nutarimo matyti, kad buvo nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00541-15 dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (t. 3, b. 1. 27-31).

Iš 2017-09-29 specialisto išvados Nr. (21.73-32)363-22 matyti, kad į klausimus, ar UAB „O“ apskaita tiriamuoju laikotarpiu buvo tvarkoma laikantis teisės norminių aktų reikalavimų, jei ne, tai ar dėl nustatytų teisės norminių aktų reikalavimų nesilaikymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „O“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros tiriamuoju laikotarpiu, kas atsakingas už nustatytų teisės norminių aktų reikalavimų nesilaikymą, pateikta išvada, kad UAB „O“ buhalterinėje apskaitoje už laikotarpį nuo 2011-11-01 iki 2013-11-30 buvo neįrašyti duomenys apie įvykusias ūkines operacijas (mėsos gaminių pardavimus), susijusias su turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros pasikeitimu, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „O“ už laikotarpį nuo 2011-11-01 iki 2013-11-30 turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Pagal 2001 lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnio 1 dalies nuostatą „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“. Šio įstatymo 14 straipsnyje nurodyta, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys, o pagal minėto Įstatymo 21 straipsnio nuostatas „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. UAB „O“ apskaitą tvarkantis asmuo nuo 2001-11-06 - A. R., UAB „O“ vadovas nuo 1994-05-31 yra J. M. B.. Į klausimą, ar tiriamuoju laikotarpiu UAB „O“ įrašė teisingus duomenis apie pajamas, pelną ar turtą į pateiktas ataskaitas ir deklaracijas 2011-2013 m., pateikta išvada, kad tyrimo metu nustatyta, kad UAB „O“ 2011-11-06 - 2013-12-04 laikotarpiu neapskaitydama 252.752,055 Lt (73202,05 EUR) pajamų, gautų iš UAB (duomenys neskelbtini) už „neoficialiai“ parduotą produkciją (mėsos gaminius), VMI prie FM pateiktose 2011-11-01 - 2013-12-31 laikotarpio pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) įrašė neteisingus duomenis, susijusius su PVM apmokestinamais sandoriais, standartinio tarifo pardavimo PVM, mokėtinu į biudžetą PVM bei 2011-11-01 - 2013-11-30 laikotarpiu nedeklaravo 208.885,99 Lt (60.497,56 EUR) pardavimo sandorių apmokestinamosios vertės ir 43.866 Lt (12.704,49 EUR) į biudžetą mokėtino PVM, pateiktoje 2012 metų pelno mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) įrašė neteisingus duomenis apie UAB „O“ mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, pelno mokesčio bazę, mokestinio laikotarpio rezultatą bei už 2012 m. pateiktoje pelno mokesčio deklaracijoje nedeklaravo į biudžetą mokėtinos 16.048 Lt (4.647,82 EUR) pelno mokesčio sumos. Į klausimą, ar teisingai užpajamuotos (išlaiduotos) UAB „O“ lėšos, prekės tiriamuoju laikotarpiu, pateikta išvada, kad įvertinus tyrimui pateiktus UAB „O“ buhalterinės apskaitos registrus, UAB (duomenys neskelbtini) neoficialios buhalterijos dokumentus ir duomenis daroma išvada, kad UAB „O“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 252.752,05 Lt (73202,05 EUR) sumai prekių ir piniginių lėšų. Į klausimus, ar teisingai UAB „O“ apskaičiavo ir sumokėjo mokesčius, mokamus į valstybės biudžetą, jeigu ne, tai kiek ir kokių mokesčių ir įmokų bendrovė turėjo papildomai apskaičiuoti ir sumokėti į valstybės biudžetą, pateikta išvada, kad kadangi UAB „O“ 2011-11-06 - 2013-12-04 laikotarpiu neapskaitė 252.648,75 Lt (73.172,14 EUR) pajamų, gautų iš UAB (duomenys neskelbtini) už „neoficialiai“ parduotą mėsos produkciją, todėl neteisingai apskaičiavo 2011-11-01 - 2013-11-30 laikotarpio pridėtinės vertės mokestį, 2012-01-01 - 2012-12-31 laikotarpio pelno mokestį ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 43.866 Lt (12 704,48 EUR) pridėtinės vertės mokesčio ir 16.048 Lt (4.647,82 EUR) pelno mokesčio (t. 5, b. 1. 2-12; 13-214).

Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo matyti, kad telefoninių pokalbių metu UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, teikdami telefoninius užsakymus UAB „O“, kalba apie oficialiai ir neoficialiai tiektinų mėsos gaminių kiekius (t. 1, b. 1. 112-141).

12-04 kratos protokoluose nurodyta, kad kratų metu buvo paimti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai, nešiojamasis kompiuteris „HW1“ (t. 1, b. 1. 17-30; 39-53; 63-88).

Iš 2014-02-19, 2014-04-15 ir 2014-08-22 apžiūros protokolų ir jų priedų matyti, kad buvo apžiūrėti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai, nešiojamasis kompiuteris „HW1“, buhalterinės apskaitos programos Agnum duomenys. Nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) tam tikrus mėsos ir jos produktų kiekius gaudavo iš tiekėjų be PVM sąskaitų faktūrų (t. 1, b. 1. 31-36, 57-60, 89-97).

Iš 2014-12-08, 2014-12-15, 2014-12-23 apžiūros protokolų ir jų priedų matyti, kad buvo apžiūrėti kratų metu paimti UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų vesti lapai su įrašais. Nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) tam tikrus mėsos ir jos produktų kiekius tiekė kitoms įmonėms be PVM sąskaitų faktūrų (t. 2, b. 1. 82-144; 145-186).

2018-01-29 Vilniaus apygardos prokuratūroje gautas VMI raštas Nr. (21.193 E) RKD, kuriame nurodyta, kad 2018-01-18 UAB „O“ sumokėjo 17 352,31 Eur kaip turtinės žalos atlyginimą. Kadangi VMI 2017-11-08 buvo pareiškusi civilinį ieškinį atsakovui J. M. B. 17 352,30 Eur sumai ir minėta suma yra atlyginta UAB „O“ vardu bei įskaityta VMI banko sąskaitoje, todėl VMI baudžiamojoje byloje Nr. 02-2-00541-15 civilinio ieškinio atsisako (t. 6, b. 1. 104-106).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo J. M. B. kaltė padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus, numatytus BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis J. M. B. savo kaltę pripažino visiškai, jo parodymai tyrimo metu nebuvo paneigti, jie visiškai sutampa su įtariamosiomis kitame ikiteisminiame tyrime apklaustų L. L., R. R. bei I. V., taip pat liudytojų A. R., A. B., O. V., V. T., I. B., J. O. parodymais, nurodytas aplinkybes patvirtina specialisto išvadoje Nr. (21.73-32)363-22 užfiksuoti duomenys, kuriais nustatyta, kad UAB „O“ buhalterinėje apskaitoje už laikotarpį nuo 2011-11-01 iki 2013-11-30 buvo neįrašyti duomenys apie įvykusias ūkines operacijas (mėsos gaminių pardavimus), susijusias su turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros pasikeitimu, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „O“ už laikotarpį nuo 2011-11-01 iki 2013-11-30 turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros. UAB „O“ apskaitą tvarkantis asmuo nuo 2001-11-06 - A. R., UAB „O“ vadovas nuo 1994-05-31 yra J. M. B.. Taip pat specialisto išvada patvirtinta, kad UAB „O“ 2011-11-06 - 2013-12-04 laikotarpiu neapskaitydama 252.752,055 Lt (73202,05 EUR) pajamų, gautų iš UAB (duomenys neskelbtini) už „neoficialiai“ parduotą produkciją (mėsos gaminius), VMI prie FM pateiktose 2011-11-01 - 2013-12-31 laikotarpio pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) įrašė neteisingus duomenis, susijusius su PVM apmokestinamais sandoriais, standartinio tarifo pardavimo PVM, mokėtinu į biudžetą PVM bei 2011-11-01 - 2013-11-30 laikotarpiu nedeklaravo 208.885,99 Lt (60.497,56 EUR) pardavimo sandorių apmokestinamosios vertės ir 43.866 Lt (12.704,49 EUR) į biudžetą mokėtino PVM, pateiktoje 2012 metų pelno mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) įrašė neteisingus duomenis apie UAB „O“ mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, pelno mokesčio bazę, mokestinio laikotarpio rezultatą bei už 2012 m. pateiktoje pelno mokesčio deklaracijoje nedeklaravo į biudžetą mokėtinos 16.048 Lt (4.647,82 EUR) pelno mokesčio sumos. Įvertinus tyrimui pateiktus UAB „O“ buhalterinės apskaitos registrus, UAB (duomenys neskelbtini) neoficialios buhalterijos dokumentus ir duomenis daroma išvada, kad UAB „O“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 252.752,05 Lt (73202,05 EUR) sumai prekių ir piniginių lėšų. Kadangi UAB „O“ 2011-11-06 - 2013-12-04 laikotarpiu neapskaitė 252.648,75 Lt (73.172,14 EUR) pajamų, gautų iš UAB (duomenys neskelbtini) už „neoficialiai“ parduotą mėsos produkciją, todėl neteisingai apskaičiavo 2011-11-01 - 2013-11-30 laikotarpio pridėtinės vertės mokestį, 2012-01-01 - 2012-12-31 laikotarpio pelno mokestį ir į valstybės biudžetą nesumokėjo 43.866 Lt (12 704,48 EUR) pridėtinės vertės mokesčio ir 16.048 Lt (4.647,82 EUR) pelno mokesčio. Kaltinimo faktines aplinkybes teismas pripažįsta įrodytomis. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Veikos yra baigtos. Kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas, skirdamas J. M. B. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Padaryti du tyčiniai apysunkiai nusikaltimai. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis visiškai atlygino valstybei padarytą žalą. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį J. M. B. - anksčiau neteistas, po nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo tik vieną kartą baustas administracine tvarka, nuobauda galioja, vedęs, dirba. Tyrimo metu negauta duomenų, kad J. M. B. galėtų sirgti psichinėmis ar priklausomybės ligomis ir priklausyti tokio pobūdžio gydymo įstaigų stebimųjų asmenų grupėms.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, mano, kad procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą ir skiriant kaltinamajam prokuroro prašomas bausmes – baudas. Teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų pobūdį, kaltinamojo asmenybę, mano, kad prokuroro prašomos bausmės yra proporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms. Kaltinamasis taip pat sutinka su prokuroro prašomų bausmių rūšimi, dydžiu. Kadangi nustatytos veikos buvo padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, už atskiras veikas skirtinos bausmės bendrintinos tarpusavyje bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas).

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skiriama galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirta jokia kardomoji priemonė. Šiuo metu nėra kardomosios priemonės skyrimo pagrindų ir sąlygų, todėl iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kaltinamajam kardomoji priemonė neskirtina.

VMI byloje pareikšto civilinio ieškinio atsisakė, kadangi J. M. B. žalą valstybei visiškai atlygino (t. 6, b. l. 70, 71-73, 104-106).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. M. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 150 MGL (5649 eurų) dydžio baudą.

J. M. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 150 MGL (5649 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti J. M. B. subendrintą bausmę – 150 MGL (5649 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. M. B. paskirti galutinę bausmę – 100 MGL (3766 eurų) dydžio baudą.

Kaltinamajam iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT 247300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, įmokos kodas 6801.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal BPK 425 str. 4 d. teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Eglė Gruodienė